- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2YT-16352-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11764-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Birutė Jackienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
dalyvaujant pareiškėjui A. U. ir jo atstovei advokatei Birutei Jackienei, pareiškėjo vertėjui Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas R. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po tėvo R. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo mama P. U. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas R. L. U. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusieji R. L. U. ir P. U. buvo sutuoktiniai, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: trijų kambarių butą, Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėjo tėvai (sutuoktiniai) ir gyveno. Sutuoktinė P. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo tėvas R. L. U. (miręs (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės mirties gyveno minėtame bute iki pat mirties. Per visą šį laikotarpį R. L. U. butą prižiūrėjo, rūpinosi juo. Nuo pat palikimo atsiradimo mokėjo mokesčius, perėmė jos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, rūpinosi jais kaip savo turtu, juos valdė. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. L. U. po sutuoktinės mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Butas, nors ir registruotas tik R. L. U. vardu, tačiau, kaip minėta, buvo įgytas santuokoje 1991 m. gruodžio 4 d., todėl yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjo tėvas R. L. U. po sutuoktinės mirties, tam, kad gautų palikimą tuomet neatliko įstatyme nustatytų veiksmų: nesikreipė nei į teismą, nei į notarą, negavo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, o turtą pradėjo faktiškai valdyti. Taigi, mirus sutuoktinei, pareiškėjo tėvas nesusitvarkė reikiamų paveldėjimo dokumentų, tam įtakos turėjo ir amžius. Be to, butas buvo registruotas jo vardu, todėl jis manė, kad į notarą kreiptis nėra būtina. Pareiškėjas A. U. brolių, seserų neturi, yra mirusiųjų R. L. U. ir P. U. vienintelis sūnus, todėl yra vienintelis palikėjo turto paveldėtojas. Pareiškėjas iki mirties gyveno kartu su tėvu aukščiau nurodytame bute, kur nuo 1985 m. lapkričio 14 d. ir deklaruota jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo R. L. U. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, ir jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo A. U. tėvas R. L. U. po sutuoktinės, palikėjos P. U. mirties, santuokoje įgytą turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas A. U. po tėvo R. L. U., mirties nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos priėmė palikimą taip pat faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, 2021 m. spalio 26 d. į Vilniaus miesto 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo kreipėsi A. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kadangi kitais būdais gauti paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjas A. U. neturi galimybių, todėl privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jo tėvas R. L. U. priėmė, paveldimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti. Be to, pareiškėjas A. U. po tėvo R. L. U. (duomenys neskelbtini) mirties (palikimo atsiradimo) kaip vienintelis įpėdinis priėmė tėvo turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti (gyvena tame pačiame bute, prižiūri, moka mokesčius, naudojasi jo daiktais).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų P. U. ir R. L. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Dėl nurodytų priežasčių teismui nustačius, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškimo patenkinimui neprieštarautų. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. U. paaiškino, kad palaiko pareiškimą, parodė, kad su tėvu nepagalvojo apie paveldėjimo tvarką. Kai tėtis mirė, kreipiausi į notarą, ten sužinojau, kad mano tėtis nesitvarkė paveldėjimo. Mes su tėčiu visą laiką vienam bute gyvenome. Motinos mirties metu gyvenome, iki šiol ten gyvename.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos A. U. atstovė advokatė Birutė Jackienė nurodė, kad palaiko pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad butą P. U. ir R. L. U. įgijo būdami santuokoje 1991 m., laikytina, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tėvas labai mažai bendraudavo su kitais žmonėmis, nes buvo kurčias. Sūnus (pareiškėjas) su žmona A. U. gyveno tame pačiame bute ir šiuo metu gyvena. Pareiškėjas A. U. yra vienintelis sūnus, bute gyvena nuo 1985 m. Pareiškėjas laiku kreipėsi į notarą, notaras jam paaiškino, kad būtina kreiptis dėl paveldėjimo liudijimo. Pareiškėjas mirus tėvui toliau mokėjo mokesčius, žmonos vardu buvo mokami mokesčiai, nes ji moka naudotis kompiuteriu, nors irgi yra kurčia.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą VĮ „Turto bankas“ prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pareiškimas tenkintinas.
8. Byloje esančio santuokos liudijimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas R. L. U. Nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su P. U.. P. U. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su R. L. U.. Pareiškėjo tėvas R. L. U. mirė (duomenys neskelbtini) Bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje pareiškėjo A. U. tėvai yra R. L. U. ir P. U..
9. Iš 2022 m. gegužės 20 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus R. L. U. sudarytų testamentų, jame yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2022 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro informacija patvirtina, kad po R. L. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo be turto apyrašo kreipėsi pareiškėjas A. U..
10. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 19 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui pagal 1991 m. gruodžio 4 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju kadangi minėtas turtas, t. y. pareiškėjo tėvui R. L. U. nuosavybės teise įregistruotas butas, buvo įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad minėtas butas yra registruotas vieno iš sutuoktinių (pareiškėjo tėvo) vardu.
12. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mirusiojo R. L. U. vaikas (pareiškėjas) yra laikomas pirmos eilės įpėdiniu. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus R. L. U., kuris buvo pareiškėjo tėvas, pareiškėjas įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį).
14. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
16. Po P. U. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas nurodo, kad R. L. U. po sutuoktinės P. U. palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo tėvas savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1967 m. spalio 10 d. iki mirties. Teismo posėdžio metu pateiktos atsiskaitymų už dujas ir elektrą knygelės nuo 2016 m. iki 2018 m. patvirtina, kad už minėtą butą mokesčius mokėdavo pareiškėjo tėvas R. L. U.. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad senesni duomenys apie mokesčių mokėjimą nėra išlikę. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pareiškėjas po tėvo R. L. U. palikimą priėmė, pradėjęs ji faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą: kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, pareiškėjo žmona mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario–balandžio mėn. bankiniais pavedimais. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis po tėvo mirties ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas minėtu adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1985 m. lapkričio 14 d. Jokie kiti asmenys nėra priėmę R. L. U. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra vienintelis R. L. U. ir P. U. sūnus ir galimas įpėdinis.
17. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad R. L. U., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės P. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą; pareiškėjas priėmė savo tėvo R. L. U. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po R. L. U. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 577-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės P. U., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą; pareiškėjas A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, grąžinti pareiškėjui A. U. atsiskaitymų už dujas ir elektrą knygeles.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.