Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-989-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-05-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1193-1100/2020Nutartis · 2020-10-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
1-989-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39119-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-989-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39119-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.14.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajai V. E.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi paskirta subendrinta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 20 parų arešto bausme;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. E. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą:

Ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini)pagal 2019 m. liepos 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 18.52 val. savo darbo vietoje – kioske (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė pinigus iš pagalbinėse patalpose esančio seifo ir taip pasisavino jai patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 904,81 Eur ir 2 Eur vertės loterijos bilietą „Sėkmės 7“.

V. E. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji V. E. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo kioske (duomenys neskelbtini) kasininke-pardavėja. Kaltinamoji buvo atsakinga už visą aplinką, taip pat už pinigus. Ji per visą darbo dieną po truputį ėmė pinigus iš seifo ir laikė juos su savimi. Pripažino paėmusi kaltinime nurodytą pinigų sumą, taip pat loterijos bilietą. Pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. 5.45 val. atėjo į darbą adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko paruošiamuosius darbus: įjungė šviesas, kasos aparatą, persirengė, nuėjo į sandėliuką, paėmė iš seifo pinigus ir nuėjo prie kasos aparato paskaičiuoti įdėjimą. Suskaičiavus pinigus, nustatė, kad trūksta 904,81 Eur. Ji paskambino prieš tai dirbusiai pardavėjai V. E., tačiau ji neatsiliepė arba atmetė skambučius. Tada moteris paskambino vadybininkei S. B. pranešti, kad trūksta pinigų ir kad ji susisiektų su V. E.. Vadybininkei to padaryti nepavyko, nes kaltinamojo neatsiliepė. Kiekvieną kartą atėjus į darbą turi būti sutikrinamas pinigų likutis, t. y. įjungus kasos aparatą, atspausdinamas čekis su nurodytu pinigų likučiu. Po šio įvykio V. E. darbe nepasirodė (b. l. 24–30).

Liudytoja B. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pardavėja UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 30 d. atėjo pakeisti bendradarbę R. M. antroje pamainoje kioske adresu (duomenys neskelbtini). R. M. pasakė jai, kad V. E. po ligos išeis kitą dieną į darbą ir kažkas ateis paimti kiosko raktų. Apie 13 ar 14 val. į kioską atėjo aukštas nepažįstamas vyras, kuriam R. M. padavė kiosko raktus. Šiuo metu ji jau buvo priėmusi kasą. 2019 m. rugsėjo 1 d. atėjo į antrą pamainą ir pamatė susijaudinusią R. M., kuri jai pranešė, kad kasoje trūksta maždaug 900 Eur (b. l. 32–33).

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasaros iki rugsėjo mėn. bendrovėje pardavėja dirbo V. E.. 2019 m. rugsėjo 2 d. R. M. pastebėjo, kad kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), kasoje trūksta 906,81 Eur. 2019 m. rugsėjo 1 d. filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip V. E. padeda ant prekystalio prie skaičiuotuvo maišelį, kuriame galimai įdėti pinigai, o tuo metu į kioską atėjęs vaikinas šį maišelį paima. Sužinojusi apie pinigų vagystę ji bandė telefonu susisiekti su V. E., tačiau ji neatsiliepė. Kai parašė V. E. SMS žinutę grąžinti kiosko raktus, ji atrašė, kad juos grąžins brolis. Nežino tiksliai kada, bet į darbo vietą atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris perdavė raktus, taip pat paklausė, ką V. E. padarė. R. M. po vagystės papasakojo jai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. į savo telefoną gavo keistą trumpąją SMS žinutę iš V. E. (b. l. 35–36).

Liudytojas D. B. (D. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo atėjęs į kioską paimti V. E. palikto maišelio su 15 Eur maisto produktams nupirkti. Paėmęs maišelį su pinigais jis išėjo, nes skubėjo. Apie tai, kad V. E. paėmė iš darbo seifo pinigus, sužinojo apklausos metu. Šio nusikaltimo V. E. su juo neplanavo, liudytojas nieko apie tai nežinojo (b. l. 75–76).

2019 m. liepos 5 d. darbo sutartimi Nr. 5848 V. E. įdarbinta pardavėja UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

2019 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniu pranešimu kioske (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas 904,81 Eur trūkumas (b. l. 8–9), taip pat kiosko inventorizacijos dokumente nustatytas vieno loterijos bilieto „Sėkmės 7“ (2 Eur vertės) trūkumas (b. l. 11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. 15.25 val. buvo gautas pranešimas, jog 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini)darbuotoja pastebėjo, kad iš kiosko dingo maišelis su pinigais, kuriuos vakar pavogė nežinomas asmuo. Nuostolis – 906,81 Eur (b. l. 5).

2019 m. rugsėjo 16 d. patalpų apžiūros protokole užfiksuota kiosko (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užėjus į minėtą kioską, matomos lentynos, kuriose išdėliotos įvairios prekės. Kitoje patalpoje, pro atviras baltos spalvos duris, matomas nedidelis pilkos spalvos seifas, kuris yra šiek tiek praviras. Virš seifo ant lentynų sudėtos įvairios prekės. Kairiame viršutiniame kiosko kampe matoma vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 19–23).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių tel. Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinučių išklotinių matyti, kad V. E. susirašinėjo su S. B.. Kaltinamoji rašė, kad jai gėda dėl savo elgesio, todėl raktus atveš jos brolis, o pati kada nors atvyks nutraukti darbo sutarties (b. l. 39–43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. O. 2019 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. E. (b. l. 46).

2019 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš (duomenys neskelbtini)kiosko, apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 18:49:48 pardavėja aptarnauja dešrainį perkantį klientą, kuris susimoka ir išeina iš patalpos 18:50:18. Pardavėja susitvarko darbo vietą, išmuša čekį, ant balto popieriaus lapo kažką užrašo, paima rudos spalvos maišelį, raktus ir nueina į kitą patalpą, kurioje stovi seifas. Moteris jį atidaro ir iš vidaus kažką sudeda į maišelį, tačiau nematyti ką, nes stovi nugara. 18:52:24 uždaro kitų patalpų duris ir grįžta prie kasos, padeda rudos spalvos maišelį ant spintelės, kažką dar užrašo ir padeda maišelį prie kasos šalia skaičiuotuvo. 18:53:20 paima mobiliojo ryšio telefoną ir nueina į salės vidų laikydama telefoną rankoje. 18:53:40 grįžta prie savo darbo vietos, padeda mobiliojo ryšio telefoną ant spintelės. 18:53:47 į kioską užeina klientas, kuris nueina prie šaldytuvo su ledais, pasiima ledus, už juos atsiskaito ir išeina iš kiosko. 18:54:14 pardavėja paima mobiliojo ryšio telefoną, parašo trumpąją SMS žinutę, apsidairo ir nueina į kiosko vidų jau kalbėdama telefonu. Nueina prie laikraščių stovo, juos patvarko, tuo metu kalba telefonu. 18:55:06 grįžta atgal kalbėdama telefonu į savo darbo vietą. 18:55:06 baigia pokalbį, dar kažką pažiūri telefone. Tuo metu 18:55:12 į kiosko vidų užeina juodai apsirengęs vyriškis su gobtuvu ir paprašo cigarečių. Kol pardavėja nusisuka paimti cigarečių pakelį, jis paima rudos spalvos maišelį, (kurį pardavėja buvo padėjusi prieš tai prie skaičiuotuvo), įsideda į kišenę ir 18:55:31 pasišalina iš kiosko. Pardavėja padeda cigarečių pakelį ant spintelės, nes tuo metu užeina kitas klientas, su kurio pardavėja bendrauja. (b. l.44–45). Tokios pačios aplinkybės taip pat užfiksuotos vaizdo įraše, pridėtame prie bylos medžiagos.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. E. byloje nurodytu laiku ir vietoje pasisavino jai patikėtą 906,81 Eur (904,81 Eur ir 2 Eur vertės loterijos bilietą „Sėkmės 7“) svetimą turtą.

V. E. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad, dirbdama kioske (duomenys neskelbtini) pardavėja, paėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus ir vieną loterijos bilietą. Tokią aplinkybę patvirtina taip pat kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų R. M., B. M. ir S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, prie bylos medžiagos pridėtas vaizdo įrašas, 2019 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, bylos medžiagoje esančių SMS žinučių turinys, taip pat 2019 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas ir kiosko inventorizacijos dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. E. neteisėtus veiksmus tiesiogiai įrodo byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, byloje nustatyta, kad to paties kiosko darbuotoja R. M., 2019 m. rugsėjo 2 d. atėjusi į darbą po to, kai dieną prieš tai dirbo V. E., nustatė lėšų trūkumą. Taigi nėra abejonių, kad bendrovė patyrė turtinės žalos būtent dėl kaltinamosios veiksmų. Nagrinėjamu atveju V. E. buvo kiosko pardavėja. Pagal 2019 m. liepos 5 d. darbo sutarties Nr. 5848 10.5. punktą, darbuotojas įsipareigoja dirbti be nuostolių ir perteklių (b. l. 12). Taigi V. E. įsipareigojo užtikrinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamosios dirbtame kioske gautų pajamų tiek, kiek bendrovė realiai gavo. Akivaizdu, kad dėl darbinių funkcijų kaltinamajai buvo suteikta teisė ir kartu pareiga tinkamai disponuoti pinigais ir kitu turtu. Kita vertus, V. E. tinkamai nevykdė pareigų ir pasisavino jai nepriklausantį turtą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato daromos veikos pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais savinasi UAB (duomenys neskelbtini) turtą, ir norėjo taip veikti.

Byloje įrodyto V. E. pasisavinto turto vertė yra 906,81 Eur (18,13 MGL). Todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. E. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Jos pasisavinto turto vertė viršija šiek tiek daugiau kaip 18 MGL dydį.

V. E. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 109–110), bausta administracine tvarka (b. l. 100–101). V. E. registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 108), šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. E. paskyrus už BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą viešųjų darbų bausmę. Kaltinamoji sutiko atlikti viešuosius darbus.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad 6 mėnesių viešųjų darbų paskyrimas, per mėnesį neatlygintinai dirbant 20 valandų, t. y. iš viso 120 valandų, atitiks V. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. E. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

Byloje turtinę žalą patyrusios UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 906,81 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 14–16).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. E. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, iš viso 906,81 Eur. Teismui nekyla abejonių dėl padarytos turtinės žalos dydžio. To neginčijo ir pati kaltinamoji. Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir bendrovei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl byloje pareikštas civilinis ieškinys priteistinas iš V. E..

Be to, civilinės ieškovės atstovas ieškiniu prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo. Toks prašymas tenkinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

VI. Kiti klausimai

V. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–89). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, pridėtą prie bylos medžiagos, palikti bylos medžiagoje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos medžiagoje esanti 2018 m. sausio 15 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 3 kopija patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovauja advokatas U. Pėdnyčia (b. l. 13). Atstovas pateikė prašymą priteisti civilinei ieškovei iš V. E. 605 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 134). V. E. šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje ir yra vaiko priežiūros atostogose. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas priteisti visą civilinės ieškovės atstovo prašomą pinigų sumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad byla nėra didelės apimties (vienas bylos tomas, viena nusikalstama veika), joje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nebuvo iškilę klausimų, susijusių su nusikalstamos veikos kvalifikavimu. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio apimtis 1,5 lapo (b. l. 6–7). Byloje pareikštas civilinis ieškinys yra 3 lapų (b. l. 14–16). Pastebėtina, kad dalį šio procesinio dokumento turinio sudaro tekstas, perkeltas iš pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Kita civilinio ieškinio dalis yra iš esmės susijusi su teisės normų citavimu. Taigi teigti, kad surašyti procesiniai dokumentai yra sudėtingi, jiems reikalinga ypatingų teisinių žinių, nėra pagrindo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak civilinės ieškovės atstovo, buvo daromi užklausimai siekiant gauti duomenų dėl civilinio ieškinio parengimo. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš V. E. UAB (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. E. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. E. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš V. E. priteisti 906,81 Eur (devynis šimtus šešis eurus ir aštuoniasdešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo, taip pat 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

V. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, pridėtą prie bylos medžiagos, palikti bylos medžiagoje.

V. E. išaiškinti, kad:

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis