- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- I-2687-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03976-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, Kybartų pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nataljos Zelionkienės,
nedalyvaujant pareiškėjui T. M. , atsakovo Kybartų pataisos namų atstovui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. skundu bei patikslintais skundais kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų 2014 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 5-48/545 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 2S-4133 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 1-5, 173 -174, 1t.).
Pareiškėjas skunduose nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui Kybartų pataisos namų (toliau – Pataisos namai) direktoriaus 2014 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 5-48/545 paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams - nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas nesutinka su neteisėtu ir nepagrįstu ginčijamu nutarimu, kadangi nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti nubaustas, kadangi Drausmės komisijos posėdžio metu nebuvo įstaigos vadovo ir teisėtai jį pavaduojančio pareigūno. Pareiškėjas savo skundą grindžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –EŽTT) praktika. Dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Aplinkybės, jog tam tikrą laiko tarpą pareiškėjas buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pripažintinos pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis įvertina 12 000 Lt. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kybartų pataisos namai, atstovaujantys ir Lietuvos valstybei (toliau – Pataisos namai) atsiliepimuose (b.l. 43-45, 194-196, 1 t.) nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi pareiškėjas 2014 m. liepos 5 d. apie 10.00 val., atliekantis drausminę nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3, buvo pervedamas į kamerą Nr. 1. Pareigūnai davė nurodymą pareiškėjui susirinkti savo daiktus, nes jis bus perkeliamas į kitą kamerą, tačiau pareiškėjas nurodymų nevykdė, pradėjo grasinti pareigūnams skundais ir teismais bei savo įtakingais tėvais ir giminaičiais, taip pat pradėjo kurstyti kitus nuteistuosius, esančius toje pačioje baudos izoliatoriaus kameroje, kad jie nepaklustų teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir pradėtų badavimo akciją. Pareiškėjas, išvestas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 3 ir pastebėjęs PN DBP pareigūną, pradėjo jam grasinti susidorojimu bei vartoti necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu. Tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalies 7 ir 8 punktus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus, todėl jam pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams iš paprastosios į drausmės grupę. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsisakė pasinaudoti savo teise rašyti pasiaiškinimą, tai nurodyta protokole, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, kadangi Pataisos namų pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjas, siekiantis žalos atlyginimo, privalo įrodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, apibrėžiančias neturtinę žalą, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–20, 1 t.) nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pataisos namų administracijos reikalavimu susirinkti savo asmeninius daiktus ir persikelti į kitą baudos izoliatoriaus kamerą, turėjo įvykdyti reikalavimus, o po to, jeigu nesutinka su šiais administracijos reikalavimais, apskųsti pagal BVK nustatytą tvarką. Pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 2 punktą. Pareiškėjas ne tik pažeidė BVK nuostatas, bet ir aktyviu veikimu atliko teisei priešingą veiką: grasino pareigūnams, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kurstė kitus nuteistuosius nepaklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė, priešingai, konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą ir nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Kybartų pataisos namų (toliau – Pataisos namai) 2014 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 5-48-545 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 2S-4133 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 10-12, 25, 41-42, 86, 1 t.).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu nutarimu nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams pareiškėjui paskirta už tai, kad 2014 m. liepos 5 d. apie 10.00 val. pareiškėjas, atliekantis drausminę nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3, buvo pervedamas į kamerą Nr. 1. Pareigūnai davė nurodymą pareiškėjui susirinkti savo daiktus, nes jis bus perkeliamas į kitą kamerą, tačiau pareiškėjas nurodymų nevykdė, pradėjo grasinti pareigūnams skundais ir teismais bei savo įtakingais tėvais ir giminaičiais, taip pat pradėjo kurstyti kitus nuteistuosius, esančius toje pačioje baudos izoliatoriaus kameroje, kad jie nepaklustų teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir pradėtų badavimo akciją. Pareiškėjas, išvestas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 3 ir pastebėjęs PN DBP pareigūną, pradėjo jam grasinti susidorojimu bei vartoti necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu. Tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalies 7 ir 8 punktus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus.
LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BVK 110 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimu (7 punktas) bei naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (8 punktas). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73 punkte (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 8 d.) nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių (73.4 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareigūnai 2014 m. liepos 5 d. apie 10.00 val. pareiškėją, atliekantį drausminę nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3, pervedė į kamerą Nr. 1. Pareigūnai davė nurodymą pareiškėjui susirinkti savo daiktus, nes jis bus perkeliamas į kitą kamerą, tačiau pareiškėjas nurodymų nevykdė, pradėjo grasinti pareigūnams skundais ir teismais bei savo įtakingais tėvais ir giminaičiais, taip pat pradėjo kurstyti kitus nuteistuosius, esančius toje pačioje baudos izoliatoriaus kameroje, kad jie nepaklustų teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir pradėtų badavimo akciją. Pareiškėjas, išvestas iš baudos izoliatoriaus kameros Nr. 3 ir pastebėjęs PN DBP pareigūną, pradėjo jam grasinti susidorojimu bei vartoti necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu (b.l. 10-12, 25, 41-42, 86, 1 t.). Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojai M. N. , M. R. , R. B. , T. N. , A. M. .
Liudytojas M. N. teismui nurodė, kad budintysis A. M. davė nurodymą perkelti visus nuteistuosius iš kameros Nr. 3 į kamerą Nr. 1, kodėl davė tokį nurodymą, nežino. Atėjęs į kamerą, davė nurodymą nuteistiesiems susidėti daiktus, nes bus perkeliami į kitą kamerą, į klausimus, kodėl, pasakė, kad gautas toks nurodymas. Pareiškėjo reakcija buvo neigiama, ką konkrečiai sakė pareiškėjas, nepamena, po 10 -15 min. raginimo pareiškėjas ėmė dėtis savo daiktus ir išėjo iš kameros, tik reikėjo raginti, dar griežtesnių pareiškėjo reakcijų nebuvo, jo atžvilgiu pareiškėjas nevartojo necenzūrinių žodžių, o vėliau atėjusio A. M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat pareiškėjas norėjo, kad visi nuteistieji pradėtų bado akciją.
Liudytojas M. R. teismui nurodė, kad 2014 m. liepos 5 d. apie 10 val. ryto baudos izoliatoriuje iš vienos kameros į kitą turėjo būti perkeltas pareiškėjas T. M. . Pareiškėjas atsisakė eiti iš kameros Nr. 3 į kamerą Nr. 1, reiškė pretenzijas, nepasitenkinimą, pamatęs budintį direktoriaus padėjėją A. M. , pradėjo jam grasinti įtakingais draugais, tėvais, visų atleidimu iš darbo, kad išėjęs į laisvę susidoros, vartojo keiksmažodžius, pamainos vyresnysis davė nurodymus liautis keiktis, tačiau pareiškėjas toliau keikėsi, gal po 10 min. pareiškėjas susidėjęs daiktus išėjo iš kameros. A. M. buvo koridoriuje, o pareiškėjas jam grasino dar būdamas kameroje.
Liudytojas R. B. teismui nurodė, jog buvo gautas pranešimas iš budinčiojo, kad reikės nuteistąjį T. M. perkelti į kitą kamerą. Atvykus pamainos vyresniajam M. N. , atrakino kamerą, įėjo į vidų su M. N. , M. N. davė nurodymus pareiškėjui susirinkti daiktus, pasakė, kad bus perkeliamas į kitą kamerą. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė susirinkti daiktus ir vykdyti nurodymus. Pakartotinai davus nurodymus susirinkti daiktus, pareiškėjas jų nevykdė, tačiau maždaug po 10 min. pareiškėjas susirinko daiktus ir buvo perkeltas į kitą kamerą, bet vartojo necenzūrinius žodžius, buvo nepatenkintas, išvedamas iš kameros pareiškėjas pamatė pamainos budintį A. M. , ėmė keiktis, grasinti, kad teks po teismus pavažinėti, žadėjo iš darbo atleisti, grasino susidoroti.
Liudytojas T. N. teismui nurodė, kad buvo gautas nurodymas iš pamainos vyresniojo M. N. , kad reikia pervesti nuteistuosius iš vienos kameros į kitą. Pervedimą vykdo laisvi pareigūnai. Įvykio metu dalyvavo pareigūnai R. B. , M. R. , jis - T. N. ir M. N. , pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymą susirinkti daiktus, nes bus pervedamas į kitą kamerą, jis ignoravo nurodymus, vartojo necenzūrinius žodžius, maždaug po 10 - 15 min. įkalbinėjimo ir visų pareigūnų atžvilgiu pavartotų keiksmų pareiškėjas buvo susiruošęs išeiti iš kameros. Išėjimo metu pareiškėjas, pamatęs A. M. , ėmė jam grasinti, kad bus pagautas, kad bus susidorota, kad visi pareigūnai bus atleisti iš darbo, sakė, kad badaus.
Liudytojas A. M. teismui nurodė, kad pareiškėjas turėjo būti pervestas iš vienos baudos izoliatoriaus kameros į kitą, pareigūnai jam davė nurodymus susirinkti daiktus, pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, tačiau po kurio laiko pareiškėjas visgi susirinko daiktus, prievartos pareiškėjui netaikyta. Išėjęs iš kameros ir pamatęs jį, A. M. , pareiškėjas ėmė šaukti, grasinti susidorojimu, teismais, įtakingais giminaičiais ar draugais. Nurodymas pervesti į kitą kamerą buvo gautas iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas buvo informuotas apie pareiškėjo nenorą keltis į kitą kamerą.
Liudytojas R. M. teismui nurodė, kad jis dalyvavo Drausmės komisijos darbe, buvo siūlyta direktoriui perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę už pareiškėjo įvykdytus pažeidimus, t.y. atsisakymą pereiti iš kameros, grasinimus pareigūnams, keiksmažodžius, kitų nuteistųjų kurstymą pradėti nepaklusnumo akciją, t. y. badavimą. Į komisijos posėdį buvo iškviestas pareiškėjas, kuris žodžiu paaiškino apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad keikėsi kitas nuteistasis.
Liudytojų parodymus patvirtina ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (b.l. 75-79, 1 t.), liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybės ir vieni kitiems, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo, nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti pareiškėją apkalbėti. Pareiškėjo motyvus, kad jis nusižengimo nepadarė, jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų neatliko, paneigia minėti įrodymai, juos teismas vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės.
Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad prieš skiriant nuobaudą nebuvo atliktas išsamus tyrimas, Drausmės komisijos posėdžio metu nebuvo įstaigos vadovo ir teisėtai jį pavaduojančio pareigūno.
Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijoje, kuri sudaroma pataisos įstaigoje, remiantis Taisyklių nuostatomis ir yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Detali Drausmės komisijos sudarymo tvarka ir kompetencija nurodyta Taisyklėse. Vadovaujantis šių Taisyklių nuostatomis Drausmės komisija peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes. Šios aplinkybės nustatytos ir patvirtintos 2014 m. liepos 6 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolu Nr. 1-50/932 (b.l. 84, 1 t.), todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog neatliktas išsamus tyrimas ir nevertintas jo paaiškinimas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pareiškėjas pasiaiškinti raštu dėl įvykio atsisakė (b.l. 82-83, 1t.).
Pareiškėjo skundo motyvai, jog paskirta nuobauda neadekvati galimai padaryto režimo pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui, yra nepagrįsti. BVK 142 straipsnyje yra numatytos nuobaudų rūšys. Pareiškėjui paskirta nuobauda, teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui.
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pataisos namų 2014 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 5-48/545 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 2S-4133, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas prašo priteisti 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo paskirta nuobauda, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Taigi pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog T. M. neįrodė nei Pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.