Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-21 K. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo laiko bei darbo atlikimo tvarkos, 2014-07-16 Rindės kaime, Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiame miške, leido dirbti M. J. jo naudai nelegaliai, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, apie darbuotojo priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio. 2014-07-16 10 val. patikrinimo metu Rindės kaime, Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiame miške, medienos sandėliavimo aikštelėje, M. J. buvo sutiktas dirbantis K. B. naudai. Jis sėdėjo traktoriaus, priklausančio K. B., kabinoje ir ant to traktoriaus sumontuotu hidrauliniu manipuliatoriumi krovė rąstus iš kėbulo į rietuvę, tuo K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu K. B., kaip vykdančiam individualią veiklą asmeniui, buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai pripažino jo veikoje esant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, – nelegalaus darbo – sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2, 3 d.). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nelegalaus tyrimo akto matyti, jog M. J. buvo rastas dirbantis Rindės kaimo miško aikštelėje K. B. priklausančiu traktoriumi. Byloje pateiktose fotonuotraukose taip pat aiškiai užfiksuota, kaip M. J. dirba traktoriumi. Taigi asmuo realiai dirbo miško darbus K. B. priklausančiu traktoriumi. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, jog tarp jo ir M. J. buvo susitarimas dėl darbo sąlygų, tačiau bylos duomenys paneigia tokius apelianto teiginius. Remiantis įvykio vietoje M. J. duotais paaiškinimais nustatyta, jog jis nurodė, kad K. B. priklausančiu traktoriumi dirba jau antrą dieną, tačiau dėl konkretaus atlyginimo dar nesusitarė. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. J. bandė keisti parodymus nurodydamas, kad tik įvykio dieną jis pirmą kartą atvyko prie traktoriaus, tačiau vėliau patvirtino, kad 2014-07-16, t. y. įvykio dieną, davė teisingus parodymus. Taigi iš liudytojų parodymų darytina išvada, jog jis, kol Darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą, dvi dienas dirbo K. B. priklausančiu traktoriumi. Versija, kad M. J. dirbo savavališkai, t. y. be K. B. leidimo, atsirado tik pradėjus nagrinėti bylą teisme ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kaip noras išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš paties K. B. paaiškinimų, M. J. parodymų, K. B. pats atvežė M. J. į mišką į darbo vietą ir ten jį paliko. Todėl pagrįstai darytina išvada, jog M. J. ne šiaip sau liko miške, kur buvo suversti medžiai ir atvarytas traktoriaus, skirtas medienai krauti. Juo labiau kad, kaip nurodė pirminiame paaiškinime M. J., jis jau antrą dieną dirbo miške. To, kad neva K. B. neleido dirbti M. J., nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis miške buvo paliktas pamiegoti, o tik paskui būtų jam parodyta, ką reikia dirbti, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir šie teiginiai yra visiškai nelogiški. Jeigu K. B., kaip jis pats nurodo, nuo pat pradžių kilo įtarimas, kad M. J. yra neblaivus, tai kyla klausimas, kam iš viso žmogų reikėjo vežti į darbo vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Darbo inspekcijos inspektorius J. L., įvykio vietoje rašęs protokolą bei bendravęs su M. J., parodė, jog jokių įtarimų, kad M. J. gali būti neblaivus, nebuvo, nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, jog tarp K. B. ir M. J. buvo susitarimas dėl darbo santykių, kuris nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. B. kaltė padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimą visiškai įrodyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad net jeigu K. B. norėjo išbandyti, ar M. J. tinka darbui, ir išbandymo laikotarpiui turi būti įstatymais nustatyta tvarka sudaryta darbo sutartis (DK 99 str., 105 str.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog K. B. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.