Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-08-22 · Civilinė byla Nr. e2S-541-227/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
e2S-541-227/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02928-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
R. J., I. G., UAB „Lauktuvės Jums“
Ieškovas
G. D.
Trečiasis asmuo
G. D., UAB „Lauktuvės Jums“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.e2S-541-227/2018 Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02928-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-508-223/2018 pagal ieškovo G. D. ieškinius dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams R. J., R. J., I. G., tretiesiems asmenims G. D., UAB „Lauktuvės Jums“ ir dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsakovams UAB „Lauktuvės Jums“, R. J., R. J., trečiajam asmeniui G. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme, 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi sujungus dvi civilines bylas į vieną bylą bei paliekant bylos Nr. e2-508-223/2018, nagrinėjama byla pagal du ieškovo G. D. ieškinius - dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams R. J., R. J., I. G., tretiesiems asmenims G. D., UAB „Lauktuvės Jums“ ir dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsakovams UAB „Lauktuvės Jums“, R. J., R. J., trečiajam asmeniui G. D.. Ieškovas 2018 m. balandžio 30 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimui pripažinti I. G. ir R. J. 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytą Vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4 negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją natūra arba kitas ieškinyje nurodytas protingas, teisingas ir sąžiningas priemones užtikrinti. Prašė nepranešus R. J., areštuoti jo vardu registruotas UAB „Lauktuvės Jums“ 86 ginčo akcijas, uždrausti šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB „Lauktuvės Jums“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, taip pat uždrausti atlikti bet kokius kitus veiksmus, galimai mažinančius UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų vertę. Nurodė, kad ginčija sutartį, kuria R. J. iš I. G. įgijo 86 UAB „Lauktuvės Jums“ akcijas. Apsaugant ginčo objektą (akcijas), kad jos nebūtų perleistos tretiesiems asmenims ir, kad nebūtų pasinaudota ginčo akcijų suteiktu pranašumu, byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl neatmestina galimybė, kad atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį ir siekdamas apsunkinti galimą teismo sprendimo įvykdymą, perleis jo vardu registruotas akcijas ar atliks kokius nors kitus veiksmus, galimai mažinančius akcijų vertę, tokiu būdu gali būti apsunkintas galimai ieškovui palakaus teismo sprendimo vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo R. J. vardu registruotas UAB „Lauktuvės Jums“ 86 vnt. ginčo akcijas, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti UAB „Lauktuvės Jums“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, taip pat uždrausti atlikti bet kokius kitus veiksmus, galimai mažinančius UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų vertę.Teismas nustatė, kad vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ginčas dėl akcijų tarp šalių tęsiasi jau ilgą laiką, tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai, o tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Pažymėjo, kad atsakovų prieštaravimuose nurodytos aplinkybės nepaneigia būtinybės byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovui tikėtinai pagrindus ieškinio reikalavimus manytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis priemonių perleisti jo vardu registruotas ginčo akcijas tretiesiems asmenims, priimti sau naudingus sprendimus, ar atlikti kokius nors kitus veiksmus, galimai mažinančius akcijų vertę, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Kadangi vienas iš ieškinio reikalavimų yra dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. vertybinių popierių pirkimo - paradimo sutarties nuginčijimo, kuria buvo perleistos 86 UAB „Lauktuvės Jums“ akcijos, būtent šiai akcijų daliai ir taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atsakovas R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų prieštaravimų, neatsižvelgė į tai, kad byla tik dalyje pagal 2016 m. liepos 11 d. patikslintą ieškinį dėl neišspręsto alternatyvaus reikalavimo grižo iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, ir patikslintas ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jis turėtų būti tikslinamas, sukonkretinamas, nes neaišku, ko reikalauja ieškovas, turėtų būti pateikiamas vientisas ieškinys. Nesant pašalintiems patikslinto ieškinio trūkumams, negalima spręsti ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas neatliko preliminaraus patikslinto ieškinio dalyje dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pagrįstumo vertinimo, nors reikalavimas pareikštas akivaizdžiai praleidus bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad nuo 1998-08-21 dienos iki 2013-06-20 dienos bendrovės vadovės pareigas ėjo ieškovo sutuoktinė ir trečiasis asmuo G. D., kuri buvo atsakinga už vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir apskaitą, žinojo apie akcijų perleidimo sandorius, juos privalėdavo registruoti darydama atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose, ką ir darė. Šis faktas buvo konstatuotas ir galutinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartyje. Pačios ginčijamos sutarties 5 straipsnyje „Šalių parašai" nurodyta, kad sutartis sudaryta UAB „Lauktuvės Jums" dalyvaujant direktorės pavaduotojai D. S. M, jai patvirtinus, kad šalys pasirašė jos akivaizdoje ir jų asmens tapatybės patikrintos pagal sutartyje nurodytus šalių pateiktus asmens tapatybę liudijančius dokumentus. Taip pat ginčijamoje sutartyje fiksuota, kad vienas sutarties egzempliorius atiteko sąskaitų tvarkytojui (Sutarties 4.9 p.). Akcijų registravimo žurnale šis akcijų pokytis taip pat atspindėtas. Visi dokumentai, susiję su akcininkės I. G. pranešimu apie ketinimą perleisti jai priklausančias akcijas, apie bendrovės vadovės pranešimą kitiems akcininkams, tuo metu buvo vadovo žinioje, ir praėjus daugiau kaip dešimt metų po ginčijamo sandorio sudarymo, visų šių dokumentų bendrovė net nebeprivalėjo saugoti. Šie faktai, pats ginčijamos sutarties turinys sudaro pagrindą abejoti patikslintame ieškinyje dėstomais teiginiais, jog I. G. neinformavo ir pačios UAB „Lauktuvės Jums", kad perleidžiant akcijas atsakovui nebuvo laikytasi Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnyje įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos, o taip pat pažeista 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė visiems akcininkams įsigyti ketinamas parduoti akcijas pirmumo teise. Nurodo, kad teismas visiškai netyrė jokios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Apie reiškiamus alternatyvius reikalavimus atsakovai žinojo jau nuo 2016 m. liepos mėn. 11 d. patikslinto ieškinio ir nesiėmė jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, nukreiptų prieš UAB „Lauktuvės Jums" akcijas. Uždraudimas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, galimai mažinančius akcijų vertę yra visiškai nemotyvuotas, nėra aišku, kokius veiksmus draudžiama atsakovui atlikti, taip pat net nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas yra ėmęsis atlikti kokius nors veiksmus, dėl kurių būtų kilusi grėsmė akcijų vertei. Tokia laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų, nėra susijusi su pareikštais reikalavimais. Teismas nevertino, kokią žalą atsakovas gali patirti dėl pritaikytų apribojimų, dėl ko priėmė proporcingumo principų neatitinkančią nutartį. Kilus pagrįstų abejonių dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neturėjo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo bei atsisakyti tenkinti prašymą. Ieškovas G. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovui paprašius laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui, teismas neprašė atsakovo pateikti atsiliepimą, atsakovo 2018 m. gegužės 3 d. prieštaravimai pateikti jo iniciatyva ir jie nesaisto teismo. Todėl teismas pagrįstai jų nevertino. Pirmos instancijos teismas priėmė 2016 m. liepos 11 d. ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį, nenustatė trūkumų, tai reiškia, kad patikslintas ieškinys atitinka visus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, o pagrindo ieškinio trūkumams nustatyti nėra. Teiginiai, kad patikslintas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nepagrįsti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį gali būti taikomas dar nepareiškus ieškinio ar pagal CPK 147 straipsnio 4 dalį net ir esant nustatytiems ieškinio trūkumams. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas ir tuo, kad atsakovui įgyjant akcijas pagal ginčijamą sutartį, ieškovui, bendrovei nebuvo pranešta apie ketinimą parduoti akcijas, taip nesilaikant ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos, pažeidžiant 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę visiems akcininkams įsigyti ketinamas parduoti akcijas pirmumo teise. Atsakovai nagrinėjant bylą nepateikė priešingų įrodymų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi ir vienos iš atsakovių I. G. parodymais, kad su ieškovu G. D. dėl akcijų pardavimo ji nekontaktavo, o akcijas pardavė tiesiogiai R. J.. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinamas tik prima facie pagrįstumas, o argumentas dėl ieškinio senaties termino pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį nesudaro pagrindo teismui nepriimti ieškinio, nes ieškinio senaties klausimas sprendžiamas tik nagrinėjant ginčą iš esmės. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra prima facie pagrįstas, todėl egzistuoja pagrindas ginčo akcijų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad akcijos, esant konfliktiškiems šalių santykiams, kitiems ieškininiams reikalavimams, nebūtų perleistos tretiesiems asmenims, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar netaptų neįmanomas apskritai bei išvengti naujų galimų teisminių ginčų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kilus ginčui dėl akcijų nuosavybės teisės, vien teorinė galimybė atsakovui perleisti akcijas yra pakankama tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo samprotavimai yra tik teorinio pobūdžio, atsakovas nenurodė, kuo konkrečiai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei varžo jo teises labiau nei reikia laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslams pasiekti, nepateikė jokių galimų paskaičiavimų, įvertinimų ar pavyzdžių, kurie pagrįstų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra žalingos atsakovui kaip akcininkui ir kad tokia žala yra neproporcinga ir neadekvati, lyginant ją su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nauda ieškovui. Panaikinus draudimą atlikti bet kokius veiksmus, kurie galėtų sumažinti ginčo objektu esančių akcijų ir reikalavimo teisių vertę, galėtų kilti pagrįstos abejonės, ar atsakovai, galėdami daryti įtaką ginčo objektui, nesiims veiksmų tam, kad sumažintų ginčo objekto vertę arba perleistų jį tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia ekonomiškumo principo ir atitinka protingo, rūpestingo ir atidaus asmens bonus pater familias elgesio standartą

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. balandžio 20 d. pareiškė ieškinį ir prašė pripažinti, kad 22 070 vnt. UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų, registruotų G. D. ir (arba) R. J. vardu, priklauso jiems abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį 22 070 vnt. UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų; netenkinus šio reikalavimo, pripažinti I. G. ir R. J. 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytą Vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4 negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją natūra arba kitas ieškinyje nurodytas protingas, teisingas ir sąžiningas priemones – pašalinti atitinkamą imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimą. Papildomame ieškinyje be kitų aplinkybių ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jam tapo žinoma, jog atsakovas R. J. ir I. G. sudarė 2005 m. rugsėjo 14 d. Vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4, kurios pagrindu jis kartu su sutuoktine R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 86 vnt. bendrovės akcijų. Įsigydamas šias akcijas ir nepranešdamas ieškovui, atsakovas nukrypo nuo sutartimi sutarto lygių dalių ir bendrosios dalinės nuosavybės principo. Atsakovė I. G. neinformavo ieškovo ir bendrovės apie perleidžiamas akcijas, todėl buvo pažeistos ABĮ 47 straipsnio nuostatos. Dėl to akcijų pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, turėtų būti pripažintas negaliojančius ab initio (nuo jo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio pagrindu. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad turėtų būti taikoma restitucija, tačiau, jeigu teismas nuspręstu, jog ją taikyti būtų sudėtinga, turėtų būti taikomos kitos protingos, teisingos ir sąžiningos (CK 1.5 str.) priemonės, kurios padėtų pašalinti imperatyvių įstatymo normų pažeidimą ir atstatyti ginčo šalis į padėtį.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad 22 070 vnt. UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų, registruotų G. D. ir (ar) R. J. vardu, priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po 1/2 dalį akcijų (kiekvienos akcijos). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 pagal buvo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. papildoma nutartimi buvo priimtas papildomas procesinis sprendimas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti Vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją ar kitas priemones, byla dėl šio ieškinio reikalavimo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino tik ieškinio reikalavimą dėl dalinės nuosavybės teise priklausančių akcijų padalijimo lygiomis dalimis, t. y. sprendė tik dėl vieno ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, iš esmės nepasakydamas dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, nevertindamas jo pagrįstumo ir rezoliucinėje dalyje nespręsdamas dėl jo tenkinimo, atmetimo ar palikimo nenagrinėto. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas ir dėl antrojo reikalavimo nesprendė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad jei patikslintas ieškinio reikalavimas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalintini CPK nustatyta tvarka.Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. e2-508-223/2018 ir Nr. e2-5881-223/2018 į vieną bylą, paliekant Nr. e2-508-223/2018, ir perduota tolimesniam nagrinėjimui Panevėžio rūmų teisėjai Birutei Mėlinauskienei. Ieškovo prašymu teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimą dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytos Vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4 pripažinimo negaliojančia. Apeliantas nurodo, kad patikslintas ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turėtų būti tikslinamas ir tik tada galima spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patikslintas ieškinys buvo priimtas dar iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo, dėl patikslinto ieškinio 2016 m. liepos 13 d. teismo pranešimais buvo nustatytas terminas atsiliepimų į ieškinį pateikimui, buvo teikiami atsiliepimai į ieškinį. Panaikinus tiek minėtą, tiek apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo papildoma nutartimi byla dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo perduota pirmosios instancijos teismui. Bylą nagrinėjantis teismas nenustatė termino patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad esant priimtam ieškiniui bei nesant nustatytiems ieškinio trūkumams negalėjo būti nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, su