Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2269-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
2S-2269-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02307-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
A. P., D. M., N. M.
Pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2269-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02307-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.9.3; 3.3.1.18; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys: D. M., N. M. ir A. P., dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinėje byla pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo suinteresuotiems asmenims D. M., A. P., N. M..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo prašė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neveiksnų D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), perduoti laikinon valstybės globon, nes N. M. smurtauja neįgalaus D. M. atžvilgiu, turi neišnykusį teistumą už smurtinį nusikaltimą, sudaro neįmanomas sąlygas jai patekti pas globojamą D. M.. Nurodė, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeidžiamos neveiksnaus asmens teisės į saugią gyvenamąją aplinką ir psichologinę ramybę, o valstybės globa rekomenduojama ir Kauno apygardos viešojo intereso gynimo skyriaus (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi suinteresuoto asmens A. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino (t. 2, b. l. 86-87).

Teismas motyvuose nurodė, kad A. P. prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neveiksnų D. M. perduoti laikinon valstybės globon civilinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo suinteresuotiems asmenims D. M., A. P., N. M.. Toks suinteresuoto asmens A. P. reikalavimas yra nesusijęs su pareiškimo reikalavimu ir yra ne šios bylos esmė. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti šalių lygiateisiškumo principą, kuris savaime reikalauja proporcingumo užtikrinimo. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

Suinteresuotas asmuo A. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti neveiksnų D. M. laikinon valstybės globon (t. 2, b. l. 120-122).

Motyvuose nurodė, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Pareiškėjas inicijavo bylą dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo, kuriuo teismo prašoma nušalinti A. P. nuo neveiksnaus D. M. globėjos ir turtinių ir neturtinių teisių, susijusių su globa, administratorės pareigų ir skirti D. M. globėja ir turto administratore jo motiną N. M.. Neveiksnus sutuoktinis D. M. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena savo motinos N. M. bute, o ne su teisėta globėja A. P.. Nuo 2014-11-19 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo N. M. geranoriškai neleidžia A. P. pasiimti sutuoktinio į savo namus, neįleidžia globėjos jo aplankyti, dėl ko į N. M. butą ne vieną kartą apeliantė ėjo lydima (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyriaus darbuotojų ir net jų akivaizdoje nebuvo įleista į butą. Byloje pateikta eilė įrodymų, kad N. M., kuri siūloma būti neveiksnaus D. M. globėja, yra linkusi smurtauti. Globėja prašė sustabdyti šią civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame N. M. pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio smurto naudojimo D. M. atžvilgiu). Teismas, gindamas neveiksnų asmenį privalo siekti maksimalaus neveiksnaus asmens interesų ir teisėtų teisių užtikrinimo, o šiuo atveju teismas akivaizdžiai tai daryti atsisako, visiškai nevertina byloje esančių rašytinių faktinių įrodymų, tokiu būdu galimą smurtą prieš neįgalų asmenį traktuoja kaip nereikšmingą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. M. atsiliepimu prašo apeliantės A. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 128-135).

Motyvuose nurodė, kad laikinos valstybinės globos nustatymas pažeistų eilę neveiksnaus D. M. teisių, įtvirtintų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Valstybinė globa prieštarauja neveiksnaus D. M. nuomonei ir interesams. Atskirajame skunde pateikti paaiškinimai dėl būtinybės neveiksniam D. M. skirti valstybinę globą yra subjektyvūs ir melagingi, o įrodymai – prieštaringi. Apeliantė šioje byloje elgiasi nesąžiningai, savo paaiškinimais ir įrodymais siekia suklaidinti teismą, įrodymus teikia nenuosekliai, ne chronologine seka, tuo iškreipdama faktines aplinkybes. A. P. nesiekė realiai jo globoti, realiai atlikti globėjos pareigas konkliudentiniais veiksmais A. P. atsisakė. Globoti D. M. pas save ji nepasiėmė ir savo, kaip globėjos, pareigų nevykdė. Jos apsilankymai tapo vis retesni, kol galiausiai nuo 2014-12-10 apskritai nustojo lankyti. Visą laiką D. M. prižiūrėjo bei globėjos pareigas vykdė N. M.. Apeliantė lėšų, reikalingų D. M. išlaikymui skyrė minimaliai, dažniausiai tik N. M. paprašius. Apeliantė sąmoningai formuoja apie N. M. neigiamą nuomonę, neva ši linkusi smurtauti, tačiau tai neatitinka tikrovės. Smurto prieš savo neveiksnų sūnų niekada nevartojo, jokių objektyvių įrodymų apie tai byloje nėra. Integralios pagalbos darbuotojų G. K. ir O. D. paaiškinimai yra prieštaringi. Kaimynių paaiškinimai ir byloje pridėti kiti įrodymai paneigia šmeižtą apie smurtą neveiksnaus sūnaus atžvilgiu. Apeliantė vilkina civilinės bylos, kurioje sprendžiamas jos nušalinimo nuo globėjos pareigų klausimas, vos užvedus civilinę bylą dėl globos nušalinimo, A. P. kreipėsi su prašymu bylą sustabdyti iki kol bus užbaigtas procesas baudžiamojoje byloje dėl N. M. pareikštų įtarimų, kuriuos pati A. P. inicijavo. A. P. nurodytas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog poliklinika atsisako teikti D. M. dienos soc. paslaugas, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika sustabdė sutarties, sudarytos su A. P. dėl paslaugų neveiksniam D. M. teikimo, vykdymą. Šį procesą inicijavo A. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos teisininkės pareigose dirba ir teisinius dokumentus rengia teisininkė R. U., kuri yra suinteresuota nagrinėjamoje byloje veikti priešingai D. M. interesui. Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, jog nuo 2014 m. lapkričio mėn. N. M. trukdo jai lankyti neveiksnų D. M.. Visi apeliantės teikti įrodymai apie tai, jog neva neleidžiama jai atlikti globėjos pareigų, datuojami po to, kai buvo imtasi veiksmų dėl apeliantės nušalinimo nuo globėjos pareigų. Laikinos valstybinės globos D. M. nustatymas prieštarautų Konstitucijai, nacionalinei ir tarptautinei teisei bei teismų praktikai, nagrinėjamo pobūdžio bylose, kuri reikalauja prioritetiškai ginti neveiksnaus asmens interesus.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepimu palaiko Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį (t. 2, b. l. 136-137).

Motyvuose nurodė, kad D. M. gyvena pas motiną N. M., globėja A. P. faktiškai vykdo tik turto administratoriaus pareigas. Tarp šalių santykiai konfliktiški, vyksta ginčas, kas turi globoti D. M. ir kur jis turi gyventi. 2015-09-01 Socialinės paramos skyriui aplankius N. M. ir D. M., adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad motina tinkamai rūpinasi savo vieninteliu sūnumi, medicininių parodymų, kad ji smurtauja, nėra. Duomenų apie baigtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra gauta. Nepritariama, kad D. M. būtų paskirta laikina valstybės globa, kadangi nėra įrodymų, kad motina juo nesirūpina ar netinkamai jį slaugo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, turi atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.).

Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

CPK 145 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; 2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; 7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; 11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; 12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; 13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, nurodytas sąrašas nėra baigtinis, kadangi laikinąsias apsaugos priemones gali nustatyti kiti įstatymai. Be to, teismui suteikta diskrecijos teisė laikinąsias apsaugos priemones taikyti tuo atveju, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su globos teisiniais santykiais, tačiau globos teisinių santykių atveju nei CPK 144 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, nei globos institutą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXX skyrius, CK VII dalies XVII skyrius ir XIX skyrius ir kt.) nenustato taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kas leidžia daryti išvadą, kad globos teisiniuose santykiuose laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos teismo ir tik tuo atveju, jei jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Taigi, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo dėl globėjo ir turto administratoriaus nušalinimo nuo pareigų įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl neveiksnaus D. M. globėjos A. P. nušalinimo nuo globėjos ir turto administratorės pareigų. A. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugo priemones ir laikinai jos globotinį D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) esantį pas N. M., (duomenys neskelbtini), perduoti laikinojon valstybės globon dėl to, kad jo atžvilgiu naudojamas smurtas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslu bei, atsižvelgdamas į ginčo esmę, sprendžia, kad suinteresuoto asmens A. P. prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku – globėjos ir turto administratorės nušalinimu, kadangi nėra pagrindo teigti, kad neperdavus D. M. laikinojon valstybės globon, pareiškimo tenkinimo atveju nebūtų įmanoma įvykdyti (vykdymas pasunkėtų) teismo sprendimo ir nušalinti A. P. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų. Be to, nors apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas dėl to, kad globotinis gyvena pas motiną N. M., kuri jo atžvilgiu naudoja smurtą, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp A. P. ir N. M. santykiai įtemti bei konfliktiški, kiekviena iš šalių iš esmės dėsto subjektyvias aplinkybes ir byloje nėra objektyvių aplinkybių, nekvestionuotinai patvirtinančių A. P. nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad N. M. naudoja smurtinio pobūdžio veiksmus A. P. globotinio D. M. (savo sūnaus) atžvilgiu.

Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi: nustatė asmeniui, pripažintam neveiksniu, D. M., globą ir paskyrė jo motiną N. M., D. M. globėja ir D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore; paskyrė A. P., pripažinto neveiksniu, D. M., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto administratore. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį iš dalies pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria neveiksnaus asmens D. M. globėja, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore paskirta N. M.; nustatė asmeniui, pripažintam neveiksniu, D. M., globą ir paskyrė jo sutuoktinę A. P. D. M. globėja ir D. M. turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, susijusių su globa, administratore; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. teikė prašymą, kad nenori būti D. M. globėja, tačiau 2015-05-18 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui teikė prašymą – jos reikštą prašymą dėl nušalinimo nuo globėjos pareigų laikyti negaliojančiu. Taigi, nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo momento juridiškai neveiksnaus D. M. globėja ir turto administratore yra A. P. (kol nėra nušalinta nuo globėjos ir turto administratorės pareigų). Nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi 2014 m. lapkričio 19 d., todėl turi vykdomojo dokumento galią. Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti globos reikalingo asmens D. M. teises ir teisėtus interesus, laikinos globos paskyrimo klausimas galėtų būti sprendžiamas – nušalinus A. P. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų iki kol bus išspręstas naujojo globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo klausimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas