Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-06-01 susitiko su draugais, buvo išgėręs apie 6 butelius alaus ir vyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pratęsti jų vakarėlį. Einant išgirdo grojančią muziką ir asmenis, rėkiančius vienas ant kito, ir, kiek pamena, buvo du mažamečiai vaikai. Paklausė panelės, ar viskas gerai. Nepamena, ką sakė, bet nukentėjusysis V. pasipiktinęs pasakė: „kas tau yra“. Tada jis paklausė: „kas tau yra“. V. nieko nesakė, matėsi, kad jis buvo labai girtas, tai tada jam šiek tiek trinktelėjo. V. nugriuvo, o jis išėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Į kavinę atėjo 2 ar 3 policininkai ir jį išsivedė į komisariatą, surašė protokolą ir paleido.

Nukentėjusiajam su kumščiu sudavė į veidą ir šis po smūgio nukrito ant žemės. Jis galvojo, kad nukentėjusysis pykstasi su savo drauge ir vaikais, nesuprato, kad jie nesipyko, o tiesiog ėjo namo. Norėjo tai moteriai pagelbėti, o išėjo, kad nukentėjusysis jam šiurkščiai atsakė, jis susinervino, nes buvo išgėręs, todėl trinktelėjo. Tą sykį buvo per daug išgėręs. Iš pradžių gėrė namuose, po to jie išėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Namuose gėrė su M. M.. Išgėrė gal 10–12 butelių alaus. Parduotuvės nebedirbo, todėl išvažiavo į miesto centrą. Ten sutiko R. V., ėjo link kavinės „(duomenys neskelbtini)“, tada ten R. V. susitiko su savo draugais, jis jų nepažįsta. Tas incidentas su nukentėjusiuoju buvo einant į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis kavinėje buvo išgėręs dar du bokalus, todėl į alkotesterį pareigūnams įpūtė 2,9 promiles. Jis labai jaudinosi, kai pareigūnai jį išsivedė, buvo nemalonu, todėl iš pradžių neprisipažino, ką padarė. Nesakė, nes galvojo, jog nieko jam nebus. Dabar supranta, kad padarė sunkų nusikaltimą.

Paskelbus kaltinamojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad visiškai pripažįsta savo kaltę smogęs nepažįstamam vaikinui vieną smūgį. Kuo yra įtariamas, supranta visiškai. Anksčiau sakė, jog neprisipažįsta, nes nepagalvojo apie rimtas pasekmes. Manė, kad taip paprastai viskas baigsis. 2024-06-01, apie 19.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jo draugas M. M.. Apie tai, kad jis atvyks pas jį, buvo sutarę iš anksto. Išgėrė daug, tai yra 12 butelių alaus. Tada nusprendė, kad nori dar išgerti alaus, tačiau parduotuvės nebedirbo ir nusprendė su M. važiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Išsikvietė taksi ir taksi automobiliu apie 22 val. jie atvyko į (duomenys neskelbtini) aikštę, ir iš čia kartu su M. nuėjo į netoliese esančią kavinę. Jam painiojasi dabar įvykiai, atrodo, jog tą vakarą dar su M. buvo ir picerijoje. Tai, ką jis atsimena šią dieną, kad jis su M. buvo lauke, prie galbūt įtarime nurodyto namo, ėjo parūkydami ar į tualetą, pats dabar nebežino, ar jau buvo nuėję į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ar iš jos išėjo parūkyti, ar dar pakeliui iki kavinės.

Jam einant pro namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė moterį, vyriškį ir mažametį vaiką, gal 7 metų, pasirodė, jog baramasi. Kadangi buvo neblaivus, įvertino, jog galbūt kabinėjasi prie vaiko ar atimti iš vaiko kažką nori. Vaikas kažką didesnio turėjo rankose. Buvo tamsoka, aiškiai neįžiūrėjo. Eidamas paklausė, kas vyksta, kas jiems čia yra, o jam vyriškis šiurkščiai atsakė, ko čia nori, liepė eiti savo keliu. Matė, jog jis vos ant kojų bepastovi. Jam nepatiko toks šiurkštus atsakymas, todėl smūgiavo vieną kartą kumščiu į veidą ir vyriškis virto aukštielninkas į šalia esančius krūmus. O jis ramiai nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Kas buvo šalia jo paties arba netoliese, kai smūgiavo tam vyriškiui, neatsimena tiksliau, M. M., R. V., tikėtina, turėjo būti, nes su jais jis ir kavinėje sėdėjo prie stalo. Jis tą dieną neturėjo kepurės, niekas jam jos negrąžino. Kas tą vakarą turėjo kepurę kavinėje, neatsimena. Prisimena, kad jiems sėdint prie staliuko ir geriant alų atėjo policijos pareigūnai, kartu su jais atėjo ir mergina jam nepažįstama – ta pati, kuri buvo su vyriškiu, kuriam smūgiavo. Ji su pirštu parodė į jį. Aiškiai suprato, jog mergina jį atpažino, jog būtent jis smūgiavo vyriškiui. Kavinėje pareigūnams apsimetė, jog nieko nežino, nes pats buvo pasimetęs dėl to, kas įvyko, todėl pirmos apklausos pareigūnei metu neigė, jog sumušė žmogų. Jį pareigūnai išsivedė iš kavinės tą vakarą ir paleido tik 3 val. nakties. Dabar suvokė, ką padarė, nereikėjo taip spontaniškai elgtis. Gailisi, ką padarė. Yra pasiruošęs atsiprašyti, atlyginti žalą pranešime įvardytam nukentėjusiajam V. P..

Be to, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet kai išgeria, jam būna nelabai gerai. Su drauge dėl to buvo incidentas. Naujų teistumų neturi. Gailisi. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nespėjo, todėl atsiprašo dabar. Ketina atlyginti pareikštą civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su drauge ėjo pro parką, turėjo su savimi kolonėlę ir klausėsi muzikos, todėl jie garsiai kalbėjo. Kadangi jis buvo pasiskolinęs kolonėlę, tai parašė tam žmogui, iš kurio pasiskolino, ir atėjo jo vaikai tos kolonėlės pasiimti. Tuo metu prie jo tiesiog priėjo kaltinamasis ir sudavė. Jie buvo trise. Jie garsiai dviese kalbėjosi su drauge iki to įvykio. Kaltinamasis jam kažką sakė, o jis kaltinamajam atsakė ir tada šis jam smūgiavo. Smūgiavo stovėdamas tiesiai prieš jį. Kiti du stovėjo, jie nesikišo. Jis turėjo vaikams atiduoti kolonėlę, nes ji buvo jų tėvo. Jis po smūgio nukrito, atsipeikėjo ir išsikvietė policiją. Tada atvažiavo GMP ir jį išsivežė. Kai nukrito, visa nosis ir veidas buvo kruvini. Tą dieną buvo nemažai išgėręs. Daugiau nieko nepamena, tik kai atvažiavo GMP, patikrino, surašė visus lūžius ir pasakė, kad reikia važiuoti į Klaipėdą. Klaipėdoje reikėjo veidą peršviesti, nes Kretingoje neturėjo tokios aparatūros. Klaipėdoje nuvažiavo į ligoninę, jam peršvietė veidą, pasakė, kad reikia atitampyti, bet jis nieko nedarė, vartojo vaistus ir viskas. Veide yra įdubimas, o daugiau pašalinių reiškinių nėra.

Paskelbus nukentėjusiojo V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina, kad 2024-06-01, apie 23.45, su drauge M. N., su kuria gyveno (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodytu adresu ėjo pro parką namo. Buvo grįžę iš Palangos miesto. Jis tikrai buvo tą vakarą vartojęs alkoholio, o jo draugė M. tą vakarą nevartojo alkoholio. Jis su savimi turėjo sportinio tipo rankinę per petį ir dar nešėsi garso kolonėlę Devolt, kuri yra maždaug 30x50 cm dydžio. Tą kolonėlę turėjo išsivežę į Palangą. Ją buvo pasiskolinę iš draugo P. M., kuris dirba dabar Norvegijoje. Palangoje norėjo turėti muziką, tai kokią kolonėlę gavo, tokią ir vežėsi. Todėl sugrįžus iš Palangos ją nešėsi.

Jis eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, paskambino draugui į mesendžerį pasakyti, kad nori grąžinti kaip tik kolonėlę. Draugas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo visai greta, ir draugo du vaikai atėjo jų pasiimti tos kolonėlės. Padavė vaikams tą kolonėlę ir tuo pačiu metu ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prasilenkė su trimis nepažįstamais vyrais. Vaikai kaip tik nusinešė namo tą kolonėlę. Tie trys vyriškiai sustojo priešais jį, kažką pasakė, bet jis neatsimena, kokią frazę. Jis kažką atsakė, bet neatsimena, ką, nes nepamena dėl buvusio neblaivumo. Vienas iš vyriškių vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jam į nosį ir nuo to smūgio jis krito aukštielninkas ten pat vietoje, ant žolės, pusiau į ten augusį krūmą ir iš ten niekur nėjo, kol neatvyko pagalba. Jis pats neprisiminė, kaip virto, jam vėliau jau draugė papasakojo. Kaip atrodė tas asmuo, kuris jam smūgiavo, ir ką vilkėjo, nebeprisimena dėl savo neblaivumo tuo momentu. Draugė M. pasakojo, jog ji gerai įsidėmėjo tą jam smūgiavusį vyriškį ir būtent tą parodė pareigūnams nuėjusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats jau to asmens, kuris jam smūgiavo, negalės vizualiai atpažinti. Po smūgio nugriuvus, iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas. Sąmonės neprarado, bent jam taip atrodo.

Draugė nusekė paskui jam smūgiavusius, o jis atsisėdęs paskambino greituoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai ir jam dabar atrodo, jog pareigūnai medikus jam iškvietė. Minėti vyrai prie draugės M. N. nelindo, jai nieko nesakė ir nedarė tiek, kiek jis pats tai matė. Be to, vėliau ir draugė jam nieko nesakė, kad jai būtų ką nors sakę. Dar iki atvykstant pareigūnams ir medikams, buvo priėjęs kažkoks vyriškis, jo bendraamžis maždaug apie 180 cm ūgio, nusivilko savo marškinėlius kažkokios šviesios spalvos ir padavė jam, kad galėtų bėgantį kraują stabdyti, nes labai kraujavo iš nosies. Jam nieko nesakė, nuėjo link kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Ten prie kavinės tas vyriškis šūkavo kažką, ir, kaip vėliau suprato, atvykus pareigūnams jį buvo sulaikę dėl kažko. Ar tas vaikinas buvo iš tos pačios kompanijos, iš kurios jam vienas smūgiavo į nosį, jis nežino, neatpažino jo ir neatpažintų dabar. Tas vaikinas, kuris padavė savo marškinėlius kraują valytis, mūvėjo ant galvos kepurę ir, kai vilkosi marškinius, pametė kepurę tiesiog prie pat jo, jis pats tai matė. Kaip toliau yra su ta kepure, jis nebežino. Matė, jog draugė M. rankose tą kepurę turėjo įvykio vietoje, kur ta kepurė dabar, nebežino. Atvykusi GMP pagalba po pirminės apžiūros nusprendė jį vežti į VšĮ Kretingos ligoninės Skubios pagalbos skyrių tolimesnei apžiūrai, kur jam nustatė apatinio žandikaulio lūžį ir skubos tvarka išrašė siuntimą papildomai apžiūrai į Klaipėdos universitetinę ligonę, kur po apžiūros jam nustatė kairės pusės skruostikaulio lūžį su dislokacija. Medicinos išrašus iš ligonių bei atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdus DVD kompaktiniame diske pateikė prie ikiteisminio tyrimo. Tuos marškinius, kuriuos davė nepažįstamas vaikinas, jis išsivežė į ligoninę ir ten medikai juos liepė išmesti, tą ir padarė. Po įvykio su juo niekas nesusisiekė dėl žalos atlyginimo. Dėl minėto įvykio pageidaus reikšti civilinį ieškinį, tik šią dieną neapsisprendė dėl piniginės ieškinio sumos. Kaip dabar žino iš savo draugės, M. N. matė, kaip minėti vyrai nuėjo į kavinę ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi draugė buvo blaiva, labai gerai matė, kaip užpuolikai atrodė, kol nukentėjusysis bendravo su vienu policijos pareigūnu, kitas pareigūnas kartu su M. N. nuėjo į kavinę, kur ji atpažino ir pareigūnui parodė tą vyriškį, kuris konkrečiai jam smūgiavo.

Liudytoja M. N. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną išvažiavo į Palangos vasaros atidarymą. Grįžo vėlai vakare, galvojo, pareis per parką. Ėjo atiduoti kolonėlę draugei. Draugės vaikai atbėgo pasiimti kolonėlės ir tuo metu pro šalį ėjo trys asmenys, tai yra kaltinamasis su dviem draugais. Jie sakė: „ką čia darot“, atsakė, kad nieko. Kaltinamasis buvo piktas. Jie atidavė kolonėlę vaikams, o kaltinamasis su jos draugu pradėjo ginčytis. Kaltinamasis pasakė: „ar nori trenksiu į galvą“, bet iš tikrųjų ji nenori čia sakyti, nes pasakė su keiksmažodžiu. Jos draugas pasakė, kad „trenk“. Ji norėjo stoti tarp jų, kad nesimuštų, bet R. V. ją tuo metu patraukė i šalį. Tada A. J. trenkė V. į veidą, ir šis nukrito. Tada ji ėjo žiūrėti, kur jie nuėjo, nes žinojo, kad sugyventinis kvies policiją. Jis atsikėlė, atvažiavo policija. Ji ėjo žiūrėti, kur tie asmenys nuėjo, kad galėtų parodyti policijai. Kai atvažiavo policija, ji su policija nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kad parodytų, kur tie trys asmenys yra. Kavinėje sėdėjo ir tas ketvirtas, kuris davė savo „marškinius“, ir jis buvo šalia jos draugo, kol ji ėjo pažiūrėti, kur nuėjo kaltinamasis ir draugai. Po to, nuvažiavo į ligoninę, draugą apžiūrėjo, peršvietė, davė siutimą į Klaipėdą ir kitą dieną jie važiavo į Klaipėdą.

Paaiškina, kad, kai jos draugas nukrito, tai pro šalį ėjo kažkoks vyras, kuris davė jam savo „marškinius“, ir tada, kai tas vyras buvo šalia jos draugo, ji nuėjo pažiūrėti, kur nuėjo kaltinamasis ir jo draugai. Norėjo matyti, kur jie nuėjo, kad žinotų, ką pasakyti policijai. Jai nuėjus į kavinę kaltinamasis išėjo su ja kalbėtis į lauką. Kaltinamasis jai sakė, kad trenkė jos draugui, nes matė, kad ji su draugu barėsi, bet ji su draugu nesibarė.

Ji nuėjo į pačią „(duomenys neskelbtini)“ ir tada išėjo A. į lauką su ja kalbėtis. Ji atėjusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į tualetą, tada jie pamatė, kad ji čia yra, ir išėjo į lauką kalbėtis. Ji žadėjo eiti atgal į lauką ir tada A. išėjo irgi į lauką. Policija atvažiavo, bet pirmiausiai ji buvo kavinėje. Ji su A. nuėjo į lauką ir tada tik atvažiavo policija. Kai jie buvo lauke, tik po 10 minučių atvažiavo policija ir GMP. Tada nuėjo su pareigūnais į kavinę ir ten parodė, kuris buvo staliukas. Priėjo prie to staliuko, policija ten pasiliko, o ji išėjo pas draugą, nes jai reikėjo kartu važiuoti su GMP. Negirdėjo, kuo baigėsi kaltinamojo ir policijos pokalbis.

Apie tris savaites V. nėjo į darbą, jam siūlė gultis į ligoninę mėnesiui ir su vielomis surišti žandikaulį, bet jis atsisakė. Jis gydėsi namuose. Jie sakė pareigūnei dėl žalos, bet jie negalėjo atvažiuoti dėl darbo. Pareigūnė sakė, kad galėsim posėdžio metu ieškinį pateikti.

Paskelbus liudytojos M. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad 2024-06-01, apie 23.00 val., kartu su sugyventiniu V. P. grįžo iš Palangos miesto į Kretingą. Ten buvo Palangos atidarymo šventėje. Sugyventinis buvo neblaivus, nes šventės metu kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžę į Kretingą išlipo autobusų stotelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Čia ji iš siuntos atsiėmimo punkto pasiėmė jai skirtą siuntą ir su V. susikibę rankomis ėjo namų link, (duomenys neskelbtini).

Einant link namų sankryžoje (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės prasilenkė su priešpriešiais pareinančia trijų vaikinų kompanija. Šie vaikinai ėjo nuo turgaus pusės link kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o ji su V. ėjo link turgaus pusės. Prasilenkus su šiais vaikinais, galbūt tik žingsnį žengus link čia stovinčio daugiabučio esančio šaligatvio, tie vaikinai apsisuko. Ji vis dar su V. buvo susikibę rankomis, nelabai suprato, ko tie vaikinai galėjo apsisukę grįžti prie jų. Vienas iš tų vaikinų, kurį apibūdintų kaip nuo 25 iki 30 metų amžiaus, aukšto ūgio, apvalesnio veido, juodų trumpų plaukų, trijų dienų neskustos barzdos ir ūsiukų, vilkėjo juodą medžiaginę striukę, bijo suklysti, bet lyg ir vilkėjo juodos spalvos sportines kelnes, o gal ir mėlynos spalvos džinsus, avėjo sportinius tamsios spalvos batelius. Priėjęs priešais sugyventinį pasakė: „Nori pisiu į galvą?“. Kitas vaikinas, kuris, kaip vėliau išsiaiškino per pažįstamus, vardu R., bandė ją nutempti į šoną, nes išgirdusi šiuos žodžius, adresuotus jos sugyventiniui, norėjo neleisti mušti jo, norėjo įlįsti tarp jų į tarpą. Ją patraukus į šoną, tas apibūdintas vaikinas iškart dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. į veidą, tiksliau, į kairį skruostą prie nosies. Nuo šio smūgio sugyventinis aukštielninkas griuvo ant žolyno. O ji matė, kaip tie visi trys vaikinai nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ši kavinė yra visai šalia įvykio vietos, tuo metu ji dar dirbo, kiek jai žinoma, ji dirba iki 2.00 val.

Maždaug po 5 minučių draugas atsipeikėjo, nes, kai nugriuvo, buvo be sąmonės. V. atsigavus iškart bendruoju pagalbos telefonu išsikvietė pagalbą, t. y. medikus ir policiją. Atvykus pareigūnams ji nurodė, kaip atrodė įtariamasis. Pasakė, jog matė, kaip po to, kai smogė sugyventiniui, nuėjo į kavinę. Ji kartu su pareigūnais nuėjo į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vidų, kur parodė į asmenį, kuris smogė V.. Tada iškart grįžo prie V. ir jie kartu nuvyko į Kretingos ligoninę. Po apžiūros V. buvo paleistas iš Kretingos ligoninės, po kelių dienų jis vyko į Klaipėdos ligoninę, kur jam atliko išsamesnius tyrimus ir nustatė kairio skruostikaulio lūžį.

Nei ji, nei V. tų trijų vaikinų nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Jokių konfliktų prasilenkiant tarp jų nekilo, V. jiems nieko nesakė. Vieta, kurioje buvo smogta V., minimaliai apšviesta gatvės apšvietimu, viskas vyko jau sutemus, tačiau ji labai gerai įsidėmėjo prieš V. smurtavusį asmenį. Kiti vaikinai nieko nedarė, nesudavė smūgių, tik vienas ją norėjo patempti į šoną, t. y. jis jai paėmė už rankos ir patempė į šoną. Šis suėmimas už rankos jai nebuvo skausmingas, jai tai nesukėlė jokio fizinio skausmo. Įvykio metu buvo blaivi, visas aplinkybes įsidėmėjo gerai. Šalia jokių praeinančių ar stovinčių pašalinių žmonių nematė. Kai smogė V., galėjo būti apie 23.45 val.

Liudytoja M. N. apklausta papildomai iš esmės patvirtino ankstesnius parodymus, patikslindama, kad jog grįžus iš Palangos, ties sankryžoje (duomenys neskelbtini) atėjo jos draugų du vaikai – berniukas ir mergaitė, kuriems atidavė pasiskolintą garso kolonėlę. Tai vyko kaip tik prasilenkiant su trimis vaikinais. Su vaikais kaip tik kalbėjo apie tai, jog garso kolonėlė išsikrovusi, ir vaikai atsakė, jog patys pakraus.

Be to, teisiamajame posėdyje liudytoja paaiškino, kad kolonėlė, kurią pasiskolino, yra jų draugų šeimos, todėl sugyventinis ir sako draugo, nes tai jo draugas, o jos tai draugė.

Liudytojas M. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiek tiek įvykį atsimena, tai buvo seniai. Atvažiavo į Kretingą pas A. J. į namus, ten gėrė alų. Tada išėjo į piceriją, ten sutiko R. V. ir visi trys ėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Eidami prasilenkė su nukentėjusiaisiais ir jis nuėjo toliau, nieko ten nematė.

Paskelbus liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad galėjo būti 2024-06-01, apie 17.00 val., iš savo namų (duomenys neskelbtini) atvyko pas savo draugą A. J. ar tai J., tiksliai jo pavardės nežino. Jis gyvena Kretingoje, vadinamame (duomenys neskelbtini). A. yra vaikystės draugas. Buvo iš anksto susitarę susitikti su A. išgerti alaus. Su juo tarėsi bendraudamas per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, telefono numerio neturi ir juo nesinaudoja, bendrauja tik internetu per įvairias bendravimo programėles. Pas A. jis atvažiavo jau apsvaigęs nuo alkoholio, nes iki tol visą dieną gėrė alų. Pas A. atsivežė 12 butelių alaus (Švyturio, 0,5 l talpos), kuriuos pas jį namie kartu išgėrė. Jau buvo vėlus metas, norėjo dar išgerti alaus, bet parduotuvės nebedirbo, todėl su A. nusprendė vykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kretingos mieste, tikslaus adreso nežino. Į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atvyko dviese su A. taksi automobiliu. Kur sustojo taksi automobilis ir kur jie išlipo, nepamena dėl savo neblaivumo, žino, kad kažkiek reikėjo paeiti iki kavinės. Tačiau nuo kur ėjo, nepamena. Su A. dviese atėjo į kavinę. Kelinta tai buvo valanda, nepamena, bet atsimena, kad buvo pradėję temti. Eidami iki kavinės su niekuo nekonfliktavo. Kavinėje buvo kažkiek žmonių. Kadangi buvo labai neblaivus, jis neprisimena, prie kokio staliuko jie su A. prisėdo. Tik prisimena tokius momentus, kad prie jų sėdint kavinėje atėjo policijos pareigūnai ir jiems buvo tikrinamas neblaivumas alkotesteriu. Dėl kokios priežasties buvo daroma, nežino, nepamena, ką sakė pareigūnai. Taip pat atsimena tokį momentą, kad prie staliuko kavinėje sėdėjo keturiese, kas tie kiti du asmenys, sėdėję prie jų staliuko, jis nežino nei jų vardų, nei pavardžių. Kuriuo metu jie atsisėdo prie jų staliuko, taip pat neprimena. Jie su A. nebuvo išėję iš kavinės ir nėjo niekur. Galbūt tik buvo išėjimų parūkyti, nes tiek jis, tiek A. rūkantys, bet rūkyti galėjo tik prie kavinės durų. Bet tiksliai šių momentų neprisimena. Jokių muštynių jis nematė, nieko apie tai nežino. Nieko apie jokį konfliktą dėl garso kolonėlės nežino. Tik po to, kai policijos pareigūnai jiems nustatė neblaivumus, juos iš šios kavinės išvarė lauk. Kaip suprato, priežastis išvarymo buvo tokia, kad klientams ir kavinės savininkams nepatiko tai, kad juos tikrino policijos pareigūnai, jie patys jokių konfliktų kavinėje ir šalia kavinės nekėlė, visi bendravo gražiai. Kas ir dėl ko jiems galėjo iškviesti policiją, nežino. Prisimena, kad kavinėje prie jų buvo priėję keletas policijos pareigūnų, su jais jokių kitų žmonių nepamena, kad būtų buvę ar priėję prie jų.

Liudytojas M. M. apklaustas papildomai apklausos metu patikslino, kad, kaip yra ankstesniuose parodymuose nurodęs, jog galėjo būti 2024-06-01, apie 17.00 val., iš savo namų (duomenys neskelbtini) jis atvyko pas draugą A. J., nes buvo iš anksto susitarę susitikti su A. išgerti alaus. Pas A. atsivežė 12 butelių alaus (Švyturio, 0,5 l talpos), kuriuos pas jį namie išgėrė, kiekvienas po 6 litrus alaus. A., jam atvykus į jo namus, nebuvo gėręs alkoholio. Kiek buvo valandų, neatsimena, bet norėjo dar išgerti, parduotuvės nebedirbo, todėl su A. nusprendė vykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). A. iškvietė kažkokį taksi.

Iš taksi išlipo ne prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, bet netoli jos, miesto centre. Kur sustojo taksi automobilis ir kur jie išlipo, tiksliau nepamena dėl savo neblaivumo, žino, kad kažkiek reikėjo paeiti iki kavinės. Kad jis su A. tą vakarą buvo dar ir picerijoje, o po to ėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, jis neprisiminė galbūt dėl savo girtumo, nes tikrai buvo neblaivus. Vėliau jau po įvykio A. jam pasakė, kad buvo picerijoje ir ten sutiko A. J. pažįstamą R. V.. Tada jau trise nuo picerijos pusės ėjo pėsčiomis į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau sakė, jog dviese atėjo, jis tiesiog iš girtumo susipainiojo. Kelinta tai buvo valanda, nepamena, bet atsimena, kad buvo pradėję temti. Ėjo visi trys, jis ėjo paskutinis. A. J. ėjo keliais žingsniai priešais jį, o R. V. neatsimena, gal šalia liudytojo kažkur ėjo, neatsimena. Ir jau visai netoli kavinės, gal už 100 metrų, jis pamatė ir draugai, tikėtina, matė, kad mergina, vyriškis (atrodo, kad dar buvo ir vaikas) garsiai kažką kalba, kaip aiškinasi. Jis su R. V. praėjo pro šalį, ir tas vyriškis, tikėtina, kažką pasakė praeinant pro šalį, nors jis negirdėjo. A. J. sustojo ties tais žmonėmis, o jis jau buvo juos praėjęs. Kai atsisuko, vyriškis, kuris kalbėjo garsiai, jau gulėjo ant žolės, o jis ėjo ir nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Visi trys nuėjo tiesiai į kavinę, nesustojo ir nežiūrėjo, kas atsitiko tam vyriškiui, kuris gulėjo ant žolės. Su A. J. jis nekalbėjo, ko tas vyriškis parkritęs ant žolės, bet kitų asmenų greta, kai prasilenkė su vyriškiu ir ta moterimi, nebuvo, tik jie ėjo. Tikėtina, kad A. J. sustojo dėl to, kad jam kažką pasakė. Kavinėje prie staliuko atsisėdo trise. Atsimena momentą, kad į kavinę buvo atėjusi moteris ir ji rodydama ranka į A. kažką šaukė, bet ką, nebeprisimena. Po to atėjo policijos pareigūnai ir jiems buvo tikrinamas neblaivumas alkotesteriu. Dėl kokios priežasties tai buvo daroma, nežino, nepamena, ką sakė pareigūnai. Dabar jam maišosi, galbūt moteris rėkė kažką ir rodė ranką į A. J., pareigūnai jį išsivedė.

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad galėjo būti 2024-06-01, apie 20.00 val., kai jis iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į piceriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Ten nuėjo pavalgyti, nuėjo vienas. Valgydamas užsisakė alaus. Būnant picerijoje prisirinko daugiau žmonių. Toje picerijoje sutiko pažįstamą A. J., kurį pažįsta iš anksčiau, nes jis yra gero draugo brolis. Bet gali būti, jog ir klysta, kad ten jį sutiko, nes dėl savo neblaivumo gali painioti detales. Iš picerijos, nes ji užsidarė 22.00 val., išėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo dar išgerti alaus. Kai ėjo iš picerijos, su niekuo nekonfliktavo, jokių muštynių nematė. Negali pasakyti, ar į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ ėjo vienas, ar kartu dar kas ėjo, nes tikrai dėl savo neblaivumo nepamena. Atėjus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, toliau gėrė alų. Prisimena tokius momentus, kad kartu prie stalo sėdėjo jis, pažįstamas A. J., dar buvo vienas vaikinas, kurio nepažinojo. Vėliau prie jų prisijungė pažįstamas E. Ž.. Jie gėrė alų, kalbėjosi. Į lauką buvo išėję parūkyti. Rūkydavo lauke prie kavinės įėjimo. Niekur nuo kavinės nuėję nebuvo, su niekuo nekonfliktavo. Kažkuriuo metu į kavinės vidų atėjo policijos pareigūnai ir priėję prie jų paprašė pasitikrinti neblaivumą, kažką lyg ir minėjo apie muštynes. Jis nieko nežinojo apie jokias muštynes, nelabai suprato, kodėl jiems bus tikrinamas neblaivumas. Bet kadangi jis nieko blogo nebuvo padaręs, tai sutiko, kad būtų patikrintas jo blaivumas. Taip pat prisimena momentą, kad į kavinę buvo atėjusi jauna moteris, kuri šaukė, kad kažkas iš jų sumušė kažką. Prisimena, kad iš kavinės jie buvo išprašyti, ir policijos komisariate buvo, ten jo kažko paklausė pareigūnai ir išleido namo. Jis jokių muštynių nematė, nieko apie tai nežino. A. J. pažįsta tik iš matymo, iš anksto su juo tą vakarą nebuvo susitarę susitikti, tiesiog susitiko netyčia. Kartu su A. buvusio draugo nepažįsta. E. Ž. netikėtai sutiko lauke rūkydamas, jis buvo nuoga viršutine kūno dalimi ir jam paskolino savo džemperį. Žmogaus, vardu ir pavarde V. P., nepažįsta. Nieko nežino ir nematė, kad A. būtų su kuo nors susimušęs, konfliktavęs. Su A. nebuvo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kažkur išėję, buvo viduje kavinės arba prie įėjimo į kavinę (b. l. 104–107, t.1).

Liudytojas R. V. apklaustas papildomai apklausos metu parodė, kad A. J. jam pažįstamas, bet artimi draugai nėra. Dėl incidento, įvykusio vasarą – 2024-06-01, parodymus jau yra davęs. Jam perskaityti jo paties parodymai, ir juos jis patvirtina, nes papasakojo, ką tuo metu prisiminė. Kaip ir yra nurodęs, vakare, galėjo būti apie 20 val., iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į piceriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pavalgyti. Kiek gali atsiminti, nuėjo vienas, joje dažnai lankosi tiesiog pavalgyti. Valgydamas užsisakė alaus. Būnant picerijoje sutiko pažįstamą A. J., kurį pažįsta iš anksčiau, nes jis jo gero draugo brolis. A. J. buvo su draugu, vardu M., dabar jau po incidento žino, kad tai M. M., nes buvo susitikę daug vėliau ir kalbėjosi, kas įvyko prie tos kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad M. iš to paties kaimo su A. J., iš (duomenys neskelbtini). Picerijoje buvo išgėręs apie tris bokalus alaus. Gavosi, kad trise – jis, M. ir A. – išėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo dar išgerti alaus. Apie taksi automobilį nieko nežino, kas su juo kur važiavo, neatsimena. Iš picerijos išėjo ir padrikai eidami ėjo link kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, ar eidamas pakeliui su kažkuo kalbėjosi. Kai ėjo iš picerijos, su niekuo nekonfliktavo, jokių muštynių nematė. Visai netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, ties namo kampu pamatė vyriškį, moterį ir du vaikus, atrodo, mergaitę ir berniuką, apie 9 metus amžiaus, nežino tiksliai, kiek jiems gali būti metų. Jie būriavosi, vyko kažkoks pokalbis tarp tų vaikų ir vyriškio su moterimi, ir jam pasirodė, jog jie gana garsiai kalba, kaip bartųsi. Jam pasirodė, jog moters rankose ar vyriškio rankose, negali atsiminti, pas kurį rankose, buvo muzikinė kolonėlė. Pats būdamas neblaivus, pagalvojo, jog gal iš tų vaikų nori atimti tą kolonėlę. Todėl paklausė tų vaikų, ar nori atimti daiktą, ir, kiek atsimena, sakė viskas gerai, ir jis lyg paėmė iš kažkurio rankų tą kolonėlę ir padavė vaikams. Tie vaikai jam buvo pažįstami iš matymo, nes pats toje gatvėje tuo metu gyveno, todėl atkreipė į juos dėmesį. Jis mano, jog ėjo pirmas iš jų trijų, išėjusių iš picerijos. Jo manymu, M. su A. ėjo paskui jį, kas gavosi nebesuprato, nes jis nusisuko eiti link kavinės, neatrodė, kad kas nors gali konfliktiško toliau vykti. Kas ko klausė ar darė, turint omenyje M. su A., jis jau neatsimena. Išėjo taip, kad jis atsisuko ir pamatė, jog vyriškis jau guli krūmuose ties namo kampu, aukštielninkas ten pat, kur prieš tai matė. Kai atsisuko, vaikų nebematė, todėl žiūrėti, ko tas vyriškis guli, nėjo. Ar M. su A. galėjo smūgiuoti tam vyriškiui, nematė. Nuo ko vyriškis nukrito į krūmus, nematė. Jokio daugiau konflikto nematė, tik tiek, ką dabar pasakė. Todėl anksčiau ir parodymuose nurodė, jog jokių muštynių nematė, nes ir nematė. Nuėjus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo prie stalo. M. su A. taip pat prie to paties stalo. Prie staliuko sėdėdamas pamatė lauke ties kavine rūkantį pažįstamą E. Ž., kuris buvo be marškinėlių, iki pusės nuogas, todėl pats išėjo į lauką parūkyti. Pasiūlė jam užeiti į kavinę kartu, todėl jam davė savo džemperį. Jis prisėdo prie jų staliuko. „(duomenys neskelbtini)“ spėjo išgerti porą bokalų, ir atsimena, jog buvo priėjusi moteris prie staliuko kartu su pareigūnais ir parodė pirštu į A. J., šaukė, kad sumušė. A. J. po to pareigūnai išsivedė, dar prieš tai jiems neblaivumą patikrino. Jis nesuprato, dėl ko, nes prie staliuko neaptarinėjo nieko, kad būtų buvęs koks incidentas. Dabar po įvykio praėjus laikui iš A. J. žino, jog jį kaltina sumušus tos moters vyrą, kad galvą sužalojo. Daugiau nieko jis ir nebeklausinėjo. Po to, kai A. J. pareigūnai išsivedė aiškintis, juos visus iš kavinės paprašė išeiti dėl tos situacijos, nes atvyko pareigūnai, kavinės personalas nenorėjo, kad jie toliau būtų kavinėje. Jis pats tikrai buvo neblaivus apie 2 promiles. Kepurės jis nedėvėjo tą vakarą, ar kas nors iš tą vakarą iš buvusių su juo ją turėjo, nežino. Ar kas nors iš jų kompanijos davė marškinius nukentėjusiam valytis kraują, nieko nežino, nekalbėjo apie tai. Tą vakarą į tą vietą, kur matė nukritusį vyriškį, jis nebuvo nuėjęs, ir nežiūrėjo, kas jam nutiko. Medikų atvykusių nematė. Buvo kavinėje ir prie jos. Iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ėjo link centro. Kavinė visai šalia policijos komisariato. Pareigūnai trumpai buvo jį į komisariatą pasikvietę, klausė, ar matė muštynes, bet jis nieko nematė, todėl jiems nieko ir negalėjo pasakyti, be to, buvo labai girtas. Centre, atsimena, sėdėjo ant suolo, daugiau neatsimena to vakaro aplinkybių. Nukentėjusiojo, kurį sumušus kaltina A. J., jis nepažįsta, su juo niekada nėra kontaktavęs nei iki įvykio, nei po įvykio. Jo moters, kuri buvo atėjusi į komisariatą, taip pat nepažįsta, ir su ta moterimi po įvykio nekontaktavo ir jam ji nieko neperdavė nei jam asmeniškai, nei per kitus asmenis. A. J. jis asmeniškai primygtinai neklausinėjo, kaip jam taip išėjo, kad sužalojo vyriškį. Ar tą vakarą tas prie namo kampo (duomenys neskelbtini) gatvėje matytas vyras su moterimi buvo neblaivūs, negali vertinti, nes pats buvo neblaivus ( b. l. 108–112 ).