Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, Renatai Mackevičiūtei, Renatai Guruškinienei, Redai Jončienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ikiteisminio tyrimo institucijos buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2003 metų sausio mėnesio iki 2004 metų gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, per nenustatytą kiekį kartų, neturėdamas leidimo, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo ir, neturėdamas leidimo, nuo minėto laikotarpio iki 2005 m. sausio 6 d. 13 val. 30 min., kol surado ir paėmė policijos pareigūnai, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikė:

šaunamuosius ginklus: 7,92 mm kalibro Mauser 98k karabiną, 7,62 mm kalibro 1944 metų pavyzdžio Mosin karabiną, 7,62 mm 1891/1907 metų pavyzdžio Mosin karabiną, 7,62 mm kalibro 1891 metų pavyzdžio Mosin šautuvą, 7,62 mm kalibro 1938 metų pavyzdžio SVT-38 šautuvą, 7,62 mm kalibro 1941 metų pavyzdžio antros modifikacijos PPŠ pistoletą-kulkosvaidį, 7,62 mm kalibro 1940 metų pavyzdžio PPD pistoletą-kulkosvaidį, 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį MP-40, 7,92 mm kalibro MG-42 kulkosvaidį, 2 vnt. 9 mm kalibro Parabellum 08 pistoletus, 6,35 mm kalibro Melior pistoletą, 7,65 mm kalibro 1910/1934 metų pavyzdžio Mauser pistoletą, 9 mm kalibro Bulldog revolverį, 38 kalibro Smith&Wesson revolverį, 26 mm kalibro signalinį pistoletą, kuriuos galima atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jie vėl taptų tinkami naudoti pagal tiesioginę paskirtį;

šaunamųjų ginklų pagrindines dalis, kurios pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 str. 2 d. yra laikomos šaunamuoju ginklu: 7,65 mm kalibro CZ-27 pistoleto užraktą, rėmelį ir paleidžiamąjį mechanizmą, 7,62 mm kalibro Degtyriovo kulkosvaidžio DT vamzdį, rėmą, paleidžiamąjį mechanizmą ir dėtuvę, 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo rėmą su paleidžiamuoju mechanizmu, 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo rėmą, 7,62 mm kalibro PPD-40 pistoleto-kulkosvaidžio rėmą, 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo vamzdį, rėmą ir paleidžiamąjį mechanizmą, nenustatyto modelio kulkosvaidžio vamzdį, ZK lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo rėmą (atramą), 7,62 mm kalibro 1910 metų pavyzdžio Maxim kulkosvaidžio vamzdį su rėmu, 14,5X115 mm kalibro PTRD-1941prieštankinio šautuvo vamzdį, rėmą ir paleidžiamąjį mechanizmą, 12,7 mm kalibro nenustatyto modelio kulkosvaidžio vamzdį su rėmu, kurias galima atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jos vėl taptų tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį;

didelį kiekį šaudmenų: 40 vnt. 7.62 mm kalibro šovinių, 3 vnt. 12,7 mm kalibro šovinių ir 1 vnt. 30 mm kalibro šovinį;

nedidelės sprogstamosios galios sprogmenis: 41 kapsulę, buvusias 41-oje artilerijos sviedinių tūtoje, kapsulę ir kulką su sprogstamąja medžiaga, buvusias lėktuvo kulkosvaidžio 30 mm kalibro šovinyje, 6 kapsules, buvusias trijose 120 mm, 82 mm ir 50 mm kalibro minosvaidžio minose ir trijuose minosvaidžio minų stabilizatoriuose, detonatorių, buvusį granatoje RG-33;

didelės sprogstamosios galios sprogmenis: 3 vnt. 76 mm kalibro, 2 vnt. 120 mm kalibro ir 1 vnt. 88 mm kalibro artilerijos sviedinius, 2 vnt. 82 mm kalibro ir 2 vnt. 81 mm kalibro minosvaidžio minas, bei vieną granatsvaidžio granatą RPG-17,

t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.

7,62 mm kalibro, fabrikinės gamybos, 1981/1930 metų pavyzdžio Mosino šautuvą, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais;

6,35 mm kalibro, fabrikinės gamybos, 1920 m. modelio pistoletą Melior, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Brauningo šoviniais;

6,35 mm kalibro, fabrikinės gamybos pistoletą Sauer, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro Brauningo šoviniais;

7,65 mm kalibro, fabrikinės gamybos pistoletą Mauser, skirtą šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniais,

kuriuos galima padaryti tinkamus šaudymui ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį;

šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, kuri pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 str. 2 d. yra laikoma šaunamuoju ginklu: fabrikinės gamybos vienvamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo ZK Nr. A39337 atramą (rėmą) su skeliamuoju ir paleidžiamuoju mechanizmais, kurią galima panaudoti pagal tiesioginę paskirtį,

t. y. pareiškė A. M. naują kaltinimą padarius jį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.

Kaltinamojo pozicija dėl pareikštų kaltinimų ir bylos faktinių aplinkybių

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. dėl jam pareikšo kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog nuo 2001 m. iki 2006 m. spalio 1 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) metalo supirktuvėje centrinio sandėlio vedėju. Ginklus pradėjo rinkti nuo 2003 metų rudens, atsitiktinai po to, kai į metalo supirktuvę kaip metalo laužas buvo pristatyti kareiviškas šalmas, šaunamojo ginklo vamzdis ir žalvarinės gilzės. Klientai, pamatę, kad jis domisi ginklais, pradėjo jam jų atvežti bei siūlyti. Jį domino tik ginklo išorė, visus šiuos objektus laikė savo daiktais, nes jais domėjosi, o laikė UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, nes gyvena 3 kambarių bute, kur laikyti surinktą kolekciją nėra vietos. Ginklų, kurie sudarė jo kolekciją, į kitus ginklus nekeitė. Prisimena, kokius ginklus ir jų dalis turėjo savo kolekcijoje, visi šaudmenys, kuriuos turėjo, buvo pragręžti, be parako, netinkami šaudymui:

Objektas Nr. 1. Mauzerio karabinas, 7,92 mm kalibro, buvo tik ginklo vamzdis, buožė savadarbė. Neprisimena, iš kur ir kada gavo šį ginklą, jį laikė tik kaip kolekcinę vertybę, bet ne kaip ginklą. Kiek pamena, jo vamzdis buvo pragręžtas, skiltuvo priekinis galas nulaužtas, ginklas surūdijęs, sugadintas ir šaudymui netinkamas, ginklą tvarkė tik dėl gražaus vaizdo.

Objektas Nr. 2. Rusų gamybos Mosino karabinas, 7,62 mm kalibro, buvo labai surūdijęs, bandė nuvalyti rūdis nuo ginklo, padažė juodais dažais, nes jam buvo svarbu estetinis ginklo vaizdas. Nemėgino tvarkyti ginklo šaudymui.

Objektas Nr. 3. Mosino karabinas buvo labai surūdijęs, nuleistuko spyruoklės nelitavo, ji tokia buvo. Apsodas buvo savadarbis, skiltuvo priekinį galą nulaužė jis pats. Ginklas buvo sugadintas, kad būtų netinkamas šaudymui.

Objektas Nr. 4. Mosino karabinas buvo surūdijęs, apsodas savadarbis, šiam ginklui priklauso durtuvas, tačiau durtuvas pridėtas nebuvo, skiltuvo priekinis galas buvo nulaužtas. Ką buvo galima sugadinti, tą jis ir gadino, kad ginklas neveiktų ir iš jo nebūtų galima šaudyti. Jo nedomino, kaip būtų galima pataisyti ginklą, ir taisyti šio ginklo jis nebandė.

Objektas Nr. 5. Rusų gamybos šautuvas SVT-38 buvo labai sulankstytas, net spynos nebuvo galima įdėti, vamzdį jis buvo pragręžęs ir užkalęs metalu, kad ginklas būtų netinkamas šaudymui.

Objektas Nr. 6. Rusų gamybos šautuvo SVT-38 vamzdis taip pat buvo gadintas, labai surūdijęs, neprisimena, kada jį įsigijo, nepastebėjo, kad buvo pakeista gaiduko spyruoklė, jos jis nekeitė ir neturi tam įrankių.

Objektas Nr. 7. Rusų gamybos pistoletas – kulkosvaidis PPŠ buvo labai surūdijęs, buožė savadarbė, skiltuvas nudilęs, nepamena, kokiomis aplinkybės įsigijo šį ginklą. Atkurti ar sutaisyti ginklo nemėgino, tik rūgštimi nuvalė rūdis.

Objektas Nr. 8. Tai labai retas ginklas, jo buožė fabrikinės gamybos, atrodė negražiai ir nebuvo pritvirtinta, tai tai vienas brangiausių eksponatų. Ginklas buvo labai surūdijęs, sugadintas ir netinkamas šaudymui.

Objektas Nr. 9. Vokiečių gamybos pistoletas-kulkosvaidis MP-40, jame nebuvo užrakto su skeliamuoju mechanizmu, grąžinamosios spyruoklės, metalinės buožės, buvo tik ginklo rėmai.

Objektas Nr. 10. Kulkosvaidis buvo pats gražiausias ir turtingiausias jo kolekcijos ginklas, vienas iš brangiausių, neprisimena, kaip įgijo šį ginklą, atrodo, kad jam atnešė šio ginklo rėmus, ir kažkas iš klientų atnešė buožę. Nebuvo užrakto su skeliamuoju mechanizmu, spyruoklės, taikiklio, ginklas buvo sugadintas.

Objektas Nr. 11. Rusiškos gamybos Degtiariovo kulkosvaidžio buvo atskiros dalys, ginklas buvo sugadintas, šaudymui netinkamas.

Objektas Nr. 12. Vokiečių gamybos pistoletas Parabellum buvo labai surūdijęs, kriaunos savadarbės, pistoletas buvo sugadintas, netvarkingas, šaudymui netinkamas. Nepastebėjo, ar buvo nulūžęs skiltuvo priekinis galas, mechanizmas truputį slankiojo, nebandė pistoleto padaryti tinkamo šaudymui.

Objektas Nr. 13. Pistoleto vamzdis, prie kurio buvo pridėtas vamzdžio galas. Tai padarė ne jis, jis tik nuvalė rūdis, taisyti ar tvarkyti pistoleto nebandė.

Objektas Nr. 14. Šio pistoleto modelio jis nežinojo, pistoletas buvo neveikiantis, sugadintas, šaudyti iš šio ginklo, taisyti jį ar tvarkyti nebandė. Nežinojo, kad galima iššauti iš šio ginklo, be to, ginklas jam buvo tik eksponatas.

Objektas Nr. 15. Pistoleto modelio nežinojo, jis buvo surūdijęs, kiek prisimena, trūko detalių pistoleto viduje.

Objektas Nr. 16. Pistoletas Mauser buvo labai surūdijęs, trūko daug dalių, ginklas net netiko prie kitų eksponatų.

Objektas Nr. 17. Pistoletas Mauser buvo surūdijęs, iš šio ginklo šaudyti jis nebandė ir net negalvojo apie tai.

Objektas Nr. 18. Šio ginklo modelio nežinojo, jis visai netiko prie kitų eksponatų, nes buvo stipriai paveiktas korozijos.

Objektas Nr. 20. Rusų gamybos revolveris Nagan buvo labai surūdijęs, nebuvo jo vidaus dalių. Jam rūpėjo tik revolverio vaizdas iš išorės.

Objektas Nr. 21. Senas ginklas, būtų labai vertingas, jei revolverio išorinis vaizdas būtų kitoks. Iš kažkur gavo rankenėlę, pririšo, kad būtų gražesnis vaizdas, tai pats seniausias eksponatas.

Objektas Nr. 22. Revolveris Bulldog, jį gadino pats, nupjovė gaiduką, užkalė vamzdį. Šį revolverį laikė tik kaip eksponatą.

Objektas Nr. 23. Šio ginklo modelio nežino ir laikė jį tik kaip eksponatą. Kiek prisimena, nebuvo skeliamojo ir paleidžiamojo mechanizmų. Revolveris nebuvo tinkamas šaudymui, nes nebuvo ginklo dalių, kuriomis būtų galima šaudyti.

Objektas Nr. 24. Signalinis pistoletas, skirtas šaudyti signaliniais šoviniais. Ginklas buvo neveikiantis, surūdijęs. Laikė šį ginklą tik dėl vaizdo.

Objektas Nr. 25. Buvo tik ginklo rėmai, koks tai modelis, nežino.

Objektas Nr. 26. Buvusios Čekoslovakijos gamybos pistoleto CŽ išoriniai paviršiai buvo stipriai paveikti korozijos, valė ginklą tik tam, kad būtų galima surasti užrašą ir sužinoti ginklo modelį.

Objektas Nr. 27. Nežino, kokio tai modelio pistoletas, 7,65 mm kalibro, ginklas neveikiantis, pistoletą padaryti tinkamą šaudymui nebandė ir apie tai negalvojo.

Objektas Nr. 28. Rusų gamybos kulkosvaidis buvo labai surūdijęs, ginklą laikė kaip eksponatą, tai buvo tik ginklo rėmai su rankena.

Objektas Nr. 29. Tai atskiros ginklų dalys, jas nuvalydavo, pritaikydavo prie kokio nors ginklo, ir pridėdavo. Taip darydavo tik tam, kad eksponatai atrodytų gražiau. Ginklų dalys buvo labai surūdijusios, jis jas tik nuvalė.

Visa tai jis įsigijo tik dėl malonumo, kad galėtų pasikabinti ant sienos kaip eksponatus, tai tas pats kaip ir kolekcionavimas. Mano, kad tai buvo nelabai vertinga kolekcija, nes ginklai buvo surūdiję, trūko dalių. Nei iš vieno ginklo nemėgino šaudyti ir mano, jog to nebūtų įmanoma padaryti, nes ginklai buvo netinkami šaudymui, kai kuriuos ginklus jis pats dar sugadindavo. Ginklus laikė sandėlyje, kur jiems buvo padaryta atskira vieta, ir ten jie buvo sudėti. Šaudmenys buvo sudėti tik fonui, patrankos vamzdis padėtas dėl grožio. Šoviniai buvo surūdiję, jų panaudoti pagal paskirtį nebuvo galima. Vokiečių gamybos kulkosvaidžio šaudmenys buvo pragręžti, be parako, padėti tik dėl vaizdo, taip pat padėta minosvaidžio granata, kuri buvo tuščiavidurė. Visi šaudmenys buvo be sprogstamosios medžiagos, nepavojingi. Ginklų jis neslėpė, atėję klientai galėjo pasižiūrėti į jo sukauptą kolekciją.

Liudytojas S. M. parodė, jog dirba Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 6 d. gavo iškvietimą į metalo laužo supirktuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūrėjo rastus sprogmenis, šaudmenis ir ginklus, padėjo atrinkti sprogmenis. Buvo nustatyta, jog dalis sprogmenų yra be sprogstamosios medžiagos, bet turi kapsules, kurias reikėjo išdeginti ir sunaikinti. Visi daiktai buvo apžiūrėti, išmatuoti, viską įvertino specialistas. Kitą dieną šaudmenys buvo sunaikinti, kulkos, kapsulės – išdegintos, sviediniai, kurie buvo atrinkti – sunaikinti.

Liudytoja R. L. parodė, jog penkis metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Bendrame kabinete ant sienos buvo padarytas stendas, kur porą metų kabėjo surūdiję daiktai. Metalo laužas buvo atvežamas į supirktuvę, ir kadangi A. M. tai domino, jis apžiūrinėdavo objektus. Didesni daiktai buvo laikomi sandėlyje. Jie suprato, jog tai yra kolekcija.

Liudytojas M. Š. parodė, jog dirbo kartu su A. M. metalo supirktuvėje (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2003 metų ir jam atrodo, kad tie objektai jau kabėjo ant sienos. Šiais ginklais domėjosi A. M., jis juos kolekcionavo, visi ginklai buvo sugadinti.

Liudytojas V. P. K. parodė, jog yra kolekcininkų klubo pirmininkas, su klubo nariais dažnai važinėja po miestus apžiūrėti kolekcijų. Kai sužinojo, kad Šiauliuose yra kolekcija, nuvyko jos apžiūrėti. Ginklai buvo surūdiję, gilzės iššautos, nemano, jog galėjo kilti kokia nors grėsmė, nes pats yra ginklininkas–išminuotojas. Visi objektai pas A. M. buvo tušti, sprogstamosios medžiagos nebuvo, visos tūtos tuščios, praktiškai tų ginklų atkurti namų sąlygomis neįmanoma. Vamzdžio pakeisti, atkurti negalima ir iš jo šaudyti negalima, jei jis paveiktas korozijos. A. M. buvo jų klubo narys.

Specialistas Jonas Puciata parodė, jog į įvykio vietą juos iškvietė policija, nes buvo rasti sprogmenys. Jiems buvo duota užduotis nustatyti, ar sviediniuose yra sprogstamosios medžiagos ir ją sunaikinti. Šaudmenys buvo be sprogdiklių, juos galėjo transportuoti. 81 ir 82 mm kalibro minose buvo įdėta sprogstamoji medžiaga, jie vizualiai nustatė, jog ji yra, nes buvo įdėta kapsulė. Šoviniai buvo surūdiję, paveikti korozijos, jų iššauti nebandė, nes užduotis buvo sunaikinti sprogmenis.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-23) įrodo, jog įvykio vieta yra UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur rasti ir paimti šautuvai bei jų dalys, šoviniai, granatos, minosvaidžio minos bei jų dalys, artilerijos sviediniai, artilerijos sviedinių tūtos su kapsulėmis.

Specialisto išvada Nr. 40-9-34-32 (t. 1, b. l. 79-91) įrodo, jog:

tyrimui pateiktas karabinas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, penkių šūvių, neautomatinis, 7,92 mm kalibro, šaudymui netinkamas, Mauser 98k šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,92 mm kalibro Mauser šoviniais;tyrimui pateiktas karabinas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, penkių šūvių, neautomatinis, 7,62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1944 metų pavyzdžio Mosin šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosin šoviniais;tyrimui pateiktas karabinas Nr. 1580 yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, penkių šūvių, neautomatinis, 7,62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1891/1907 metų pavyzdžio Mosin šaunamasis ginklas su savadarbe buože, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosin šoviniais;tyrimui pateiktas šautuvas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, penkių šūvių, neautomatinis, 7,62 mm kalibro, pateiktoje būklėje šaudymui netinkamas, 1891 metų pavyzdžio Mosin šaunamasis ginklas su savadarbe buože, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosin šoviniais;tyrimui pateiktas šautuvas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, dešimties šūvių, automatiškai užsitaisantis, 7,62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1938 metų pavyzdžio SVT-38 šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosin šoviniais;tyrimui pateiktas šautuvas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, dešimties šūvių, automatiškai užsitaisantis, 7,62 mm kalibro, pateiktoje būklėje šaudymui netinkamas, 1938 metų pavyzdžio SVT-38 šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosin šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas-kulkosvaidis yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatinis, 7,62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1941 metų pavyzdžio, antros modifikacijos PPŠ šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro TT šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas-kulkosvaidis yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatinis, 7,62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1940 metų pavyzdžio PPD šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro TT šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas-kulkosvaidis yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatinis, 9 mm kalibro, šaudymui netinkamas, MP-40 šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Parabellum šoviniais;tyrimui pateiktas kulkosvaidis yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatinis, 7,92 mm kalibro, šaudymui netinkamas, MG-42 šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,92X57 mm kalibro Mauser šoviniais;tyrimui pateiktas kulkosvaidis yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatinis, 7,62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, Degtyriovo (DP) šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62X54 mm kalibro Mosin šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 9 mm kalibro, šaudymui netinkamas, Parabellum 08 šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9X19 mm kalibro Parabellum šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 9 mm kalibro, šaudymui netinkamas, Parabellum 08 šaunamasis ginklas su savadarbiu vamzdžiu, skirtas šaudyti 9X19 mm kalibro Parabellum šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 6,35 mm kalibro, pateiktoje būklėje šaudymui netinkamas, Melior šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 6,35 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1913 metų Sauer šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 7,65 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1910/1934 metų Mauser šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 7,65 mm kalibro, šaudymui netinkamas, 1910/1934 metų Mauser šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, .32 kalibro, šaudymui netinkamas, 1916-1939 metų Xarington&Richardson šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti .32 kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, automatiškai užsitaisantis, 7,65 mm kalibro, šaudymui netinkamas, CZ-27 šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas revolveris yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, septynių šūvių, 7.62 mm kalibro, šaudymui netinkamas, Nagant šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Nagant šoviniais;tyrimui pateiktas revolveris yra fabrikinės gamybos, šešių šūvių, šaudymui netinkamas, LEFAUCHEUX šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti šoninio skėlimo šoviniais;tyrimui pateiktas revolveris yra fabrikinės gamybos, 9 mm kalibro, šešių šūvių, šaudymui netinkamas, BULLDOG šaunamasis ginklas;tyrimui pateiktas revolveris yra fabrikinės gamybos, graižtvinis, .38 kalibro, penkių šūvių, šaudymui netinkamas, Smith&Wesson šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti .38 kalibro šoviniais;tyrimui pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos, lygiavamzdis, vienašūvis, 26 mm kalibro, signalinis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 26 mm kalibro signaliniais (specialios paskirties) šoviniais. Atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktas pistoletas šaudymui tinkamas, nėra galimybės, kadangi nepateikti šoviniai;tyrimui pateiktos dalys (vamzdis, rėmelis, paleidžiamasis mechanizmas) yra fabrikinės gamybos nenustatyto modelio revolverio pagrindinės dalys;tyrimui pateiktos pistoleto dalys (užraktas, rėmelis, paleidžiamasis mechanizmas) yra fabrikinės gamybos, 7,65 mm kalibro CZ-27 pagrindinės dalys;tyrimui pateiktos dalys (vamzdis, užraktas, rėmelis) yra fabrikinės gamybos, 7,65 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto pagrindinės dalys;tyrimui pateiktos dalys (vamzdis, rėmas, paleidžiamasis mechanizmas, dėtuvė) yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro Degtyriovo kulkosvaidžio DT pagrindinės dalys;rėmas su paleidžiamuoju mechanizmu yra fabrikinės gamybos, 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo pagrindinė dalis;rėmas yra fabrikinės gamybos, 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo pagrindinė dalis;rėmas gali būti fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro PPD-40 pistoleto kulkosvaidžio pagrindinė dalis;rėmas yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro Mosin šautuvo pagrindinė dalis;vamzdis ir rėmas yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro Mosin šautuvo pagrindinės dalys;vamzdis yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro Mosin šautuvo pagrindinė dalis;vamzdis, rėmas, paleidžiamasis mechanizmas ir durtuvas yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro Mosin karabino pagrindinės dalys;vamzdžio, rėmo, paleidžiamojo mechanizmo matmenys, konstrukcija leidžia teigti, kad jos yra 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo pagrindinės dalys;tyrimui pateiktas vamzdis yra fabrikinės gamybos, nenustatyto modelio kulkosvaidžio pagrindinė dalis;vamzdis yra fabrikinės gamybos, 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo pagrindinė dalis;tyrimui pateiktas vamzdis yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro nenustatyto modelio šautuvo pagrindinė dalis;vamzdis yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro SVT-40 šautuvo pagrindinė dalis;rėmas (atrama) yra fabrikinės gamybos ZK lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo pagrindinė dalis;vamzdis su rėmu ir dėtuve yra fabrikinės gamybos, 7,92X33 mm kalibro MP-43 automato pagrindinės dalys;vamzdis, uoksas, paleidžiamasis mechanizmas yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro Mosin šautuvo pagrindinės dalys;vamzdis su rėmu yra fabrikinės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1910 metų Maxim kulkosvaidžio pagrindinės dalys;vamzdis, rėmas, paleidžiamasis mechanizmas yra fabrikinės gamybos, 14,5X115 mm kalibro PTRD-1941 prieštankinio šautuvo pagrindinės dalys;tyrimui pateiktas vamzdis su rėmu yra 12,7 mm kalibro nenustatyto modelio kulkosvaidžio pagrindinės dalys.

Pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą Nr. IX-705, pagrindinės šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, pistoleto (revolverio) rėmas bei jų pusgaminiai – yra šaunamieji ginklai.

Specialisto išvada Nr. 40-9-34-307 (t. 1, b. l. 98-100) liudija, jog:

7,92 mm Mauser 98k karabino vamzdis 40 mm nuo laibgalio užkištas, metalinės šautuvo dalys paveiktos korozijos, užraktas, paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas tarpusavyje sąveikauja, užrakto rėmas nedeformuotas, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm 1944 m. pavyzdžio Mosin karabino metalinės dalys paveiktos korozijos, nuleistuko spyruoklė nulūžusi, skiltuvo skeliamasis galas nulaužtas, užrakto rėmas, vamzdis nedeformuoti, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm 1891/1907 m. pavyzdžio Mosin karabino metalinės dalys paveiktos korozijos, nuleistuko spyruoklė nulūžusi, skiltuvo skeliamasis galas nulaužtas, vamzdžio kanalas užkištas, užrakto rėmas nedeformuotas, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm 1891m. pavyzdžio Mosin šautuvo metalinės dalys paveiktos korozijos, nuleistuko spyruoklė nulūžusi, skiltuvo skeliamasis galas nulaužtas, užraktas, paleidžiamasis – skeliamasis mechanizmas tarpusavyje sąveikauja, užrakto rėmas, vamzdis nedeformuoti, vamzdžio kanalas nepaveiktas korozijos, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm 1938 m. pavyzdžio SVT-38 šautuvo metalinės dalys paveiktos korozijos, užraktas užstrigęs, vamzdžio kanalas užkištas, neveikia dujų nukreipimo mechanizmas, nuleistuko spyruoklė nulūžusi, nėra skeliamosios spyruoklės, užrakto rėmas nedeformuotas, šautuvas visiškai netinkamas naudoti;7,62 mm 1938 m. pavyzdžio SVT-38 šautuvo metalinės dalys paveiktos korozijos, skiltuvas užstrigęs, neveikia dujų nukreipimo mechanizmas, nėra skeliamosios spyruoklės, vamzdžio kanalas nepažeistas, užrakto rėmas nedeformuotas, paleidžiamasis mechanizmas veikia, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm 1941 m. pavyzdžio, antros modifikacijos PPŠ pistoleto – kulkosvaidžio metalinės dalys paveiktos korozijos, skiltuvas nudilęs, vamzdžio kanalas užkištas, užrakto rėmas nedeformuotas, paleidžiamasis mechanizmas veikia, pistoletą - kulkosvaidį atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm 1940 m. pavyzdžio PPD pistoleto – kulkosvaidžio metalinės dalys paveiktos korozijos, skiltuvo spyruoklės nėra, grąžinamoji spyruoklė susispaudusi, paleidžiamasis mechanizmas neveikia, užrakto rėmas nedeformuotas, vamzdžio kanalas nepažeistas, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;9 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio MP-40 metalinės dalys paveiktos korozijos, nėra skeliamojo mechanizmo, užrakto, vamzdžio kanalas nepažeistas, užrakto rėmas nedeformuotas, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,92 mm MG-42 kulkosvaidžio metalinės dalys paveiktos korozijos, nėra užrakto, užrakto rėmas nedeformuotas, vamzdžio kanalas nepažeistas, šautuvą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm Degtyriovo kulkosvaidžio metalinės dalys paveiktos korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, vamzdis nesifiksuoja rėme, nulūžęs užrakto grąžinimo mechanizmas, šautuvas visiškai netinkamas naudoti;9 mm Parabellum 08 pistoleto metalinės dalys paveiktos korozijos, ant vamzdžio, 7 mm nuo drūtgalio, yra 5,8 mm skersmens kiaurymė, paleidžiamasis mechanizmas neveikia, užraktas, užrakto rėmas nepažeisti, pistoletą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;9 mm Parabellum 08 pistoleto metalinės dalys paveiktos korozijos, vamzdžio drūtgalis užvirintas, paleidžiamasis mechanizmas neveikia, užraktas, užrakto rėmas nepažeisti, pistoletą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;6,35 mm Melior pistoleto metalinės dalys paveiktos korozijos, skiltuvas nulūžęs, nėra skeliamosios spyruoklės, vamzdžio kanalas, užraktas, užrakto rėmas, paleidžiamasis mechanizmas nepažeisti, pistoletą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;6,35 mm 1913 m. Sauer pistoleto metalinės dalys paveiktos korozijos, skiltuvo, skeliamosios spyruoklės, paleidžiamojo mechanizmo nėra, užrakto rėmas, pistoleto rėmas deformuoti, pistoletas visiškai netinkamas naudoti;7,65 mm 1910/1934 m. Mauser pistoleto metalinės dalys paveiktos korozijos, vamzdis ties laibgaliu deformuotas, nėra skeliamosios spyruoklės, ant vamzdžio šono, 12 mm nuo drūtgalio, yra 4,3 mm skersmens kiaurymė, užrakto rėmas, pistoleto rėmas nedeformuoti, pistoletą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,65 mm 1910/1934 m. Mauser pistoleto visos metalinės dalys stipriai paveiktos korozijos, pistoletas visiškai netinkamas naudoti;32 kalibro, 1916 – 1939 m. Xarington&Richardson pistoleto visos metalinės dalys stipriai paveiktos korozijos, pistoletas visiškai netinkamas naudoti;7,65 mm CZ-27 pistoleto visos metalinės dalys stipriai paveiktos korozijos, pistoletas visiškai netinkamas naudoti;7,62 mm Nagant revolverio visos metalinės dalys stipriai paveiktos korozijos, revolveris visiškai netinkamas naudoti;Lefaucheux revolverio visos metalinės dalys stipriai paveiktos korozijos, nėra paleidžiamojo mechanizmo, skeliamosios spyruoklės, vamzdis deformuotas, revolveris visiškai netinkamas naudoti;9 mm kalibro Bulldog revolverio vamzdžio kanalas užkištas, skiltuvas nupjautas, būgnelis, rėmas nedeformuoti, revolverį atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;.38 kalibro Smith&Wesson revolveryje nėra paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo, būgnelis, vamzdis, rėmas nedeformuoti, revolverį atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;26 mm signalinio pistoleto metalinės dalys paveiktos korozijos, visos dalys, skirtos šūviui atlikti, tarpusavyje sąveikauja, pistoletą atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;nenustatyto modelio revolverio pagrindinės dalys – vamzdis, rėmelis – deformuoti, visiškai netinkamos naudoti;7,65 mm CZ-27 pagrindinės metalinės dalys paveiktos korozijos, užraktas ir rėmelis nedeformuoti, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,65 mm nenustatyto modelio pistoleto visos metalinės pagrindinės dalys stipriai paveiktos korozijos, vamzdis deformuotas,visiškai netinkamos naudoti;7,62 mm Degtyriovo kulkosvaidžio DT metalinės pagrindinės dalys paveiktos korozijos, užrakto rėmas, vamzdis nedeformuoti, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,92 mm Mauser šautuvo pagrindinė dalis – užrakto rėmas – paveiktas korozijos, rėmas nedeformuotas, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,92 mm Mauser šautuvo pagrindinė dalis – užrakto rėmas – paveiktas korozijos, rėmas nedeformuotas, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm PPD-40 pistoleto – kulkosvaidžio pagrindinė dalis – užrakto rėmas – paveiktas korozijos, rėmas nedeformuotas, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,62 mm Mosin šautuvo pagrindinė dalis – užrakto rėmas – stipriai paveiktas korozijos, visiškai netinkamas naudoti;7,62 mm Mosin šautuvo pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – stipriai paveikti korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, užrakto rėmas deformuotas, visiškai netinkami naudoti;7,62 mm Mosin šautuvo pagrindinė dalis – vamzdis – paveiktas korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, visiškai netinkamas naudoti;7,62 mm Mosin karabino pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – stipriai paveikti korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, užrakto rėmas, vamzdis deformuoti, visiškai netinkami naudoti;7,92 mm Mauser šautuvo pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – paveikti korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;nenustatyto modelio kulkosvaidžio pagrindinė dalis – vamzdis – paveiktas korozijos, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima; 7,92 mm Mauser šautuvo pagrindinė dalis – vamzdis – paveiktas korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, ties drūtgaliu pragręžtos kiaurymės, visiškai netinkamas naudoti;nenustatyto modelio šautuvo pagrindinė dalis – vamzdis – ties drūtgaliu ir viduriu pragręžtas, visiškai netinkamas naudoti;7,62 mm SVT-40 šautuvo pagrindinė dalis – vamzdis – stipriai paveiktas korozijos, deformuotas, ties viduriu pragręžtas, visiškai netinkamas naudoti;ZK lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo pagrindinės dalies atramoje nėra skeliamosios spyruoklės, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;7,92X33 mm MP-43 automato pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – stipriai paveikti korozijos, deformuoti, visiškai netinkami naudoti;7,62 mm Mosin šautuvo pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – stipriai paveikti korozijos, vamzdžio kanalas užkištas, prie drūtgalio yra 4 kiaurymės, visiškai netinkami naudoti;7,62 mm 1910 m. Maxim kulkosvaidžio pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas - paveikti korozijos, vamzdis ties drūtgaliu užkištas, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;14,5X115 mm PTRD-1941 prieštankinio šautuvo pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – paveikti korozijos, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima;12,7 mm nenustatyto modelio kulkosvaidžio pagrindinės dalys – vamzdis, užrakto rėmas – paveikti korozijos, atkurti, sutaisyti ar pakeisti galima.

Balistinės – trasologinės ekspertizės aktas Nr. 11-183 (06) (t. 2, b .l. 2-41) liudija, jog:

pateiktas tyrimui objektas Nr. 1 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,92 mm kalibro 98k modelio Mauzerio karabinas, skirtas šaudyti 7,92 mm kalibro Mauzerio (7,92x57) šoviniais. Karabinas yra sugadintas (vamzdyje išgręžtos kiaurymės, skiltuvo priekinis galas nulaužtas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Karabiną padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad karabiną buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 2 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1944 m. pavyzdžio Mosino karabinas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Karabinas yra sugadintas (vamzdyje išgręžta kiaurymė, skiltuvo priekinis galas nulaužtas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Karabiną padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad karabiną buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 3 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1891/1907 m. pavyzdžio Mosino karabinas Nr. 1580, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Karabinas yra sugadintas (skiltuvo priekinis galas nulaužtas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Karabiną padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Išskyrus nuleistuko spyruoklės remonto pėdsakus (jos sulitavimą), kitų pėdsakų, rodančių, kad karabiną buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 4 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1891/1930 m. pavyzdžio Mosino šautuvas Nr. ?? 838, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Šautuvas yra sugadintas (skiltuvo priekinis galas nulaužtas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra. Šautuvą, naudojant paprastus buitinius įrankius, galima padaryti tinkamu šaudymui ir atlikti iš jo atskirus šūvius akto tiriamojoje dalyje nurodytu būdu;pateiktas tyrimui objektas Nr. 5 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro automatiškai užsitaisantis šautuvas SVT-38, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Šautuvas yra sugadintas (vamzdyje išgręžtos kiaurymės), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Šautuvą padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 6 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro automatiškai užsitaisantis šautuvas SVT-38, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Šautuvas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Šautuvą padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Išskyrus gaiduko spyruoklės pakeitimą, kitų pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 7 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro pistoletas – kulkosvaidis PPŠ-41, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro TT (7,62x25) šoviniais. Pistoletas-kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą-kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 8 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro pistoletas–kulkosvaidis PPD-40, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro TT (7,62x25) šoviniais. Pistoletas – kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą-kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 9 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 9 mm kalibro pistoletas–kulkosvaidis MP-40, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Parabellum (9x19) šoviniais. Pistoletas–kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą - kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 10 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,92 mm kalibro kulkosvaidis MG-42, skirtas šaudyti 7,92 mm kalibro Mauzerio (7,92x57) šoviniais. Kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 11 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro Degtiariovo konstrukcijos kulkosvaidis DP, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Kulkosvaidis yra sugadintas (vamzdžio gaubtas priekyje sutrumpintas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 12 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 9 mm kalibro 1908 m. modelio pistoletas Parabellum, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Parabellum (9x19) šoviniais. Pistoletas yra sugadintas (vamzdyje išgręžta kiaurymė), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 13 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 9 mm kalibro 1908 m. modelio pistoletas Parabellum, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Parabellum (9x19) šoviniais. Pistoletas yra sugadintas (šovinio lizdas užvirintas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 14 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 6,35 mm kalibro 1920 m. modelio pistoletas Melior, skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro Brauningo šoviniais. Pistoletas yra sugadintas (šovinio lizdas sutrumpintas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra. Pateiktą pistoletą, naudojant paprastus buitinius įrankius, galima padaryti tinkamu šaudymui ir atlikti iš jo atskirus šūvius akto tiriamojoje dalyje nurodytu būdu;pateiktas tyrimui objektas Nr. 15 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 6,35 mm kalibro pistoletas Sauer, skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro Brauningo šoviniais. Pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra. Pateiktą pistoletą, naudojant paprastus buitinius įrankius, galima padaryti tinkamu šaudymui ir atlikti iš jo atskirus šūvius akto tiriamojoje dalyje nurodytu būdu;pateiktas tyrimui objektas Nr. 16 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,65 mm kalibro pistoletas Mauser, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniais. Pistoletas yra sugadintas (vamzdyje išgręžta kiaurymė), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra; pateiktas tyrimui objektas Nr. 17 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,65 mm kalibro pistoletas Mauser, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniais. Pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra. Pateiktą pistoletą, naudojant paprastus buitinius įrankius, galima padaryti tinkamu šaudymui ir atlikti iš jo atskirus šūvius akto tiriamojoje dalyje nurodytu būdu;pateiktas tyrimui objektas Nr. 18 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, .32 kalibro pistoletas Harrington&Richardson, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo (.32 ACP) šoviniais. Pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 19 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 9 mm kalibro 1924 m. modelio pistoletas ČZ, skirtas šaudyti 9 mm kalibro trumpais Brauningo (9x17) šoviniais. Pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 20 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro revolveris Nagan, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Nagano šoviniais. Revolveris yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 21 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,3 mm kalibro Lefoše konstrukcijos revolveris, skirtas šaudyti šoninio įskėlimo Lefoše šoviniais. Revolveris yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 22 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 9 mm kalibro revolveris Bulldog, skirtas šaudyti 9 mm kalibro revolveriniais šoviniais. Revolveris yra sugadintas (vamzdžio kanalas užkimštas metalinio strypo dalimi, būgnelio ašies priekinė dalis ir skiltuvas nupjauti, vamzdis kiek sutrumpintas), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 23 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, .38 kalibro revolveris Smith&Wesson, skirtas šaudyti .38 (9 mm) kalibro revolveriniais šoviniais. Revolveris yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra. Nustatyti, ar pateiktą revolverį galima padaryti tinkamu šaudymui naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima, nes revolveriui skirtų šovinių ekspertai neturi; pateiktas tyrimui objektas Nr. 24 yra fabrikinės gamybos 26 mm kalibro 1942 m. pavyzdžio Špagino signalinis pistoletas, skirtas šaudyti 26 mm kalibro signaliniais šoviniais (raketomis). Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, signaliniai ginklai, tame tarpe ir šis pistoletas, priskiriami prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų. Signalinis pistoletas tinkamas atlikti atskirus šūvius jam skirtais signaliniais šoviniais;pateiktas tyrimui objektas Nr. 25 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, .22 kalibro revolveris, skirtas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro kraštinio įskėlimo šoviniais. Kokio modelio revolveris nustatyti negalima, nes jo duomenys nėra pakankamai informatyvūs. Revolveris yra sugadintas (vamzdis laibgalyje suplotas, būgnelio durelės ir rėmų dalis deformuotos), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 26 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,65 mm kalibro 1927 m. modelio pistoletas CŽ, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniais. Pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 27 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,65 mm kalibro pistoletas, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniais. Kokio modelio yra šis pistoletas nustatyti negalima, nes nustatyti pistoleto duomenys nėra pakankamai informatyvūs. Pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad revolverį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 28 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro Degtiariovo konstrukcijos kulkosvaidis DP, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 29 yra fabrikinės gamybos 7,92 mm kalibro Mauzerio šautuvo uoksas su paleidžiamuoju mechanizmu. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo uoksas (užrakto rėmas) yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Uoksas yra netvarkingas ir naudojimui pagal paskirtį netinkamas. Paprastais buitiniais įrankiais padaryti uoksą tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad uoksą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 30 yra fabrikinės gamybos 7,92 mm kalibro Mauzerio šautuvo uoksas. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo uoksas (užrakto rėmas) yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Uoksas yra netvarkingas ir naudojimui pagal paskirtį netinkamas. Paprastais buitiniais įrankiais padaryti uoksą tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad uoksą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 31 yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio PPD-40 uoksas. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo uoksas (užrakto rėmas) yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Uoksas yra netvarkingas ir naudojimui pagal paskirtį netinkamas. Paprastais buitiniais įrankiais padaryti uoksą tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad uoksą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 32 yra 7,62 mm kalibro Mosino šautuvo (karabino) uoksas su paleidžiamuoju mechanizmu. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo uoksas (užrakto rėmas) yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Uoksas yra netvarkingas ir naudojimui netinkamas. Paprastais buitiniais įrankiais padaryti uoksą tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad uoksą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 33 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1891/1930 m. pavyzdžio Mosino šautuvas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Šautuvas yra sugadintas (vamzdyje išgręžtos kiaurymės), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 34 yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro 1891/1930 m. pavyzdžio Mosino šautuvo vamzdis. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Vamzdis yra sugadintas (išgręžtos kiaurymės). Paprastais buitiniais įrankiais padaryti vamzdį tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad vamzdį buvo mėginta padaryti tinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 35 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1944 m. pavyzdžio Mosino karabinas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Karabinas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad karabiną buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 36 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,92 mm kalibro Mauzerio šautuvas, skirtas šaudyti 7,92 mm kalibro Mauzerio (7,92x57) šoviniais. Šautuvas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 37 yra fabrikinės gamybos 7,92 mm kalibro kulkosvaidžio MG-42 vamzdis. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kulkosvaidžio vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Paprastais buitiniais įrankiais padaryti vamzdį tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad vamzdį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 38 yra fabrikinės gamybos 7,92 mm kalibro Mauzerio šautuvo vamzdis. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Vamzdis yra sugadintas (išgręžtos kiaurymės). Paprastais buitiniais įrankiais padaryti vamzdį tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad vamzdį buvo mėginta padaryti tinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 39 yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro ginklo, skirto šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais, vamzdis. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, ginklo vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Vamzdis yra sugadintas (išgręžtos kiaurymės). Paprastais buitiniais įrankiais padaryti vamzdį tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad vamzdį buvo mėginta padaryti tinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 40 yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro automatiškai užsitaisančio šautuvo SVT-40 vamzdis. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo vamzdis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Vamzdis yra sugadintas (išgręžta kiaurymė). Paprastais buitiniais įrankiais padaryti vamzdį tinkamu naudojimui pagal paskirtį negalima. Pėdsakų, rodančių, kad vamzdį buvo mėginta padaryti tinkamu naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 41 yra fabrikinės gamybos vienvamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo ZK Nr. A39337 atrama su skeliamuoju ir paleidžiamuoju mechanizmais. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šautuvo atrama (rėmas) yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir laikomas šaunamuoju ginklu. Pateiktoje būklėje atrama kartu su šautuvo vamzdžiu, naudojant paprastus buitinius įrankius, gali būti panaudota atlikti atskirus šūvius. Pėdsakų, rodančių, kad atramą buvo mėginta padaryti tinkama ar netinkama naudojimui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 42 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,92 mm kalibro automatas MP-43, skirtas šaudyti 7,92 mm kalibro (7,92x33) šoviniais. Automatas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad automatą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 43 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1891 m. pavyzdžio Mosino šautuvas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Šautuvas yra sugadintas (vamzdyje išgręžtos kiaurymės), netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 44 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 7,62 mm kalibro 1910 m. pavyzdžio kulkosvaidis Maxim, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais. Kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 45 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 14,5 mm kalibro prieštankinis šautuvas PTRD-41, skirtas šaudyti 14,5 mm kalibro (14,5x114) šoviniais. Šautuvas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra;pateiktas tyrimui objektas Nr. 46 yra fabrikinės gamybos šaunamasis ginklas, 12,7 mm kalibro Berezino konstrukcijos aviacinis sunkusis kulkosvaidis, skirtas šaudyti 12,7 mm kalibro (12,7x108) šoviniais. Kulkosvaidis yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Jį padaryti tinkamu šaudymui, naudojant paprastus buitinius įrankius, negalima. Pėdsakų, rodančių, kad kulkosvaidį buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra.

Pateiktais tirti 7,62 mm kalibro 1891/1930 m. pavyzdžio Mosino šautuvu Nr. ?? 838 (objektas Nr. 4), 6,35 mm kalibro 1920 m. modelio pistoletu Melior (objektas Nr. 14), 6,35 mm kalibro pistoletu Sauer (objektas Nr. 15) ir 7,65 mm kalibro pistoletu Mauser (objektas Nr. 17) galima paveikti taikinį per nuotolį šaudant iš jų akto tiriamojoje dalyje nurodytu būdu. Kiti pateikti tirti ginklai šaudymui netinkami, todėl jais ir pateiktomis ginklų dalimis paveikti taikinį per nuotolį negalima.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutartis (t. 2, b. l. 69-70) įrodo faktą, jog A. M. baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo sprogmenų ekspertizė.

Ekspertizės aktas Nr. 140-(4226)-IS1-6245 (t. 2, b. l. 72-73) liudija, jog ekspertas į jam pateiktus klausimus negali atsakyti, nes tirti pateiktos informacijos (2005-01-06 įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2005-09-23 specialisto paaiškinimas) ekspertas negali naudoti tyrimui kaip informacijos šaltinio, kadangi:

įvykio vietoje fotografuota nesilaikant kriminalistinės fotografijos taisyklių bei rekomendacijų;

2005-09-23 specialisto paaiškinime buvo aptikta netikslumų („Granata RPG-17.....“ – toks sprogmuo neegzistuoja; „Granata RG-33.......“ – netiksli markiruotė; „Panzerfaust patronas.....“ – netiksli markiruotė ir t.t.).

Įrodymų analizė ir vertinimas, kaltinamojo veikos, kaip kriminalinės ir nusikalstamos, juridinės kvalifikacijos paneigimas

Ikiteisminį tyrimą atliekant institucija kaltinimus A. M. grindė tokiais duomenimis: tai – 2005-01-06 įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15-23), kurios metu buvo paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) metalo supirktuvės objektai, kaltinime įvardinti šaunamaisiais ginklais, šių objektų (daiktų) apžiūros protokolu (b. l. 101-104), 2005-05-20 specialisto išvada Nr. 40-9-34-307; 2005-02-23 specialisto išvada Nr. 40-9-34-32, bei specialisto – inžinerijos bataliono išminavimo tarnybos vyresniojo išminuotojo Jono Puciatos paaiškinimu.

Esant pagrįstom abejonėm dėl duomenų patikimumo ir pakankamumo, bylą nagrinėjant teisme joje buvo paskirtos dvi balistinės – trasologinės ir sprogmenų ekspertizės, nes specialisto išvados nebuvo išsamios ir pakankamos sprendimui priimti, ir neatsakė į visus būtinus klausimus, kurie yra svarbūs vertinant kaltinamojo veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visumą baudžiamojoje byloje ištirtų ir teismo nuosprendyje išsamiai aprašytų įrodymų, konstatuoja, kad kaltinamasis iš tiesų faktiškai atliko tokius objektyvius veiksmus, kurie aprašyti kaltinamajame akte, t. y. dirbdamas metalo supirktuvėje nurodytu kaltinime laikotarpiu įgijo ir laikė nurodytoje kaltinime vietoje visus kaltinime paminėtus objektus (daiktus), kurių įgijimas ir laikymas neturint nustatyto teisė aktais leidimo, kaltinimo teigimu, užtraukia kaltinamajam baudžiamąją atsakomybę, todėl kvalifikavo kaltinamojo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį. T. y. kaltinimo teigimu kaltinamajame akte paminėti daiktai (šaudmenys, sprogmenys ir ginklai) atitinka visus ginklams keliamus reikalavimus, kurie reikalingi ir būtini baudžiamajai kilti.

Tačiau teismas, pripažindamas objektyvųjį faktą (kaltinamojo veiksmus įgyjant ir eksponuojant metalo supirktuvės patalpose kaltinime minimus daiktus), konstatuoja, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką apskritai kyla tik tuomet, kai yra visi tokios nusikalstamos veikos sudėties požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektyvioji pusė ir subjektas, o šiuo atveju dar ir dalykas, todėl vien tik nuogas fakto konstatavimas be šių būtinųjų požymių buvimo be to dar ir nesant kaltinamajame akte jų teisinės analizės ir juridinio pagrindimo, susiejant ją tik su objektyviaisiais faktais ir aplinkybėmis, būtų klaidingas ir be pakankamo teisinio pagrindo kriminalizuoja (baudžiamosios teisės prasme) tokią kaltinamojo veiką, kurioje iš esmės nėra nusikaltimo požymių.

Grįždamas prie bylos faktų, teismas primena, kad šios nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas A. M. objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla grėsmė pirmiausiai todėl, kad kaltininkas šaunamąjį ginklą šaudmenis ar sprogmenis įgyja ir laiko neteisėtai arba daro jais neteisėtą apyvartą. Neteisėtais veiksmai pripažįstami jei asmuo atlikdamas juos neturi atinkamo leidimo. Tačiau šio nusikaltimo dalykas yra ne bet kokie daiktai, bet tik tokie įrenginiai ar daiktai (šaunamieji ginklai), kurie sukonstruoti arba pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią.

Baudžiamajai atsakomybei kilti yra itin svarbus ir kriminalistinis tokio nusikaltimo (dalyko) daikto įvertinimas, kurį kriminalistikos doktrina apibūdina taip:

1. šaunamasis ginklas tam, kad jį galima būtų pripažinti nusikaltimo dalyku (daiktu), turi turėti dvi apibendrinančias požymių grupes – tai bendruosius požymius ir specialiuosius požymius:

bendrieji šaunamojo ginklo požymiai yra jų paskirtis – galimybė panaudoti puolimui arba gynybai;

specialūs požymiai – a) parako ar kitos sprogstamosios medžiagos dujų panaudojimas sviediniui išmesti; b) vamzdis, suteikiantis sviediniui judėjimo kryptį; c) prietaisas (įtaisas) užtaisui uždegti; d) pakankamas sviedinio pažeidžiamasis poveikis; e) konstrukcija, leidžianti atlikti daugiau kaip vieną šūvį.

Jei bent vieno iš šių požymių nėra, ginklas šaunamiesiems ginklams baudžiamojo įstatymo prasme negali būti priskirtas. Dar paminėtini ir fakultatyvūs šaunamojo ginklo požymiai (jie nėra būtini baudžiamajai atsakomybei kilti už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu) – tai užraktas ir įtaisas ginklą patogiai laikyti rankoje.

Taigi grįžtant prie bylos faktų ir vertinant bylos duomenis bei kaltinamojo veiką kriminalistiniu ir baudžiamosios atsakomybės požiūriu, akivaizdu, kad visi pas kaltinamąjį surasti objektai, kurie kaltinimo įvardijami kaip šaunamieji ginklai, yra netinkami vartoti pagal paskirtį, – t. y. toje būklėje, kurioje jie buvo laikomi, surasti ir paimti, nei vienas jų šaudymui netinkamas, nei vienu jų, esamoje būklėje, negalima mechaniškai paveikti taikynį per nuotolį sviediniu, sužaloti, ar atimti gyvybę. Tokia išvada darytina ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir įvertinus kitus bylos duomenis – balistinės trasologinės ekspertizės išvadą, liudytojų parodymus, ir kitus įrodymus – kaltinamojo parodymus, daiktų apžiūros protokolą, surastų daiktų apžiūrą (fotolenteles) ir aprašymus, bei fotonuotraukas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ketino ir galėjo padaryti šiuos šaunamuosius ginklus ir kitus daiktus tinkamais naudoti pagal paskirtį. Priešingai, ir pats kaltinamasis ir kiti bylos duones – ekspertizės išvada, specialisto išvados ir paaiškinimai leidžia teismui daryti pagrįstą įrodymais išvadą, kad kaltinamasis visokiais būdais – pragęždamas, uškimšdamas ginklų vamzdžius, nudildydamas įtaisus užtaisui uždegti, ir kitaip stengėsi ir darė šaunamuosius ginklus visiškai netinkamais naudojimui pagal paskirtį.

Aprašyti duomenys liudija ir apie tai, kad nei vienas iš paimtų objektų neturi ne tik bendrųjų šaunamojo ginklo požymių (jų negalima panaudoti nei puolimui, nei gynybai), bet ir visumos (kas būtina baudžiamajai atsakomybei kilti) būtinųjų specialųjų požymių (dalis jų neturi vamzdžio, dalis prietaiso (įtaiso) užtaisui uždegti ir pan.).

Todėl teismas konstatuoja, kad kaltininko veikoje nėra ir svarbiausiojo šio nusikaltimo požymio – objekto, t. y. kaltinamojo padaryta veika nekėlė pavojaus nei asmens, nei visuomenės, nei valstybės saugumui, nes rastų įtaisų negalima laikyti šaunamaisiais ginklais baudžiamosios teisės ir kriminalistikos mokslo prasme, kadangi jie buvo neveikiantys, sugadinti, šaudymui netinkami, taigi nekėlė ir negalėjo kelti grėsmės visuomenės saugumui.

Teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurias ikiteisminio tyrimo institucija taip pat įvertino vienpusiškai, neteisingai ir tik kaltinimui naudinga kaltinimo kryptimi. Pažymėtina, kad paminėto įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą apskritai, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Tačiau šiame įstatyme nurodyta ir tokia nuostata, kad šis įstatymas netaikomas ginklams, kurie visiškai netinkami naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Todėl ir šiuo aspektu baudžiamosios teisės ir kriminalistikos doktrinoje nurodyta šaunamojo ginklo savoka ir butinieji požymiai tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, neprieštarauja nei paminėtao Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatoms, nei apskritai baudžiamojo įstatymo paskirčiai ir jame suformuluotai bendrajai baudžiamosios atsakomybės sampratai, bendriesiems tikslams ir teisingumo principams.

Dėl nusikaltimo objektyviosios pusės.

Tokia veika, kuria pareikšti kaltinimai ir A. M., apibūdinama neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimu, nešiojimu, gaminimu ar laikymu, ar realizavimu. Neteisėtumas apibūdinamas kaip nustatytos formos leidimo neturėjimas. Teismas, grįždamas prie bylos faktų pripažįsta, kad kaltinimus pateikusi institucija teisingai nurodė, jog kaltinamasis neturėjo specialaus leidimo ginklams ir šaudmenims, įgyti ir laikyti, tačiau baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką galima tik vienu atveju, jei laikomi objektai yra priskiriami šaunamiesiems ginklams, ir šiais šaunamaisiais ginklais galima pažeisti nusikaltimo objektą, t. y. kelti pavojų visuomenės saugumui. Šiuo atveju, esant netinkamam nusikaltimo dalykui, tokia grėsmė nekyla, t. y visuomenės saugumo pažeisti negalima, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamjo veikoje yra nusikaltimo objektyvioji pusė. Todėl teismas dar kartą pasikartoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis savo veiksmais ir veikla kėlė pavojų visuomenės saugumui, kad įgijo ir laikė veikiančius šaunamuosius ginklus, arba kad šaunamuosius ginklus mėgino pataisyti, mėgino perdirbti jų konstrukciją, ar pakeisti jų neveikiančias dalis veikiančiomis, dėl ko jie įgytų veikiančio, tinkamo naudoti pagal paskirtį šaunamojo ginklo požymių. Byloje yra duomenų tik apie tai, kad kaltinamasis pragręždamas ir kitokiais būdais darė ginklus visiškai netinkamais, o nuvalydamas ginklus ir kitaip juos atgaivindamas, stengėsi suteikti jiems tik išorinį estetinį vaizdą, kaip kolekcionierius, kad juos vizualiai būtų galima vertinti kaip daiktus, turinčius išliekamąją istorinę vertę.

Dėl subjektyvinės pusės

Kaltinamais neigia, jog jis turėjo tyčią pažeisti baudžiamąjį įstatymą, kad jis suvokė, jog jo įgyti ir laikomi daiktai yra šaunamieji ginklai baudžiamojo įstatymo prasme, t. y. jie kelia nors kokį pavojų visuomenei, ir kad to norėjo. Aukščiau nuosprendyje aprašyta šio nusikaltimo objekto ir dalyko analizė, veikos objektyviosios pusės analizė duoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis suprato ir suvokė, jog jo laikomi daiktai neatitinka tai šaunamojo ginklo sampratai, kurią supranta baudžiamasis įstatymas. Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikoje nėra ir šio nusikaltimo subjektyviosios pusės, t. y. kaltės.

Dėl kaltinimo dalies įgyjant ir laikant didelį kiekį šaudmenų ir didelės sprogstamosios galios sprogmenų.

Kaltinimas šioje dalyje iš emės buvo paremtas tik tokiais duomenimis: įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis prie įvykio vietos apžiūros protokolo ir šių daiktų sunaikinimo aktu. Taip pat dar specialisto paaiškinimu. Tačiau teismui siekiant visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir nustatyti tikruosius faktus, bei atskleisti galimos nusikalstamos veikos požymius buvo paskirta teismo sprogmenų ekspertizė. Ekspertai, atlikdami ekspertizę pagal byloje esančius procesinius dokumentus, nurodė, kad įvykio vietoje buvo fotografuota, nesilaikant kriminalistinės fotografijos taisyklių bei rekomendacijų, dėl ko vaizdinės medžiagos, pateiktos 2005-01-06 įvykio vietos apžiūros protokole, ekspertas negalėjo panaudoti kaip informacijos šaltinio. Taip pat ekspertas nurodė, kad 2005-09-23 specialisto paaiškinime buvo aptikta esminių netikslumų, taigi ir šios informacijos ekspertas negalėjo panaudoti tyrimui, kaip informacijos šaltinio. Todėl teismas, kilus pagrįstom abejonėm dėl kaltinimo pateiktų įrodymų patikimumo, pripažįsta, kad kaltinimo šioje dalyje nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl A. M. dėl šios kaltinimo dalies išteisinamas.

Dėl naujame kaltinime įvardijamų penkių įtaisų, kaip nusikaltimo dalyko

Prokuroras prašyme pakeisti kaltinimą A. M. nurodė, kad byloje atlikta surinktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad visi pirminiame kaltinime nurodyti ir aprašyti šaunamieji ginklai ir šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys, išskyrus šaunamuosius ginklus: - 7,62 mm kalibro, fabrikinės gamybos, 1891/1930 m. pavyzdžio mosino šautuvas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro Mosino (7,62x54) šoviniais; - 6,35 mm kalibro, fabrikinės gamybos, 1920 m. modelio pistoletas Melior, skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro Brauningo šoviniais; - 6,35 kalibro fabrikinės gamybos pistoletas Sauer, skirtas šaudyti 6,35 mm kalibro Brauningo šoviniais; - 7,65 kalibro fabrikinės gamybos pistoletas Mauser, skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo šoviniais, kuriuos galima padaryti tinkamais ir naudoti pagal paskirtį; bei pagrindinė šaunamojo ginklo dalis – fabrikinės gamybos vienvamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo ZK Nr. A39337 atrama(rėmas) su skeliamuoju ir paleidžiamuoju mechanizmais, kurią galima panaudoti pagal paskirtį, nelaikytini šios nusikalstamos veikos dalyku, taigi ir jų įgijimas ir laikymas – nusikaltimu. Taip pat ir įvykio vietoje rasti šaudmenys ir sprogmenys, kurie iškart po įvykio sunaikinti, kurių aprašymuose ir specialisto paaiškinimuose aptikta reikšmingų netikslumų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai teigti, kad jie radimo metu buvo tinkami, ir juos buvo galima naudoti pagal paskirtį, ir kad jie yra pavojingi. Todėl ir dėl jų prokuroras kaltinimo pozicijos atsisakė.

Tačiau ir dėl pakeistame kaltinime minimo nusikaltimo dalyko teismas konstatuoja, kad prokuroro išdėstyti argumentai nepatvirtina kaltinamojo kriminalinės kaltės, nes be jau aukščiau aprašytų įrodymų ir duomenų teisinės analizės, paneigiančios kaltinimo argumentus, teismas nurodo, kad pakeistasis kaltinimas nepagrįstas, todėl kaltinamasis turi būti išteisintas.

Tokiai teismo išvadai pagrindas be kaltinamojo parodymų yra balistinės-trasologinės ekspertizės aktas ir jo analizė baudžiamosios teisės ir kriminalistikos doktrinos kontekste, ir baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo aspektais.

Štai kaltinime nurodytas objektas Nr. 4, ekspertizės akte – b. l. 5, t.1 aprašomas taip: kad minimas Mosino konstrukcijos šautuvas ne tik gausiai paveiktas korozijos, bet visiškai sutrikusi šautuvo dalių ir mechanizmų tarpusavio sąveika, todėl negalima atlikti šūvio, skiltuvo, t. y. įtaiso užtaisui uždegti galas nulaužtas, o tai rodo, kad šautuvas yra sugadintas, netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, kurie rodytų, jog šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui nėra. Ir tik specialistui išradžius šautuvo užraktą, pašalinus gaiduką, skiltuvą ir skiltuvo spyruoklę, buvo galima sandariai uždaryti šautuvo šovinio lizdą, o vietoje gaiduko ir skiltuvo į užraktą įstačius metalinį strypelį ir sudavus į jo galą smūgį vamzdžio link, strypelio galas įskeldavo šovinio kapsulę ir tokiu būdu buvo galima paleisti atskirus šūvius, taigi tokiu primityviu būdu šautuvą panaudoti pagal paskirtį.

Tačiau tai nepaneigia teismo nuosprendyje aukščiau išdėstytų argumentų apie būtinuosius šaunamajam ginklui požymius ir jų visumos buvimo privalomumą. Gi šiuo atveju akivaizdu, kad minimas ginklas neturėjo vieno specialaus ginklui būtinojo ir privalomo požymio – prietaiso (įtaiso) užtaisui uždegti. Eksperto improvizuotas skeltuvas, kuriuo įskelta šovinio kapsulė, šiuo atveju ir pagal bandymo aprašymą ir fotonuotrauką negali būti prilyginama netgi savadirbiui įtaisui, specialiai pritaikytam šoviniui (užtaisui) uždegti, kuris atitiktų bent minimalius specialius tokiam įtaisui reikalavimus. Paprasčiausio buitinio vinies ar metalinio strypo panaudojimas įskelti kapsulę, negali būti prilyginamas įtaisui užtaisui uždegti.

Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad objektas Nr. 4. – Mosino karabinas – buvo surūdijęs, apsodas savadarbis, šiam ginklui priklauso durtuvas, tačiau prie šio ginklo durtuvas pridėtas nebuvo, skiltuvo priekinis galas buvo nulaužtas. Ką buvo galima sugadinti, tą jis ir gadino, kad ginklas neveiktų ir iš jo nebūtų galima šaudyti. Jo nedomino, kaip būtų galima pataisyti ginklą, ir taisyti šio ginklo jis nebandė.

Kaltinime nurodytas objektas Nr.14, ekspertizės akte, b. l. 9, aprašomas taip: kad ištyrus pistoletą nustatyta, jog skiltuvo spyruoklės, saugiklio vėliavėlės, kryptuko, dėtuvės, dėtuvės fiksatoriaus, kriaunų nėra, skiltuvas sutrumpintas. Užrakto dubenėlio paviršius mechaniškai apdorotas, jame yra išcentruotas iškilimas. Pistoleto paviršiai paveikti korozijos. Pistoleto dalių ir mechanizmų tarpusavio sąveika sutrikusi. Šovinio lizdas maždaug 2 mm sutrumpintas. Tai rodo, kad pistoletas buvo sugadintas, netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui, nėra. Ir tik iš pistoleto išėmus užrakto kaištuką, pašalinus skiltuvo spyruoklės kreipiamąjį strypelį, o išcentruotą iškilimą nudilinus ir įdėjus atitinkamų matmenų vinį, bei sudavus per jo galą smūgį vamzdžio link buvo galima išauti. Taigi taip pat tik tokiu primityviu būdu buvo galima panaudoti pistoletą.

Tačiau šis primityvus būdas jokiu negali atstoti ar pakeisti prietaisą (įtaisą) užtaisui uždegti, o tokio nebuvimas eliminuoja galimybę priskirti šį ginklą šanamajam baudžiamojo įstatymo prasme, nes, sekant tokia logika, į bet kokį vamzdį įstačius šovinį ir metaliniu vinimi įskėlus šovinio kapsulę būtų galima paleisti šūvį.

Kaltinime nurodytas objektas Nr. 15 ekspertizės akte b. l. 10 aprašomas taip: kad ištyrus pistoletą nustatyta, jog skiltuvo spyruoklės, paleidžiamojo mechanizmo, saugiklio, taikiklio, kryptuko, dėtuvės, dėtuvės fiksatoriaus spyruoklės kriaunų nėra, skiltuvo priekinis gaalas nulūžęs, rėmai virš rankenos deformuoti (suploti). Pistoleto paviršiai stipriai paveikti korozijos. Užrakto priekinės dalies kairėje pusėje yra stačiakampio formos kaiusrymė, vamzdžio tvirtinimo cilindro dešinėje pusėje yra išpjova. Pistoleto dalių ir mechanizmų tarpusavio sąveika šūviams atlikti visiškai sutrikusi. Tai rodo, kad pateiktas pistoletas yra netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pėdsakų, rodančių, kad pistoletą buvo mėginta padaryti tinkamu ar netinkamu šaudymui, nėra. Ir tik išėmus iš pistoleto skiltuvą (išmušus jį panaudojant plaktuką ir vinį), išgręžus strypelio vietoje skylę, įstatytos vinies pagalba buvo iššauta. Taigi taip pat tik tokiu primityviu būdu galima iš paminėto pistoleto iššauti.

Kaltinime nurodytas objektas Nr. 17 ekspertizės akte, b. l. Nr. 11, aprašomas analogiškai pirmiesiems, tik nustatyta, kad jame nėra nei paleidžiamojo mechanizmo, nei skiltuvo spyruoklės, nei dėtuvės, nei fiksatoriaus, nei kriaunų. Pistoletas stipriai paveiktas korozijos, jo dalių ir mechanizmų tarpusavio sąveika šūviui paleisti sutrikusi. Taigi pistoletas netvarkingas, šaudymui netinkamas, pėdsakų, rodančių, kad jį mėginta padaryti tinkamu, nėra. Ir tik analogišku būdu pirmiau aprašytajam, t. y. panaudojus vinį ir plaktuką buvo paleistas šūvis, t. y. tik tokiu primityviu būdu buvo galima iš paminėto pistoleto iššauti.

Aprašant paskutinį kaltinime pateiktą objektą Nr. 41 (lentelė Nr. 32) nustatyta, kad medžioklinio šautuvo atrama su skeliamuoju ir paleidžiamuoju mechanizmu, tačiau jame nėra nei vamzdžio, nei kitų specialiųjų šanamajam ginklui būtinųjų požymių, kad šią šaunamojo ginklo pagrindinę ir vienintelę dalį būtų galima laikyti šaunamuoju ginklu baudžiamojo įstatymo ir kriminalistine prasmėmis.

Taigi vertinant šiuos aprašytuosius įtaisus kaip aptariamo nusikaltimo, kuriuo kaltinamas A. M. dalyką, akivaizdu, kad visi nurodyti įtaisai jų radimo metu buvo arba sugadinti ir netinkami šaudymui, arba paveikti laiko ir korozojos taip, kad ir be specialaus jų gadinimo jais paleisti esamoje būklėje šūvį ar šūvius nebuvo galima, taip pat byloje surinktais duomenimis – ir ekspertizės aktu, ir kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis nesirengė ir neatliko jokių veiksmų tam, kad paminėtus objektus būtų galima padaryti tinkamais naudoti pagal paskirtį, t. y iš jų iššauti. Priešingai, kaltinamasis viso bylos tyrimo metu nurodė, kad jis ne tik kad nesistengė atkurti ar pataisyti turimus ginklus, bet juos kiek galėdamas gadino bei darė netinkamais. Tokia jo versija paremta ir faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir ekspertizės aktas, ir prie jo pridėta vizualinė dokumentacija, taip pat ir kiti byloje aprašyti įrodymai. Todėl teismas visumos šių duomenų pagrindu konstatuoja, kad katinimas A. M. neparemtas įrodymais ir pakankamais jam pagrįsti duomenimis, todėl A. M. visiškai išteisnamas.

Grįžtant prie bylos faktų ir teisės aiškinimo klausimų, teismas konstatuoja, kad kaltinimą palaikanti institucija (prokuroras), taikydama ir aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pagrindines nuostatas, supaprastino šio Įstatymo sampratą ir susiaurino jo taikymo sritį, faktiškai teikdama, kad bet kurios šio Įstatymo normos pažeidimas užtraukia asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK XXVI skyriaus normas. Todėl nurodė, kad sekant Įstatymo nuostata, bet kuri šaunamojo ginklo pagrindinė dalis laikoma šaunamuoju ginklu, ja remdamasi ir pareiškė kaltinimus A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas, grįždamas dar kartą prie bylos faktų ir teisės aiškinimo, konstatuoja, kad minimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra daug platesnė: jo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, o paskirtis- įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Įstatyme nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos netaikomos ginklams, kurie visiškai netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Taigi akivaizdu, kad minimo Įstatymo normos apima įvairias teisnio reguliavimo sritis, kurios susiję su ginklais, tame tarpe ir ginklų pripažinimą visiškai netinkamais, ir jų kolekcionavimą, ir parodų organizavimą ir patalpų jiems įrengimą ir kt. Gi vertinant baudžiamojo įstatymo – šiuo atveju BK 253 straipsnio sąveiką su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamasis įstatymas šaunamąjį ginklą, kaip aptariamo nusikaltimo dalyką supranta kiek kitaip ir kiek siauriau nei Ginklų ir šaudmenų kontolės įstatymas, kas ir yra jau aptarta šiame nuosprendyje, todėl teismas nesikartodamas konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. veikoje nėra šio nusikaltimo požymių, todėl priimamas jo atžvilgiu išteisinamais nuosprendis.

Dėl kolekcionavimo

Kaltinamasis A. M. nurodė, kad ginklus, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, jis rinko kaip kolekciją, nes domėjosi senais ginklais, manė juos turint istorinę vertę ir juos eksponavo, kadangi visi jo turimi ginklai buvo netinkami šaudyti, jie buvo arba jo paties sugadinti taip, kad negalima būtų naudoti, arba paveikti laiko ir korozijos.

Teismas primena, kad įstatymas nedraudžia kolekcionuoti ginklus ir pavieniams fiziniams asmenims, tačiau kolekcionavimui tokie asmenys privalo įvykdyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, taip pat 2003-11-06 Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-570 patvirtintų taisyklių reikalavimus: t. y. įrengti tinkamas tam patalpas, gauti atinkamus leidimus, kreiptis į turinčias įgalijimus institucijas, kad turimi ar įgyti ginklai būtų pripažinti visiškai netinkamais naudoti pagal paskirtį ir gauti nustatytos formos ir turinio pažymas, ir kt.

Bylos duomenys liudija apie tai, kad kaltinamasis tokių veiksmų neatliko, todėl nesant jo veikoje baudžiamojo nusikaltimo požymių, svarstytinas klausimas dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn .

Dėl daiktinių įrodymų

Teismas, atsižvelgdamas į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, į tai, kad kaltinamojo A. M. atžvilgiu priimamas išteisinamsis nuosprendis, daiktinių įrodymų klausimą palieka neišspręstą, kol nebus išspręstas išteisintojo administracinės atsakomybės klausimas ir perduoda šiuos daiktinius įrodymus (aprašytus šaunamuosius ginklus) saugoti Šiaulių m. VPK. Jų klausimą spręsti kartu su administracine atsakomybe.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 303 str. 5 d., 1 p., 308 str., -

nusprendžia:

A. M. dėl jam pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje išteisinti nenustačius kaltinamojo veikoje šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę panaikinti.

Klausimą dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybės perduoti svarstyti Šiaulių m. VPK. Daiktinius įrodymus (šaunamuosius ginklus) perduoti Šiaulių m.VPK.

Nuosprendis gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos.