- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- I-6732-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01557-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui S. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. D. pateikė teismui skundą (b. l. 11–13) ir prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-24 sprendimą Nr. 1D-4251(11) ir priteisti solidariai iš atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 105 492,90 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos.
Paaiškino, kad 1998-11-25 Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus išvada jam buvo paskirta 4 967,70 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Pensija buvo mokama kintančio dydžio, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis. Nuo 2010-01-01, įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), jam valstybinio socialinio draudimo pensija ir valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo sumažinta pagal šio įstatymo 4 str. nuostatas.
2013-04-10 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti prašymą. Mano, kad atsakovės sprendimas neteisėtas, nes Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1–4 d. nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostata „kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ tiek, kiek apima teisėjų valstybines pensijas, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 109 str. 2 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. valstybinių pensijų sumažinimas nustatytas ne visiems šių pensijų gavėjams, t. y. tik asmenims, kuriems iki tokio sumažinimo paskirta valstybinė pensija, bei šios pensijos ir kitų paskirtų pensijų bendra suma viršijo užpraeito ketvirčio, prieš tą mėnesį, už kurį mokama pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį, valstybinės pensijos sumažinimas nustatytas, o kam iki tokio sumažinimo paskirtos valstybinės ir kitų pensijų bendra suma minėto dydžio neviršijo, valstybinės pensijos sumažinimas nenustatytas.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki sunkios padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 priskaičiuota pensijos 158 966,40 Lt, o pritaikius 1,3 ribojimą – 53 473,50 Lt, todėl pensijos nepriemoka yra 105492,90 Lt. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu ir teigia, kad turi teisę prašyti priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, patikslino savo reikalavimą ir prašė priteisti sumažintą valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą tik pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime (b. l. 22–24) nurodė, kad, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo bei Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2010-01-01 perskaičiavo pareiškėjo valstybinę pensiją ir apribojo ją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Teigia, kad ministerija pensiją perskaičiavo ir mokėjo pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl tokie veiksmai laikytini teisėtais ir nepažeidžiančiais pareiškėjo teisių ar interesų. Pažymi, kad pareiškėjas į ministeriją su prašymu išmokėti valstybinės pensijos dalį kreipėsi 2013-04-10, taigi pareiškėjas praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą ir pagal analogiją taikytiną 3 metų terminą, nes pirmoji sumažinta pensija jam išmokėta 2010-02-26. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2014-02-01.
Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. (ABTĮ 78 str.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01.
Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar ginčo raštu priimtas sprendimas (b. l. 7) yra teisėtas ir pagrįstas, ar atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti nesumokėtą valstybinės pensijos dalį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 4 967,70 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 27). Pareiškėjas su 2013-04-10 prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir prašė išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 (b. l. 30). Vidaus reikalų ministerija 2013-04-24 sprendime Nr. 1D-4251-(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“ paaiškino pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo jam mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti nepriemoką (b. l. 28–29).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-26 nutartimi (b. l. 30-35) atnaujino pareiškėjui trejų metų terminą skundui paduoti.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2013-12-31. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje iki 2010-01-01 buvo nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Nuo 2010-01-01 koeficientas sumažintas iki 1,3. 2009-12-08 įstatymu Nr. XI-531 buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nuo 2012-09-01 koeficientas padidintas iki 1,5 dydžio (2012-06-30 įstatymas Nr. XI-2196).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), paskirtos valstybinės pensijos apribotos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos nėra aktualios, nes per ginčo laikotarpį jis neturėjo draudžiamųjų pajamų. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, atsižvelgiant į asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant išmokų sumai, jis didėja).
Pareiškėjas prašo priteisti jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūno pensijos dalį tik pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovas, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, apskaičiavo pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą, perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino. Sumažinta pensija buvo perskaičiuojama dar kartą taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 31-32).
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Tokiu teisiniu reguliavimu siekta ne pertvarkyti (reformuoti) pensinio aprūpinimo sistemą, o sumažinus pensijas riboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės biudžeto deficito didėjimą.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.
Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir saugumą. Atsakovas neteisėtai apribojo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas vietoje 1,5 koeficiento taikydamas 1,3 koeficientą. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama, o pensijos ribojimas remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas laikytinas neteisėtu. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, taikydamas 1,3 koeficientą.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-04-19 pažymos Nr. 11PP(P)-2939 (b. l. 31-32) matyti, kad pareiškėjui paskirta 4 967,70 Lt valstybinė pensija nesikeitė viso ginčo periodo metu. Tačiau ji buvo ribojama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas 1,5 dydžiu, t. y. 2 148,40 Lt. Iš šios pažymos taip pat matyti, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo ribojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą 1,3, o ne 1,5 koeficientą. Todėl pareiškėjui turi būti išmokėta neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos dalis, iš viso - 10 432,80 (53 553,04 - 43 120,24) nuo 2010-01-01 iki 2012-09-0, nes pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ji nepagrįstai buvo ribojama 1,3 dydžiu.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Teismas laiko, kad šis sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pateiktiems 2012-02-06 nutarime. Prašomo panaikinti sprendimo dalį, kurioje atsisakyta pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių 1,3 koeficientą, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
Atsakovai prašė atidėti sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Atsakovas yra pažeidęs savo pareigą mokėti nustatyto dydžio pensiją, Laikinasis įstatymas dėl pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimo priimtas neatsižvelgiant į analogišku klausimu priimtą 2002-11-25 Konstitucinio Teismo nutarimą. Pensijos suma yra priteisiama iš Lietuvos valstybės, tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija yra tik atsakovo atstovas. Šiuo atveju būtų reikalinga lyginti pareiškėjo ir jam skolingo asmens turtinę padėtį. Pareiškėjo gaunama pensija nėra ypatingai didelė, o valstybės požiūriu teismo sprendimu priteisiama suma yra nereikšminga. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama ženkliai mažesnė negu priklausytų mokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-24 sprendimo Nr. 1D-4251-(11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta S. D. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, pagal kurią paskirta pensija buvo ribojama ir negalėjo viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nuostatų.
Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 10432,80 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus trisdešimt du litus ir aštuoniasdešimt centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.