kuo apeliantas nesutinka, teigia, kad nebuvo įvertinti jo pateikti prieštaravimai. Teismas neturėjo pareigos vertinti prašomo pripažinti negaliojančiu akcijų perleidimo sandorio sudarymo aplinkybių, kadangi tai yra išimtinai bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo dalykas. Be to, preliminariai įvertinus suformuluotą ieškinio dalyką, yra pagrindas spręsti, jog pasitvirtinus ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms, iš esmės ieškinio pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami ir jie sukeltų teisines pasekmes. Ieškovo ieškininis reikalavimas dėl 2005-09-14 I. G. ir R. J. sudarytos Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4 pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo nagrinėjant bylą pirmą kartą teismo nebuvo vertinamas priimant sprendimą iš esmės (kadangi byla buvo išspręsta patenkinus pirmąjį ieškovo alternatyvų reikalavimą), o vėliau nebuvo nagrinėjamas apeliacinės ir kasacinės instancijos, todėl jo pagrįstumas nebuvo nagrinėtas. Kadangi buvo sprendžiama dėl alternatyvaus reikalavimo tenkinimo (akcijų priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise), aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje konstatavo, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, sprendžiant klausimą dėl konkrečios sutarties pripažinimo negaliojančia neturi reikšmės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes spręs, ar nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatys, kada ieškovas turėjo sužinoti apie jo galimai pažeistas teises atsakovams sudarius 2005-09-14 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovui įgyjant akcijas pagal ginčijamą sutartį, ieškovui, bendrovei nebuvo pranešta apie ketinimą parduoti akcijas. Nors apeliantas pateikia argumentus, kad ieškovo sutuoktinė (bendrovės vadovė) žinojo apie sandorį, sutarties sudarymo metu dalyvavo bendrovės direktorės pavaduotoja, visi dokumentai dėl ketinimo parduoti akcijas turėjo būti vadovo žinioje, apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybes dėl ginčo sandorio sudarymo, sandorio šalių elgesio iki sutarties sudarymo įvertins pirmosios instancijos teismas, šioje procesinėje stadijoje nėra pagrindo pasisakyti dėl ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintos normos taikymo ar netaikymo. Negalima sutikti, kad teismas neatsižvelgė į atsakovų prieštaravimus dėl prašymo tenkinimo, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodomi atsakovų prieštaravimo motyvai, pažymima, jog jie nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl ginčo akcijų arešto darytina išvada, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai orientuotos į galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama užtikrinti galimos restitucijos natūra taikymą. Atsižvelgiant į šį tikslą, spręstina, kad restitucijos natūra taikymo galimybė, sudarius pakartotinį ginčo akcijų perleidimo sandorį, būtų apsunkinta, nes neatmestina, kad tokiu atveju šias akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, be to, egzistuoja ir šių akcijų įkeitimo, hipotekos ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie dabartinių akcijų savininkų ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo akcijas ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę jų atžvilgiu taikyti apribojimus pagrindžia tai, kad nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių santykiai yra konfliktiški, civilinėje byloje nagrinėjamas ir klausimas dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos bei proporcingos ir neturi suvaržyti atsakovo teisių labiau, nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 str. 2 d.). Be to, ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti proceso dalyvių interesų balanso ir nevaržyti atsakovo laikinosiomis apsaugos priemonėmis daugiau, nei būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, jog ginčo akcijos gali būti ne tik perleistos tretiesiems asmenims, bet ir sumažinta jų vertė arba akcijos kitaip apsunkintos. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, įvertinimų ar pavyzdžių, kurie pagrįstų, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra žalingos atsakovui kaip akcininkui ir kad tokia žala yra neproporcinga ir neadekvati. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiama šalių pusiausvyra, daroma žala (CPK 178 str.). Kita vertus, atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra vienas iš teisinių instrumentų, kuriuo įgyvendinamas proporcingumo principas. Apeliacinio teismo nuomone, panaikinus draudimą atlikti bet kokius kitus veiksmus, galimai mažinančius UAB „Lauktuvės Jums“ akcijų vertę, galėtų kilti pagrįstos abejonės, ar atsakovai, galėdami daryti įtaką ginčo objektui, nesiims veiksmų tam, kad sumažintų ginčo objekto vertę arba perleistų jį tretiesiems asmenims. Todėl pripažintina, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia ekonomiškumo principo ir atitinka protingo, rūpestingo ir atidaus asmens bonus pater familias elgesio standartąPripažintina, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje būtinumą, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, todėl naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisėto pagrindo (CPK337 straipsnio 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė