Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, Evelinai Vėgelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Mažvydui Aliukoniui, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., 2015-11-30 apie 08.35 val., Vilniuje, Architektų-Erfurto gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodama į sankryžą iš Architektų g. bei sukdama į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, kai buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nepraleido automobilio „BMW 325“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančio tiesiai Erfurto g., degant žaliam šviesoforo signalui, susidūrė ir apgadino abu automobilius. R. K. iš eismo įvykio išvažiavo ir tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 76, 220 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu R. K. savo kaltės dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo bei pasišalinimo iš įvykio vietos neįžvelgia. Tačiau neneigia, jog manevruodama susidūrė su kitu automobiliu. Nurodė, kad 2015-11-30 automobiliu „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo Architektų g, Vilniuje, bei artėjo link sankryžos su Erfurto g. Minėtoje sankryžoje ruošiasi sukti į dešinę, tuo metu jai degė raudonas šviesoforo signalas su papildomą žalia rodykle, jį sustojo ir praleido automobilius, kurie važiavo tiesiai. Po to pradėjo važiuoti, suko į dešinę, įvažiavo į pirmą eismo juostą, išlygino automobilį, ir įsitikinusi, kad nėra automobilių įjungusi posūkio signalą pradėjo rikiuotis į kairę eismo juostą, persirikiuodama gal kiek vienu ratu kirto punktyrinė liniją, skiriančia eismo juostas. Tiesiog dar kartą pažiūrėjo ir pamatė, kad atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, todėl suko vairą į dešinę eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Neneigia, jog ji girdėjo susidūrimo garsą. Kiek pavažiavus į priekį, pasak R. K., jį sustojo šalia „Neste“ degalinės. Šalia sustojo ir minėtas automobilis, iš kurio išlipo moteris, kurį prisistatė vardu J., priėjo, jie kartu apžiūrėjo abu automobilius. Kadangi tuo metu buvo krituliai, šlapia kelio danga, todėl atidžiau apžiūrėjus savo automobilius, jokių apgadinimo žymių nepamatė. Minėtą moteris sakė, kad labai skuba, apgadinimų nesimato, pretenzijų viena kitai neturėjome, todėl nusprendė išsiskirti. Prieš išsiskirdami, J. jį paliko savo telefono numerį. Po kokios valandos J. jai paskambino, pradėjo reikšti pretenzijas dėl eismo įvykio, kad jį apgadino jos vairuojamą automobilį, sakė, kad nori susitikti ir aptarti. R. K. teigimu, J. vairuojamas automobilis į gatvių sankryžą įvažiavo didelių greičiu. Šį automobilį ji pamatė tik paskutiniu momentu. Dar gal po kokiu 20 minučių ji iš J. gavo SMS žinutė, kad jį ją laukia prie „Hesburger“ su policijos pareigūnais. Pasitarus su vyru R. K. nutarė nevažiuoti. Ant jos automobilio kėbulo ir iš ankstesniu įvykiu buvo apgadinimo žymės, apibrozdinimai. Tyčios jį apsitraukti iš įvykio vietos neturėjo, pažymėjo, jog su J. buvo geranoriškai susitarta dėl išsiskyrimo, paliekant kontaktinį telefono numerį.

Liudytoja J. Š. paaiškino, kad 2015-11-30 vairuojant automobilį „BMW 325“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai Erfurto g., Vilniuje, važiavimo greitis buvo apie 40-50 km/ greičiu, važiavo antra eismo juosta. J. Š. teigimu jos atžvilgiu gatvių sankryžoje degė žaliais šviesoforo signalas, todėl ji judėjo ir toliau. Bevažiuojant matė, kad priekyje iš kairės pusės į sankryžą bandė įvažiuoti kitas automobilis „Toyota“, kurio priekinė dalis buvo kiek įvažiavusi į minėtą sankryžą. Kelio danga buvo slidoka. Minėtas automobilis nesustodamas įvažiavo į sankryžą bei netrukus įvyko susidūrimas, pats kontaktas buvo slystamasis. Nuo to momento, kai liudytoją pamatė minėtą automobilį iki jų susidūrimo praėjo apie 2-3 sekundės. J. Š. teigimu buvo apgadintas jos automobilio dešinys šonas. Liudytoja pavažiavo į priekį bei sustojo kelkraštyje, šalia sustojo ir automobilis „Toyota“. Išlipusi apžiūrėjo automobilį, su R. K. pasikeitė telefono numeriais. Jį minėjo, jog labai skuba, todėl nutarė šį įvykį aptarti kiek vėliau. Liudytoja dar bandė jai skambinti, siųsti SMS žinutės, tačiau nesulaikiusi atsakymo pranešė policijai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad paties eismo įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau susipažinus su savo tarnybinio pranešimo tūriniu, paaiškino, kad po eismo įvykio R. K. buvo išlipusi ir apžiūrėjo ir savo ir kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį. Kadangi R. K. skubėjo, todėl vairuotojai sutarė apsikeisti telefono numeriais ir vėliau išspręsti įvykio aplinkybės.

Liudytoja R. L. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. atžvilgiu buvo surašytas remiantis tyrimo medžiagoje surinktų duomenų visetų. Kelių policijoje buvo sustatyti abu automobiliai, kurių apgadinimų pobūdis, aukštis sutapo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. K. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto iš esmės pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju R. K. veiksmuose nėra tyčios. Priešingai, po įvykusio automobilių susidūrimo, R. K. sustojo, išlipo bei apžiūrėjo abu automobilius. Su automobilio „Toyota“ vairuotoja apsikeitė telefono numeriais, susitarė vėliau išspęsti įvykio aplinkybės. Liudytoja J. Š. patvirtino, jog po eismo įvykio su R. K. vyko pokalbis, sutarė apsikeisti telefonais. Liudytojai susidarė įspūdis, jog pastaroji vairuotoja nebandė pasišalinti iš įvykio vietos. Pažeidėjos teigimu, šio įvykio metu apgadinimų mastas buvo nežymus.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad R. K. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. K. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodama į sankryžą iš Architektų g. bei sukdama į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, kai buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, dėl savo neatidumo nepraleido automobilio „BMW 325“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančio tiesiai Erfurto g., degant žaliam šviesoforo signalui, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo R. K. iš esmės savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.