Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (pardavėja) ir vykdanti individualią veiklą, anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

D. B., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas: 2014 m. vasario 17 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 2 m. bausmę; pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus laiką, susijusį su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą, o jį baigus – dirbti; 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi Vilniaus r. apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos pakeistos ir skirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, paskiriant išdirbti 20 valandų per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, 2016 m. kovo 14 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

1) 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 30 parų arešto bausmę;

2) 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 3 m. bausmę; pritaikius BK 92 straipsnyje, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, mokytis arba pradėti dirbti. 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuspręsta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 3 m. bausmę;

3) 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 9 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė,

4) 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant laisvės atėmimo 9 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 m. 1 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir dalį psichotropinių medžiagų išplatino: ji veikdama bendrininkų grupėje ir turėdama bendrą tikslą su D. B. platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, savo žinioje bute, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 15 d. laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė 12,073 g, nuo 2021 m. vasario 18 d. laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 64,713 g, ir nuo tiksliai nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,020 g, iki kol 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val. dalį psichotropinės medžiagos – 0,149 g amfetamino, ji, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, už sutartą 10 eurų atlygį perdavė R. V., tačiau pinigų negavo, o likusią dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2021 m. vasario 22 d. nuo 18.14 val. iki 20.31 val. atliktos kratos bute, (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. B. 2021 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neturėdama teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad K. G. atiduos jai 15 eurų už iš jos įsigytą narkotinę medžiagą – kanapes, paėmė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. vasario 22 d., kol nuo 18.14 val. iki 20.31 val. atliktos kratos bute, (duomenys neskelbtini), metu ją surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

D. B. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir dalį psichotropinių medžiagų išplatino: jis, veikdamas bendrininkų grupėje ir turėdamas bendrą tikslą su E. B. platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, savo žinioje bute, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 15 d. laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė 12,073 g, nuo 2021 m. vasario 18 d. laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 64,713 g, ir nuo tiksliai nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,020 g, iki kol 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val. E. B. dalį psichotropinės medžiagos – 0,149 g amfetamino, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, už sutartą 10 eurų atlygį perdavė R. V., tačiau pinigų negavo, o likusią dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2021 m. vasario 22 d., nuo 18.14 val. iki 20.31 val. atliktos kratos bute, (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. B. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti: jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo žinioje bute, (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatyto laiko, laikė psichotropines medžiagas – ? 9-tetrahidrokanabinolį, kurios masė 0,021 g, ir MDMA, kurios masė 0,209 g, ir nuo 2020 m. pabaigos, tiksliau nenustatyto laiko, laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 0,405 g, iki kol 2021 m. vasario 22 d., nuo 18.14 val. iki 20.31 val. atliktos kratos bute, (duomenys neskelbtini), metu jas surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

R. V. neteisėtai įsigijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: jis 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val. būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš E. B. paėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,149 g, už kurį pagal susitarimą turėjo E. B. sumokėti 10 eurų, tačiau pinigų nepadavęs ir paėmęs minėtą psichotropinę medžiagą išėjo iš minėto namo laiptinės bei laikė polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu savo rankoje, iki kol po kelių minučių jam išėjus iš namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės, minėtą psichotropinę medžiagą, būdamas prie pastato, (duomenys neskelbtini), išmetė ant žemės ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Išsiųsta žinutė: „Apie 6 tik“ Gautos žinutės: „Ok“ „Parašyk kai būsi namie“ Nurodytas susirašinėjimo laikas: 02-21 17.43 val. Gautos žinutės: „Gal namie?“ „Kelinta man būti pas Tve?“ Išsiųstos žinutės: „Važiuoju dAr tik“ „po kokios pusv būsiu“ Gautos žinutės: „Tai ok. Už pusv būsiu“ „Turėsi 50eu pakeisti?“ Išsiųsta žinutė: „jo“ Gauta žinutė: „Aš vietoje. Tik į atskirus 2“ Nurodytas susirašinėjimo laikas: 02-24 19.15 val. Gautos žinutės: „Lb“ „Galiu?“ Nurodytas susirašinėjimo laikas: 02-25 12.13 val. Gautos žinutės: „Lb“ „Gyva?“ Apžiūrėtos siunčiamos ir gaunamos žinutės iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris į adresų knygutę įrašytas „Domas Honda M. Z.“. Nurodytas susirašinėjimo laikas: 02-12 14.42 val. Gauta žinutė: „Labuka galima bus pas tau vakare uzsukt?“ Išsiųsta žinutė: „Labas jo“ Gauta žinutė: „Okey sakyciau kokia 6 tada busiu o kur cia mazdaug i centriuka =)?,” Išsiųsta žinutė: „(duomenys neskelbtini)“ Gauta žinutė: „Okey poros h begyje tinka? =)” Išsiųstos žinutės: „jo“ „Rašyk“ Gauta žinutė: „Sorry netyciajau judu po biski ten pat esi?“ Išsiųsta žinutė: „kelinta maždaug busi?“ Gauta žinutė: „Nznpuse val mzdg nuo zaliuku tai manai panasei“ Išsiųstos žinutės: „Ok“ „Kike tau?“ Gauta žinutė: „Krc dviese tik dabar bet totali (necenzūrinis žodis) 20.05, kortoj ir neduoda nuimt 20ja daryt?,“ Išsiųsta žinutė: „Pervesk“ Gautos žinutės: „Po 5 7 min busiu“ „Prie lifto laukt?“ Nurodytas susirašinėjimo laikas: 02-13 16.09 val. Išsiųsta žinutė: „Rašyk“ Gauta žinutė: „Norejau labas pasakyt=) na nk atvaro cia pas mane pudbrikas kitas myre pries pora dienu jei ka galima bus prilekt? =)” Išsiųsta žinutė: „Jo“ Gauta žinutė: „Okey=)” Išsiųsta žinutė: „O čia kelinta maždaug?“ Gauta žinutė: „as dar nzn tiksliai nes reik sulaukt kol atvarys nes kaip brolio neber pati supranti zostka...“ Išsiųsta žinutė: „Ai nu suprantu“ Gautos žinutės: „zodziu kur si gal td judet galiu“ „??“ Išsiųsta žinutė: „Ten pat“ Gautos žinutės: „okiuka einu ruostis“ „tryse uz 20 min busim koda pakoartok“ Išsiųsta žinutė: „347“ Gautos žinutės: „as jau einu“ „laukiu“ Nurodytas susirašinėjimo laikas: 02-15 17.55 val. Gauta žinutė: „labuka galima lekt pas tau?“ Išsiųsta žinutė: „Aš ne namie“ Gautos žinutės: „aisku o tai susitikt galima?“ „buciau kokie 5“ „ o tai sendien grysi namucio ar nelaukt?“ „atsiusk adresa. Jau varau“ „5 mes“ Išsiųstos žinutės: „(duomenys neskelbtini)“ „Po kiek busi“ Gauta žinutė: „5 min“ Išsiųsta žinutė: „Prie laiptinės būk“ Gauta žinutė: „as nematau tos laiptines tik mazesnius skaicjus“

Iš 2021 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra E. B. AB ,,Swedbank“ banke esančių sąskaitų Nr. LT (duomenys neskelbtini) ir Nr. LT (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 00:00 val. Iš banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu į E. B. „Swedbank“ banko sąskaitą įvairūs asmenys pervedė nedideles pinigų sumas (nuo 2 iki 40 eurų), nurodydami įvairias pinigų pervedimų paskirtis: „Papildymas“, „Skola“, „Xz“, „Dovana nuo Denciko“, „E. V.“, „Dovana“, „Uz sexa“, „Andriuxai“, „Pinigų pervedimas“, „asda“, „uz pomidorus“. Visos kitos finansinės operacijos, atliktos AB ,,Swedbank“ banko E. B. banko sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini), yra atsiskaitymai už pirkinius, indėlio išmokėjimai, pinigų išgryninimai ir įnešimai, pervedimai į ,,Taupyklės sąskaitą“ Nr. LT (duomenys neskelbtini), įplaukos sūnaus ,,R. išlaikymui“. Iš AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 12 d. 00:00 va. Matyti, jog šioje sąskaitoje buvo atliekami pavedimai į ,,Taupyklės sąskaitą“, dalies indėlio išmokėjimai – iš/į sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 188-194).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 357/2021 (01) nustatyta, jog E. B. šlapime amfetaminų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 4).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 356/2021 (01) nustatyta, jog R. V. šlapime rasta amfetamino, nustatyta mažiausia koncentracija 0,23 promilės etilo alkoholio. Šlapime benzodizepinų, opiatų, kokaino, kokaino metabolitų nerasta (t. 3, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Dėl E. B. nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. B. nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas kartu su E. B.. Jis paaiškino, kad susipažino su E. B. bei sužinojo, jog ji užsiima narkotikų platinimu, todėl pats jai pasiūlė padėti. Viską darė savo noru, kartu su E. B. platino amfetaminą ir marihuaną. Pirkėjai su juo susirašydavo per ,,Viber“ programėlę. Medžiagas klientams nunešdavo pats. Jis platino tik savo asmenims, kuriuos pažinojo iš matymo. Taip pat kaltinamoji E. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog narkotines medžiagas platino kartu su D. B.. Su juo gyvena apie metus. Kartu jie žinojo, kur kas yra, ji turėjo savo klientų, o D. B. savo. Kanapes laikė vienoje vietoje, o amfetaminą kitoje, tačiau abu žinojo, kur kas yra. Gautus pinigus dėjo į bendrą piniginę. Šias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tą aplinkybę, kad D. B. neteisėtai disponuotos medžiagos yra psichotropinės ir narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 20 g (šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 20 g), MDMA nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija kuris neviršija 0,2 g (šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 0,2 g), kanapių nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 500 g (šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 500 g).

Tai, kad kaltinamasis nurodė nežinojęs, jog E. B. dalį psichotropinės medžiagos – 0,149 g amfetamino išplatins būtent R. V., nepaneigia D. B. nusikalstamų veiksmų. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi, bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pačių kaltinamųjų E. B. ir D. B. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, jie abu platino narkotines ir psichotropines medžiagas, abu žinojo, kur jos padėtos ir abu iš tų vietų jas ėmė, už medžiagas gautus pinigus dėdavo į vieną piniginę ir pinigus bendrai kartu leisdavo, tačiau medžiagas platindavo kiekvienas savo klientams. Be to, iš byloje esančių įrodymų (telefoninių pokalbių, žinučių) matyti ir tai, kad vienam iš kaltinamųjų negalint perduoti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, būdavo paprašoma kito pagalbos jas perduoti. Taigi, šių veiksmų visuma rodo, kad abu kaltinamieji suvokė ir suprato vienas kito veiksmus ir kad narkotines ir psichotropines medžiagas jie, veikdami kartu, laiko, turėdami tikslą jas platinti. Jų veiksmų bendrumo nepaneigia, tai, kad kaltinamieji vienas kitam nedetalizavo savo turimų klientų ir kada, kur bei kam ketina medžiagas parduoti, įskaitant ir psichotropinės medžiagos perdavimą R. V.; priešingai, kaip jie abu ir paaiškino teisiamojo posėdžio metu, jų susitarimas buvo toks, kad jie minėtas medžiagas laikė ir platino kiekvienas savo klientams. To pakanka konstatuoti esant abiejų kaltinamųjų veiksmų bendrumą laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir dalies psichotropinių medžiagų išplatinimą R. V..

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad D. B. suprato, kad jis disponavo psichotropine medžiaga amfetaminu ir MDMA bei narkotine medžiaga – kanapėmis, kurias siekė išplatinti kitiems asmenims, ir to norėjo. Taigi, D. B. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad D. B. disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. savo asmeniniam vartojimui. Tai, kad D. B. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti, t. y. savo asmeniniam vartojimui patvirtina kaltinamojo parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad parūkydavo žolės, kurią rado jo kišenėje, taip pat suktinę rado namuose, viskas buvo asmeniniam vartojimui. Pripažįsta, kad laikė medžiagas savo vartojimui. Savo veiksmus vertina blogai. Priklausomybės neturėjo. Tą aplinkybę, kad D. B. neteisėtai disponuotos medžiagos yra psichotropinės ir narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, ? 9-tetrahidrokanabinolio nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,02 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 0,14 g (šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 0,14 g), MDMA nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija kuris neviršija 0,2 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 20 g (šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 20 g), kanapių nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 500 g (šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 5 g).

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad D. B. suprato, kad jis disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. savo asmeniniam vartojimui ir to norėjo. Taigi D. B. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl R. V. nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

Kaltinamasis R. V., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Jis parodė, kad narkotines medžiagas pirko iš E. B., tai buvo amfetaminas. Ji padavė medžiagas ir iš karto išėjo, nes jis jai pasakė, jog lauke yra policija. Iš E. B. žodžių turėjo sumokėti 20 eurų, o gal 10 eurų, tiksliai nepamena. Po šio įvykio narkotinių medžiagų daugiau nebevartoja bei iki tol taip pat neilgai vartojo. Neturi priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Savo veiksmus vertina blogai. Tą aplinkybę, kad R. V. neteisėtai disponuotos medžiagos yra psichotropinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g (šiuo atveju R. V. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 0,2 g). Tai, kad asmuo pats vartoja narkotines medžiagas patvirtina jo paties paaiškinimai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados duomenys, kur nustatyta, jog R. V. šlapime rasta amfetamino (t. 3, b. l. 6). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad R. V. neteisėtai įsigijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: jis 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val. būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš E. B. paėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,149 g, už kurį pagal susitarimą turėjo E. B. sumokėti 10 eurų, tačiau pinigų nepadavęs ir paėmęs minėtą psichotropinę medžiagą išėjo iš minėto namo laiptinės bei laikė polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu savo rankoje, iki kol po kelių minučių jam išėjus iš namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės, minėtą psichotropinę medžiagą, būdamas prie pastato, (duomenys neskelbtini), išmetė ant žemės ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą, turėtų draudžiamų medžiagų rūšį ir kiekį. Šioje byloje kaltinamoji padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Įstatymų leidėjas, įvertinęs šios nusikalstamos veikos pavojingumą, daromą žalą visuomenės narių sveikatai, įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę (tik realią laisvės atėmimo bausmę). Kaltinamoji neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, MDMA ir kanapėmis, turėdama tikslą jas platinti. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Taip pat ji padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusia su dokumentais, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. E. B. atsakomybę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti asmenį, kuris, jos teigimu jai pardavė draudžiamas medžiagas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. B. atsakomybę dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, siekė pasipelnyti iš nusikalstamų veikų.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteista (t. 3, b. l. 117-119), administracine tvarka bausta, dauguma paskirtų baudų sumokėtos (t. 3, b. l. 121-127), dirbanti (t. 3, b. l. 133, t. 4, b. l. 191), turinti mažametį vaiką (t. 4, b. l. 190), neįgalią mamą (t. 4, b. l. 189), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 4, b. l. 192). Bylos duomenimis kaltinamoji psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė (t. 3, b. l. 130-132). Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios papasakojo visas jai žinomas aplinkybes, bendradarbiavo su pareigūnais, taip pat atskleidė jai draudžiamas medžiagas pardavusio asmens duomenis ir kitą susijusią informaciją, teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdumu.

Kaip minėta, už E. B. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal sankciją gali būti paskirta tik su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, E. B. galimas bausmės švelninimas pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. Teismas, vertindamas, ar kaltinamajai yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, vertina visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Be pirmiau jau nurodytų E. B. bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, būtina atsižvelgti į jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamoji neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, kurio masė 12,073 g, kanapėmis, kurių masė 64,713 g, MDMA, kurios masė 0,020 g. Be to, 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val. dalį psichotropinės medžiagos – 0,149 g amfetamino, ji būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmojo aukšto laiptinėje, už sutartą 10 eurų atlygį perdavė R. V., tačiau pinigų negavo, o likusią dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2021 m. vasario 22 d. nuo 18.14 val. iki 20.31 val. atliktos kratos bute, (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato pareigūnai. Byloje nustatyta, kad ji pardavė nedidelį kiekį šios psichotropinės medžiagos vienam asmeniui, byloje nėra duomenų, kad ši nusikalstama veika truko ilgą laiką ir kad draudžiamos medžiagos buvo platinamos dideliais ar labai dideliais kiekiais. Sprendžiant dėl E. B. asmenybės, svarbios ir kitos ją apibūdinančios aplinkybės. Kaltinamoji nusikalto būdama dar jauno amžiaus, anksčiau neteista, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai bei augina mažametį vaiką.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, 2017 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. balandžio 12 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad E. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju anksčiau visapusiškai įvertinta E. B. asmenybė, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą izoliuoti ją nuo visuomenės. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamajai švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajai pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamosios elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus E. B. už jos padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo manymu, tai turės realią teigiamą įtaką kaltinamosios pozityvių nuostatų formavimuisi. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, aplinkybes, apibūdinančias asmens ir veikos pavojingumą, bei kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas maksimalus (dvejų metų) laisvės apribojimo bausmės terminas be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamosios elgesį, ji įpareigojama viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.).

Taip pat įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bausmės tikslai bus pasiekti E. B. paskyrus švelniausią sankcijoje (BK 302 straipsnio 1 dalyje) numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu už padarytą apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama bauda nuo 100 iki 4000 MGL, todėl E. B. už BK 302 straipsnio 1 dalies nusikaltimą skirtina 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir BK 65 straipsnio 2 dalimi bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu (atsižvelgiant į prieš tai jau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes) ir skiriama galutinė subendrinta – 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais ir 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesių. Teismo vertinimu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. vasario 22 d. 18.00 val. iki 2021 m. vasario 23 d. 16.45 val. (t. 3, b. l. 7, 54). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą savo rūšimi griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą (BK 66 straipsnis).

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 56, 57, 59). Šios kardomosios priemonės naikintinos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, turėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšį ir kiekį. Šioje byloje kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas – vieną susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitą – susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, paskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. B. atsakomybę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. B. atsakomybę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamas veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, siekė pasipelnyti iš nusikalstamos veikos. Įstatymų leidėjas, įvertinęs šios nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 1 dalyje) pavojingumą, daromą žalą visuomenės narių sveikatai, įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę (tik realią laisvės atėmimo bausmę). Kaltinamasis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, MDMA ir kanapėmis.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nevedęs, anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 137-149), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 150-168), nedirbantis (t. 3, b. l. 173), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 174). Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė (t. 3, b. l. 170-172).

Kaip minėta, už D. B. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal sankciją gali būti paskirta tik su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, D. B. galimas bausmės švelninimas pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis.

Teismas, vertindamas, ar kaltinamajam yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, vertina visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Be pirmiau jau nurodytų D. B. bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamasis veikdamas bendrininkų grupėje ir turėdamas bendrą tikslą su E. B. platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, savo žinioje nuo 2021 m. vasario 15 d. laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė 12,073 g, nuo 2021 m. vasario 18 d. laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 64,713 g, ir nuo tiksliai nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,020 g, iki kol 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val. E. B. dalį psichotropinės medžiagos – 0,149 g amfetamino, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, už sutartą 10 eurų atlygį perdavė R. V., tačiau pinigų negavo, o likusią dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų 2021 m. vasario 22 d. nuo 18.14 val. iki 20.31 val. atliktos kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato pareigūnai. Byloje nėra duomenų, kad ši nusikalstama veika truko ilgą laiką ir kad draudžiamos medžiagos buvo platinamos dideliais ar labai dideliais kiekiais. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, kad taip pasielgė. Sprendžiant dėl D. B. asmenybės, svarbios ir kitos jį apibūdinančios aplinkybės. Kaltinamasis nusikalto būdamas dar jauno amžiaus, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo ir šiuo metu taip pat ketina įsidarbinti.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad D. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju anksčiau visapusiškai įvertinta D. B. asmenybė, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą izoliuoti jį nuo visuomenės. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus D. B. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo manymu, tai turės realią teigiamą įtaką kaltinamojo pozityvių nuostatų formavimuisi. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, aplinkybes, apibūdinančias asmens ir veikos pavojingumą, bei kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas maksimalus (dvejų metų) laisvės apribojimo bausmės terminas be intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.).

Taip pat atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir anksčiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio bausmę. Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo faktinės intensyvios priežiūros vykdymo pradžios (2022 m. sausio 12 d.) su įpareigojimais (t. 4, b. l. 165-167, 179). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi D. B. panaikinta intensyvi priežiūra su įpareigojimais ir draudimais (t. 5, b. l. 1-2).

D. B. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 85-86). Ši kardomoji priemonė naikintina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – R. V. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). R. V. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 4, b. l. 2-11), administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 42-50). Kaltinamasis nedirba (t. 4, b. l. 56), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 4, b. l. 57). Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė (t. 4, b. l. 53, 54).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus vieną švelniausių BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei vidurkis – 1 metams 6 mėnesiams (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė su pirmiau minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 22 d. 17.30 val. iki 2021 m. vasario 23 d. 15.40 val. (t. 3, b. l. 93-94, 112). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 113-114). Ši kardomoji priemonė naikintina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2021 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 30 eurų nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (kvitas A serija AAC Nr. 005559) (t. 1, b. l. 183-184, 187). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi laiko nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. (t. 1, b. l. 191-193). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 mėn., terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 9 d., visiškai apribojant jos nuosavybes teises į šiuos pinigus, pinigines lėšas paliekant įneštas į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus kasą, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK (t. 4, b. l. 122-124).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. vasario 22 d. atliktos kratos metu kaltinamosios gyvenamojoje vietoje bute, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti iš viso 30 Eur – 20 eurų nominalo banknotas ir 10 eurų nominalo banknotas. Byloje nustatyta, kad minėtą dieną (t. y. 2021 m. vasario 22 d.) kaltinamoji, būdama namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, už sutartą 10 eurų atlygį perdavė R. V., tačiau pinigų negavo. Kaltinamasis R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nespėjo E. B. perduoti pinigų, nes kai jis pasakė, kad lauke matė policijos pareigūnus, ji pasimetė ir nuėjo savo buto link. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pareigūnai, darydami kratą namuose, rado 30 eurų – 10 eurų buvo gauti už narkotines medžiagas, o kiti 20 eurų buvo jos asmeninės santaupos. Iš kratos protokolo taip pat matyti, kad 20 eurų banknotas yra rastas įdėtas į dovanų vokelį, o 10 eurų banknotas – kuprinės kišenėje. Teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas yra ribojamas byloje kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų ir su nuosprendžio priėmimu susijusius klausimus privalo išspręsti taip pat atsižvelgdamas į kaltinamiesiems byloje pareikštų kaltinimų ribas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamoji už R. V. perduotas psichotropines medžiagas pinigų negavo, daugiau konkrečių draudžiamų medžiagų perdavimo faktų kaltinamajai būtent šioje byloje neinkriminuota, todėl neabejotinai teigti, kad pas kaltinamąją rasti 30 Eur yra gauti iš jai šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, negalima. Nors kaltinamoji teigia, kad 10 Eur banknotas yra gautas už narkotines medžiagas, tačiau šioje byloje, kaip minėta, jai neinkriminuotas joks narkotinių medžiagų perdavimo faktas, už kurį jį būtų gavusi 10 Eur, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį kaltinamosios teiginį. Atsižvelgiant į tai, 30 Eur, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini kaltinamajai, kadangi byloje neginčijamai nėra įrodyta, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Iki tol laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliekamas galioti, o, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 30,00 Eur, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus kasą (kvitas A serija AAC Nr. 005559) (t. 1, b. l. 187) grąžintini E. B.;

2) 2021 m. birželio 7 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą striukė (2021 m. liepos 2 d. Kvitas BBB Nr. 1PK004149) (t. 2, b. l. 102-105) grąžintina R. V.;

3) 2021 m. birželio 7 d. nutarimu daiktai, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą –objektų pakuotės, supakuotos į dėžę (prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-1144752-21); svarstyklės, dėžutė su užrašu ,,Winston“, baltos spalvos milteliai supakuoti į polietileninį maišelį, stiklainis, polietileniniai maišeliai bei tyrimų objektų pakuotės, supakuotos į dėžę (prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-749701-21); 2 vnt. baltos spalvos popierinių vokų ir 2 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, supakuotais voke (prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-534918-21); 65 vnt. polietileninių maišelių, supakuotų voke Nr. 2 (2021 m. liepos 2 d. Kvitas BBB Nr. 1PK004149) (t. 2, b. l. 102-105), sunaikintini;

4) trys kompaktiniai diskai, saugomi byloje (prisegti prie bylos ketvirto tomo galinio viršelio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti E. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. B. paskirti subendrintą – 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į E. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti E. B. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 22 d. 18.00 val. iki 2021 m. vasario 23 d. 16.45 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. kovo 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. B. pinigines lėšas – 30 Eur, kurio terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d., 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimis iki 2022 m. kovo 9 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir šiuos pinigus grąžinti E. B.. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą ir Vilniaus apskrities VPK (kvitas A serija AAC Nr. 005559).

D. B., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti D. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. B. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti D. B. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) per 1 (vienerius) metus nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti R. V. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str.).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 22 d. 17.30 val. iki 2021 m. vasario 23 d. 15.40 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 30,00 Eur, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus kasą (kvitas A serija AAC Nr. 005559) grąžinti E. B.;

2) 2021 m. birželio 7 d. nutarimu perduotą saugoti striukę (2021 m. liepos 2 d. Kvitas BBB Nr. 1PK004149) grąžinti R. V.;

3) 2021 m. birželio 7 d. nutarimu daiktai, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą – objektų pakuotes, supakuotas į dėžę (prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-1144752-21); svarstykles, dėžutę su užrašu ,,Winston“, baltos spalvos miltelius supakuotus į polietileninį maišelį, stiklainį, polietileninius maišelius bei tyrimų objektų pakuotes, supakuotas į dėžę (prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-749701-21); 2 vnt. baltos spalvos popierinius vokus ir 2 vnt. plastikinius konteinerius su vatos tamponais, supakuotais voke (prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-534918-21); 65 vnt. polietileninių maišelių, supakuotų voke Nr. 2 (2021 m. liepos 2 d. Kvitas BBB Nr. 1PK004149), sunaikinti;

4) tris kompaktinius diskus, saugomus byloje (prisegti prie bylos ketvirto tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.