Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Irena Stacevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos įrodymus: 2019 m. vasario 4 d., 2019 m. gegužės 10 d. pranešimus dėl žalos atlyginimo, 2019 m. sausio 29 d. paaiškinimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, 2019 m. sausio 29 d. atliktų darbų aktą, kitus rašytinius duomenis apie juridinį asmenį. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: mokėjimo nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. atsakovas veždamas medieną, (duomenys neskelbtini), pažeidė elektros oro liniją, t. y. buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,4 kV elektros kabelių linija (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), (nutraukti laidai tarp atramų Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2019 m. sausio 29 d. atliktų darbų aktą nutrūkusių laidų nuleidimas/pakėlimas, operatyviniai perjungimai ir transportas kainavo 81,28 EUR be PVM. Iš 2019 m. sausio 29 d. paaiškinimo apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą matyti, kad atsakovas V. P. nurodė, jog jam vežant medieną, slydo traktorius ir nutraukė laidus, t. y. atsakovas pripažino, jog dėl jo veiksmų buvo nutraukti laidai. Ieškovė 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti 81,28 EUR žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 19.12 punkte numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2019 m. sausio 29 d. atsakovas toje teritorijoje, kurioje buvo nutraukti elektros laidai, atliko medžių pjovimo darbus. Jis pripažino savo kaltę dėl žalos atsiradimo, t. y. atsakovo veiksmai sąlygojo laidų nutraukimą. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovas, gavęs ieškovės raštus dėl žalos atlyginimo būtų kreipęsis į ieškovę ir ginčijęs savo pareigą atlyginti žalą.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 81,28 EUR žalos atlyginimui (CK 6.245 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 15,00 EUR (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Vilnius, Aguonų g. 24, naudai: 81,28 EUR (aštuoniasdešimt vieną eurą 28 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 81,28 EUR sumą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.