- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-5453-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04713-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. V., jo atstovui advokatui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. 2014 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., Kaune, Sukilėlių pr. ties namu Nr. 120, vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo tarp šono, kad eismas būtų saugus, kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Policijai nepranešęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132; 231.1.; 231.2 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Ž. V. paaiškino, kad pripažįsta šias faktines aplinkybes, gailisi dėl to, ką padarė. Tai buvo neatsakingas sprendimas pasiimti savavališkai mašinos raktus niekam nežinant. Yra pradėjęs vairavimo kursus, išlaikęs mokyklinį egzaminą, vairuoti moka, bet teisės vairuoti neturi. Tuo momentu nesuprato, kad kliudė, visiškai nejautė kontakto, nes vienas ratas važiavo ant bortelio, kažkoks garsas buvo, bet nesuprato, kad tai susidūrimo garsas. Kad automobilis apgadintas, pastebėjo savaitės bėgyje, tada pamatė tuos apibrėžimus. Labai apgailestauja dėl savo poelgio.
Liudytoja D. V. paaiškino, kad jai yra žinomas tas faktas, kad jos sūnus, neturėdamas jokio leidimo, pasiėmė automobilį ir važiavo nusipirkti picų. Tą sužinojo tik tada, kad vyrui paskambino iš policijos ir pranešė apie įvykusį faktą. Ant automobilio pamatė nežymų įbrėžimą, nes automobilis yra 17 metų senumo. Šis faktas šeimoje buvo aptartas, mano, kad tiek jam, tiek kitiems broliams labai didelė pamoka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Š. paaiškino, kad pažeidėjas labai išgyvena padaręs pažeidimus, padarytą žalą atlygino, nuoširdžiai gailisi. Nors jis ir prisipažįsta, sukėlęs eismo įvykį, tačiau suprato tai vėliau, jau nuvažiavęs iš įvykio vietos, kai pamatė įlenkto automobilio dureles. Įvykio padariniai yra labai nedideli, todėl jis galėjo sąžiningai klysti ir nesuprasti, kad jo vairuojamas automobilis turėjo kontaktą su kitu automobiliu, kadangi jis minėtą automobilį apvažinėjo vienu automobilio ratu važiuodamas šaligatvio borteliu ir tuo metu nuo jo nusileisdamas, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl prašo jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Ž. V. nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, automobilį pasiėmė savavališkai, be savininko sutikimo, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30 ¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą be alternatyvios nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), įvykio vietos planu (b. l. 4), transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu (b. l. 5), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 6, 7, 17-18), tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 9), M. P. M. paaiškinimu (b. l. 10), transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu (b. l. 16), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi po eismo įvykio Ž. V. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. V. paaiškinimų, jis suprato, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kelio bortelį, tačiau elgėsi aplaidžiai, nesustojo, automobilio nepažiūrėjo, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Ž. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.
Ž. V. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, tačiau savo klaidą suprato ir pripažino.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Ž. V. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 22, 28). Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą atlygino (tai patvirtina byloje esantis rašytinis M. P. M. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad jo automobiliui padaryta žala atlyginta, pretenzijų neturi, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, b. l. 29), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p.).
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ž. V., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, elgtis rūpestingai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, Ž. V. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą jam, skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus Ž. V. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.).
ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, už šį pažeidimą skiriama bauda, kurios dydis yra nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų, o transporto priemonės konfiskavimas nėra numatyta kaip privaloma nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė – automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pažeidėjo tėvui, t. y. S. V., automobilį Ž. V. pasiėmė be savininko leidimo, esant atsakomybę lengvinančioms, bei nesant sunkinančių aplinkybių, transporto priemonė nekonfiskuotina.
Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.