Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-09 · Administracinė byla Nr. eI-6996-609/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-09
Bylos Nr.
eI-6996-609/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01558-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
R. Š.
Kategorijos
  • 12.8Mokestinė nepriemoka ir jos išieškojimas
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6996-609/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01558-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau - TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. Š. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 55,72 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašyme nurodė, jog Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (su pakeitimais), kurie yra privalomi visiems Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtose nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo ir organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, kuris laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 55,72 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos įsiskolinimas. Prašyme nurodyta, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2018 m. spalio 2 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 (su pakeitimais) patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 (su pakeitimais), patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybėje, išskyrus įmones turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 19 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Minėtame punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas ir kad vietinės rinkliavos dydis yra 228 Lt (vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina), o Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Nuostatų 31-45 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo ir išieškojimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 31 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2005 m. spalio 5 d. atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Pažymoje apie skolą nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apmokestintas 55,72 Eur vietine rinkliava. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 22 d., todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, vietinės rinkliavos įsiskolinimas galėtų būti apskaičiuojamas už 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, prašymas dalyje tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 47,47 Eur (55,72-8,25=47,47) vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma.

Esant nustatytai aplinkybei, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2012 metus priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs, prašymas dalyje dėl 8,25 Eur vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, 47,47 Eur vietinės rinkliavos suma pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 4,79 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateikti 2017 m. spalio 12 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2017TPS-GG-1012 ir 2018 m. liepos 10 d. priedas Nr. 2 prie Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2017TPS-GG-1012, iš kurių matyti, jog už prašymo parengimą pareiškėja G. D., R. T. advokatų kontorai sumokėjo 4,79 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2018 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 820.

Kadangi iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįsta, prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Š. 47,47 (keturiasdešimt septynis eurus 47 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo R. Š. 4,79 Eur (keturis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė