- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-9328-862/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04006-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos ryto“
- Advokatai
- Mantas Mikalopas
- Kategorijos
- 2.7.1.1Autorių teisės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui L. V., ieškovo atstovui advokatui Mantui Mikalopui, atsakovų UAB „Lietuvos ryto“ televizija ir UAB „Lietuvos rytas“ atstovui advokatui S. Ž.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį dėl kompensacijos už neteisėtą kūrinio panaudojimą priteisimo, pareikštą atsakovams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2018-02-06 pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino 2018-04-16 ir kuriuo prašo ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija“, ir UAB ,,Lietuvos rytas“ 6000 EUR kompensacijos už neteisėtą kūrinio ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudojimą reklamuojant dienraščio ,,Lietuvos rytas“ prenumeratą 2018 metams; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovus UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija ir UAB ,,Lietuvos rytas“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo įžanginę dalį (nurodant sprendimo priėmimo laiką ir vietą, sprendimą priėmusio teismo pavadinimą ir ginčo dalyką) bei rezoliucinę dalį dienraštyje ,,Lietuvos rytas“. Nurodė, kad ieškovas - kompozitoriaus N. S. V. įpėdinis, paveldėjęs kompozitoriaus turtines teises į jo sukurtus kūrinius, 2017-11-04 apytiksliai 18.20 val. pastebėjo, jog atsakovo valdomos Lietuvos ryto televizijos eteryje yra transliuojama dienraščio ,,Lietuvos rytas“ prenumeratos 2018 metams reklama, kurioje naudojamas kūrinys ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriam muziką sukūrė N. S. V.. Paaiškino, kad nei atsakovai, kaip televizijos valdytojas ir reklamos skleidėjas, nei kiti subjektai (reklamos davėjas, gamintojas ar pan.) į ieškovą dėl leidimo naudoti kūrinį reklamoje nesikreipė bei teisių turėtojo apie tokį kūrinio panaudojimą iš viso neinformavo. Ieškovas 2017-11-06 telefonu susisiekė su abiejų atsakovų LRG (Lietuvos ryto grupės) pardavimų direktore R. B. (viešai skelbiama informacija: https://tv.lrytas.lt/kontaktai/; https://www.lrytas.lt/kontaktai) ir jai nurodė, kad UAB „Lietuvos ryto“ televizija“ eteryje neteisėtai naudojamas kūrinys, kadangi tam nėra duotas ieškovo, kaip teisių turėtojo, sutikimas, nėra sudaryta licencinė sutartis, kurioje būtų aptartas autorinio atlyginimo už kūrinio naudojimą reklamoje dydis, jo mokėjimo tvarka, nustatytas naudojimosi kūriniu terminas ir kitos sąlygos. Tą pačią dieną pardavimų direktorės pavedimu, su ieškovu telefonu susisiekė atsakovų LRG (Lietuvos ryto grupės) marketingo vadovė U. Š. (viešai skelbiama informacija: https://tv.lrytas.lt/kontaktai/; https://www.lrytas.lt/kontaktai/), kuri už neteisėtą kūrinio panaudojimą ieškovui pasiūlė 500 EUR dydžio kompensaciją. Ieškovas su marketingo vadovės pasiūlytu kompensacijos dydžiu nesutiko, nurodydamas, jog atsakovas UAB „Lietuvos ryto“ televizija, norėdamas reklamoje naudoti kūrinį, turi sumokėti ieškovui 5000 EUR dydžio autorinį atlyginimą, taip pat pasirašyti su ieškovu licencinę sutartį. Atsakovų marketingo vadovė nurodė, jog dėl reklamos skleidėjo priimto sprendimo su ieškovu bus susisiekta kitą dieną (2017-11-07). Nesulaukęs pažadėto atsakymo ieškovas 2017-11-09 išsiuntė atsakovo UAB „Lietuvos ryto“ televizija atstovams, kurie tuo pačiu yra ir UAB ,,Lietuvos rytas“ darbuotojai, elektroninį laišką, kuriame dar kartą išdėstė aukščiau nurodytas aplinkybes bei pasiūlė taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją. Atsakovui UAB „Lietuvos ryto“ televizija nepasiūlius jokio ginčo išsprendimo varianto bei ir toliau tęsiant neteisėtą kūrinio naudojimą, ieškovas kreipėsi į autorių teisių kolektyvinio administravimo organizaciją – asociaciją LATGA, kurios nariu jis yra, prašydamas padėti apginti pažeidžiamas savo teises. LATGA 2017-12-04 pateikė atsakovui UAB ,,Lietuvos rytas“ raštą dėl autorių teisių pažeidimo, kuriuo prašyta sumokėti ieškovui 4000 EUR dydžio kompensaciją. Atsakovas nurodytus reikalavimus nereagavo bei toliau tęsė neteisėtus veiksmus – naudojo kūrinį nesant tam teisių turėtojo sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos ryto“ televizija 2018-03-13 pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Lietuvos ryto“: televizija niekuomet nekūrė ieškinyje įvardytos reklamos ir nenaudojo nurodyto kūrinio “(duomenys neskelbtini)“ melodijos reklaminiame klipe. Paaiškino, kad gavus užsakymą transliavo užsakovo pateiktą reklamą - „Lietuvos rytas“ prenumerata 2018 metams, sutartą kiekį kartų ir sutartą laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad asociacija LATGA pretenziją adresavo ne UAB „Lietuvos ryto“ televizija“, o UAB „Lietuvos rytas“ kuris ir yra reklamuojamo dienraščio „Lietuvos rytas“ valdytojas ir savininkas, ir reklamos transliacijos per televiziją užsakovas. Paaiškino, kad UAB „Lietuvos ryto“ televizija, kaip reklamos transliuotojas, neturi objektyvių galimybių ir pareigos tikrinti kiekvienos užsakytos reklamos sukūrimo aplinkybių bei to, ar kiekvienas reklamos užsakovas, kurdamas (užsakydamas sukurti) reklamą, atliko visus formalumus su autorių teisių turėtojais. Mano, kad neturi pareigos atsakyti už galimus autorių teisių pažeidimus, kuriant reklaminius klipus. Paaiškino, kad UAB „Lietuvos ryto“ televizija už naudojimąsi LATGA repertuaro kūriniais moka kasmėnesinį mokestį, iš kurio turėtų būti atsiskaitoma su autoriais (teisių paveldėtojais), o tai reiškia ir su ieškovu. Nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad jis kreipėsi į atsakovą yra neteisingi, nes ieškinyje įvardintos darbuotojos nedirba UAB „Lietuvos ryto“ televizija“. Paaiškino, kad reklamos transliavimo trukmė buvo 1,5 mėnesio, todėl UAB „Lietuvos ryto“ televizija“ kaltė, jei tokia būtų nustatyta, yra minimali.
Atsakovas yra UAB „Lietuvos rytas“ 2018-05-11 pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti. Patvirtino, kad tiek R. B., tiek U. Š. yra UAB „Lietuvos rytas“ darbuotojos. Paaiškino, kad U. Š. su ieškovu bendravo ne vieną kartą. Neigė, kad ši darbuotoja su ieškovu bendravo nemandagiai, žadėjo paskambinti, tačiau nepaskambino. Taip pat paaiškino, kad ieškovui buvo siūlomos skirtingos, atsakovo nuomone, protingo dydžio pinigų sumos, tačiau ieškovo tai netenkino. Mano, jog byloje nėra patekta įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog atsakovas veikė tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad reklama buvo transliuojama 1,5 mėnesio, mano, kad reikalaujama 6000 EUR kompensacija yra neprotingai didelė, nes maksimali kompensacija yra 3800 EUR.
Išklausyti liudytojo asociacijos LATGA muzikos kūrinių skyriaus vadovo P. S. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esanti 2018-01-26 asociacijos LATGA pažyma Nr. 504 M-D ir kūrinio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos kortelė patvirtina, kad ieškovas yra N. V. teisių paveldėtojas. Šalių paaiškinimai, atsakovų pateiktas darbų atlikimo aktas patvirtina, kad UAB „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje nuo 2017-11-03 iki 2017-11-06 ir nuo 2017-11-26 iki 2017-12-21 buvo transliuojama dienraščio ,,Lietuvos rytas“ prenumeratos 2018 metams reklama, kurioje naudojamas kūrinys ,,(duomenys neskelbtini)“. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai dėl kūrinio panaudojimo reklamai su ieškovu nesitarė, ieškovas apie kūrinio panaudojimą sužinojo atsitiktinai. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas 2017-11-06 kreipėsi į atsakovų atstovus informuodamas apie neteisėtą kūrinio panaudojimą. Ieškovo 2017-11-09 elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovus, siūlydamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Minėtas darbų atlikimo aktas leidžia daryti išvadą, kad po ieškovo kreipimosi 2017-11-06 reklamos transliavimas buvo nutrauktas, o nuo 2017-11-26 reklama vėl buvo transliuojama. Ieškovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, byloje esantis asociacijos LATGA 2017-12-04 raštas Nr. 2644J patvirtina, kad nuo 2017-11-26 atsakovai toliau neteisėtai naudojo kūrinį „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas asociacijos LATGA 2017-12-04 raštas Nr. 2644J taip pat patvirtina ir tai, jog atsakovai ne tik neteisėtais naudojo kūrinį, bet ir neturėdami autoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimo buvo pakeitę kūrinio tekstą. Byloje išklausytas liudytojas patvirtino, kad atsakovai į asociacijos LATGA raštą neatsakė, ieškovui rašte nurodytos 4000 EUR kompensacijos nesumokėjo, tęsė neteisėtą kūrinio panaudojimą reklamoje. Byloje esančios 2010-01-04 licencinės sutarties TV-9 dėl teisės transliuoti LATGA-A repertuaro kūrinius televizijos programoje, sudarytos tarp LATGA-A ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija, 3.2.4 punktas bei liudytojo P. S. parodymai paneigia atsakovo UAB „Lietuvos ryto“ televizija argumentus, jog atsakovas UAB „Lietuvos ryto“ televizija mokėdamas asociacijai įmokas pagal nurodytą sutartį, turėjo teisę kūrinį naudoti bei nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais teismo posėdyje dalyvavusio atsakovų atstovo argumentus, kad kurinio panaudojimas reklamai, neturint autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo, buvo nesusipratimas.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraautorius turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 7, 8 punktuose nustatyta, kad autorius inter alia turi teisę leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis. ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi ieškovas yra kompozitoriaus įpėdinis, o atsakovo UAB „Lietuvos ryto“ televizija su asociacija LATGA sudaryta sutartis neapėmė teisės naudoti kūrinio reklamos tikslais, atsakovai turėjo pareigą prieš panaudodami kūrinį ,,(duomenys neskelbtini)“ reklamos tikslais, sudaryti su ieškovu sutartį dėl šio kūrinio panaudojimo.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimus reklamai televizijos programose nustato reklamos įstatymas ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Visuomenės informavimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi ATGTĮ ir kitais įstatymais bei teisės aktais, todėl autorių teisių objektai gali būti atgaminami, adaptuojami ar kitaip perdirbami, taip pat transliuojami ir/ar kitaip skelbiami (skleidžiami) tik esant teisių turėtojų sutikimui (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 8 punktai). Atsakovai nesudarę su ieškovu sutarties, ar negavę jo kitokio leidimo dėl kūrinio panaudojimo, kūrinį ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudojo savo interesais: atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ užsakęs reklamos pagaminimą ir skleidimą, o atsakovas UAB „Lietuvos ryto“ televizija valdomos televizijos eteryje transliavęs reklamą, joje naudojant kūrinį, pažeidė autorių teises, todėl ieškovas įgijo teisę į kompensaciją už neteisėtą kūrinio naudojimą. Atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovų atsakomybė yra solidari.
Autorių teisių subjektai savo pažeistas teises gali ginti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje numatytais teisių gynimo būdais. Ieškovas gindamas pažeistas teisės prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6000 EUR dydžio kompensaciją už neteisėtą kūrinio panaudojimą sukuriant reklamą bei transliuojant ją televizijos eteryje be teisių turėtojo sutikimo (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietoj dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo autorinių teisių subjektai gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais ATGTĮ saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovai, prieš pardėdami reklamos transliavimą nesikreipė į ieškovą prašydami suteikti leidimą naudoti kūrinį (jo muziką) gaminant bei transliuojant reklamą (užsakant jos transliavimą). Atsakovai neinformavo ieškovo apie tokį savo ketinimą, o ieškovas apie reklamos pagaminimą ir transliavimą sužinojo atsitiktinai. Paaiškėjus šiam faktui, ieškovas susisiekė su atsakovų atstovais, reikalaudamas pašalinti teisių pažeidimą - pasirašyti licencinę sutartį bei sumokėti autorinį atlyginimą. Atsakovai nesiėmė jokių realių veiksmų tam, kad būtų nutrauktas teisių pažeidimas. Priešingai, ieškovo informuoti apie teisių pažeidimą, tęsė neteisėtus veiksmus iki 2017-12-21. Šios aplinkybės leidžia sutikti su ieškovo argumentais, kad abiejų atsakovų kaltė dėl atlikto autorių teisių pažeidimo pasireiškė tyčios forma, kadangi atsakovai žinodami ir suvokdami, kad reklamos pagaminimas, užsakymas ir transliacija televizijos eteryje gali būti vykdoma tik gavus teisių turėtojo sutikimą, tęsė reklamos sklaidą, neturėdami tokio sutikimo. Atsakovai yra juridiniai asmenys savo veikloje tiesiogiai susiduriantys su autorių teisių objektais ir atitinkamai autorių teisėmis, todėl jų veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip neapsižiūrėjimas ar nesusipratimas. Byloje esantys įrodymai, liudytojo parodymai bei ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovai žinodami apie daromą teisų pažeidimą nedėjo pakankamai pastangų pažeidimui pašalinti (sudaryti sutartį arba pažeidimą nutraukti), o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nesilaikė atidumo, rūpestingumo standartų. Svarbu nagrinėjamu atveju ir tai, jog atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog neteisėtai skleisdami reklamą padarė ir kitą šiurkščiu autorių asmeninių neturtinių teisių pažeidimą, - be autorių (jų teisių perėmėjų) leidimo pakeitė kūrinio tekstą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovai prašo mažinti prašomos priteisti kompensacijos dydį, nes reklama buvo skleidžiama neilgai, 1,5 mėnesio; nes atsakovų turtinė padėtis yra sunki. Teismo nuomone, šie atsakovų argumentai nesudaro pagrindo prašomos priteisti kompensacijos dydžio mažinimui, nes atsakovai nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog prašomos priteisti iš atsakovų kompensacijos sumokėjimas ieškovui, atsakovams ar vienam jų sukels sunkias turtines pasekmes, ar, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga. Pažymėtina, jog ieškovo pateiktas į bylą UAB „Lietuvos ryto: televizija balansas už 2016 metus, nėra pakankamas įrodymas tam, kad galima būtų įvertinti atsakovų turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju buvo reklamuojama dienraščio prenumerata. Visiems žinoma aplinkybė, kad periodinių leidinių prenumerata vyksta tam tikru laikotarpiu ir tik ribotą laiką, todėl atsižvelgiant į reklamos tikslą, teismui pateiktame darbų atlikimo akte nurodytą reklamos intensyvumą, negalima sutikti ir su atsakovų argumentais, kad reklama, neteisėtai naudojant kūrinį „(duomenys neskelbtini)“, buvo skelbiama trumpai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 6000 EUR dydžio kompensacija.
Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą. ATGTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas autorių teisių subjektų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenes informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Šiam ieškovo reikalavimui atsakovai neprieštaravo, todėl reikalavimas tenkintinas ir atsakovai įpareigoti savo lėšomis viešai paskelbti ieškovo nurodytą informaciją apie teismo sprendimą (jo dalį), priimtą šioje byloje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi, todėl ieškovui prašant priteisti iš atsakovų procesines palūkanas, patenkinus ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, tenkintinas ir šis reikalavimas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų šalių argumentų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantis 2018-01-24 mokėjimo nurodymas Nr. 69 patvirtina, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 210 EUR žyminį mokestį. Byloje esantys ieškovo atstovo pateikti įrodymai (DOK-61424, DOK- 120884, DOK-237317) patvirtina, kad ieškovas patyrė 1452 EUR išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos patirtos 1662 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 8,47 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis (po 4,23 EUR) priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnis 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija“, juridinio asmens kodas 122263617, ir UAB ,,LIETUVOS RYTAS“, juridinio asmens kodas 120030315, 6000 EUR (šešis tūkstančius eurų) kompensacijos už neteisėtą kūrinio ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudojimą reklamuojant dienraščio ,,Lietuvos rytas“ prenumeratą 2018 metams; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1662 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti atsakovus UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija, juridinio asmens kodas 122263617, ir UAB ,,LIETUVOS RYTAS“, juridinio asmens kodas 120030315, savo lėšomis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo įžanginę dalį (nurodant sprendimo priėmimo laiką ir vietą, sprendimą priėmusio teismo pavadinimą ir ginčo dalyką) bei rezoliucinę dalį dienraštyje ,,Lietuvos rytas“.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB ,,Lietuvos ryto“ televizija“, juridinio asmens kodas 122263617, ir UAB ,,LIETUVOS RYTAS“, juridinio asmens kodas 120030315, valstybei, 8,47 EUR (aštuonis eurus ir 47 centus) bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 4,23 EUR. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.