Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitai Dirmienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, tretieji asmenys "VIA SMS LT", UAB "Nordecum", UAB "ITM Inkasso", UAB "MCB Finance", išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-21 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad po 2012 m. liepos mėnesį atliktos operacijos atsakovas savaitėmis vartojo alkoholį, tapo itin agresyvus, dažnai smurtavo, netgi grasino peiliu vaikui ir jai, niekur nedirbo. Su atsakovu atskirai gyvena nuo 2012-09-03. Ieškovė tuomet pakeitė reikalavimą dėl išlaikymo vaikams - prašė kiekvienam jų priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Teigė turinti paskolų, bet jas pasilieka sau, nes jos imtos pačios ieškovės vardu (b.l.34-35).

2013-03-12 teismo posėdžio metu ieškovė iškėlė reikalavimą padalinti kreditus su atsakovu pusiau. Nurodė, kad ViVus LT kreditas ir SMS kreditas imti dar faktiškai gyvenant santuokoje. Mažesnės sumos imtos pragyvenimui, mokesčiams, o didžiausia suma buvo panaudota M. P., kuriam grėsė kalėjimas (b.l. 49-50).

Iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovė pateikė prašymą ją nagrinėti jai nedalyvaujant, nes su vaikais gyvena užsienyje ir ieškinį tenkinti (b.l. 101).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo psoėdį neatvyko.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškiniui. Nurodė, kad šalys gyvena skyrium. Atsakovas savo vaikais nesirūpina, jų nelanko, nebendrauja, nesidomi vyresniojo sūnaus mokymosi rezultatais. Abu vaikai gyvena su motina ir yra jos išlaikomi (b.l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė S. P. ir atsakovas M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, registruotą Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims gimė (duomenys neskelbtini) sūnus M. P. (b.l. 9) ir (duomenys neskelbtini) sūnus K. P. (b.l. 10).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu.Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovei užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ištyrus bylos medžiagą, nustatyta aplinkybė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Ieškovės paaiškinimus apie agresyvų atsakovo elgesį pagrindžia inoformacija iš policijos registruojamų įvykių registro. Iš šių dokumentų matyti, kad ne kartą buvo kviesta Ukmergės rajono policijos komisariato policija dėl to, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, triukšmavo, smurtavo (b.l. 109-110), dėl jo keliamo triukšmo negalėjo ilsėtis mažamečiai vaikai (b.l. 111-112), taip pat ir pašalinis asmuo iškvietė policiją dėl to, kad vaikai pro buto langą šaukė, jog tėvas smaugiau mamą (b.l. 113-114). Nors ikiteisminiai tyrimai nepradėti, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad sumušimai ieškovei buvo padaryti ir jie, kompleksiškai vertinant rašytinę bylos medžiagą bei ieškovės paaiškinimus apie atsakovo agresiją, leidžia daryti išvadą, kad jo sutuoktinė ir mažamečiai vaikai kentė nuo agresyvaus jo elgesio. Visi į bylą pateikti policijos iškvietimai fiksuoti nuo 2012 metų pradžios iki rugsėjo mėnesio, kai sutuoktiniai dar gyveno kartu. Išrašas iš medicininių dokumentų įrodo, kad atsakovas susirgo staiga, t.y. 2012-06-26, opreracija jam atlikta 2012 m. liepos mėnesį (b.l. 63). Taigi agresyvus atsakovo elgesys reiškėsi dar iki jo ligos. Be to, ir po atsakovo operacijos buvo kviesta policija dėl atsakovo elgesio. Tai rodo, kad ne atsakovo liga nulėmė sutuoktinių skyrybas, o atsakovo agresija ir smurtas, dėl kurio buvo ne kartą šaukiamasi pagalbos dar iki operacijos atsakovui atlikimo ir ši situacija tęsėsi ir vėliau. Pažymėtina, kad ir medicininė pažyma patvirtina, jog M. P. diagnozuota emocinis nestabilumas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b.l. 105).

Jis nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl jo būtent kaltės, nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jų santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės. Teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės nelaiko svariomis, leidžiančiomis teismui padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Beje, smurto prieš ieškovę panaudojimo fakto neginčijo ir pats atsakovas.

Įvertinus visas bylos aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Civilinio proceso kodekse yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (b.l.13-14).

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013-01-04 yra pasirašiusi vekselį UAB "4finance", pagal kurį įsipareigojo sumokėti 1 946,35 Lt 2014-01-05 (b.l. 39), 2012-04-07 sudarė vartojimo paskolos sutartį su "VIA SMS LT" (b.l. 40-42), paskolos sutartį su UAB "Nordecum" (b.l.43), 2012-11-23 paskolos sutartį su UAB "ITM Inkasso" (b.l. 44), 2012-04-06 paskolos sutartį su UAB "MCB Finance"(b.l.45-47). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais, teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t.y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį, vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtas prievoles principo. Sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, jog ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai.

Įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tarp jų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (b.l. 58-60), teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad prievolės kreditoriams yra solidarios sutuoktinių prievolės ((duomenys neskelbtini), 185 str. str.). Tokią išvadą teismas grindžia šiais motyvais: atsakovas paskolos sutarčių nepasirašė, nėra įrodymų, kad jis vėliau būtų patvirtinęs ieškovės prisiimtus įsipareigojimus. Be to, tiek vekselis, tiek paskolos sutartis su UAB "ITM Inkasso" sudaryti po to, kai, sprendžiant iš šalių paaiškinimų, jie kartu jau negyveno. Pažymėtina ir tai, kad pareikšdama ieškinį, ieškovė nurodė kreditų neturinti, o vėliau visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartis nurodė prisiimanti pati. Darytina išvada, kad pasiskolinusi pinigus ji pati prisiėmė įsipareigojimus, todėl viena ir lieka atsakinga už jų grąžinimą kreditoriams.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Į tai atsižvelgus ir į nustatytas aplinkybes, kad abu vaikai M. P. ir K. P. gyvena su motina, o atsakovas, jų tėvas, sūnų net nelanko, jais nesidomi, jų neišlaiko, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina S. P. (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius, tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.

Šalių vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu yra 8 metai (b.l. 9), K. P., gim. (duomenys neskelbtini)– 6 metai (b.l. 10). Ieškovė, kaip minėta, vėliau prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam jų išlaikymą po 300 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki sūnų pilnametystės. Į bylą pateikta VSDFV Utenos skyriaus 2012-11-15 pažyma rodo, kad 2012 m. lapkričio mėnesį ieškovė buvo bedarbė (b.l. 16), tačiau 2013-03-12 posėdžio metu nurodė dirbanti ir gaunanti 1 500 Lt per mėnesį (b.l.50), 2013-10-30 prašyme teismui nurodė dirbanti Norvegijoje (b.l. 101) Atsakovas dėl sveikatos problemų nurodė esantis tik dalinai darbingas. Tačiau neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad jo darbingumas - 45 proc. buvo nustatytas iki 2013 04 08 (b.l. 62), o ligų epikrizėje nurodytas priklausomybės alkoholiui sindromas bei kitos ligos (b.l. 106). Tačiau tai, kad jis buvo praradęs dalį darbingumo, akivaizdu, dėl to buvo kaltas ir pats, dėl ko negali būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Ieškovės asmens ligos istorijoje nurodyta, kad ji taip pat jautė nerimą, įtampą, liūdesį (2008 m., t.y. gyvendama santuokoje), tačiau nuolat rūpinosi vaikais, dirbo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2012-08-01 yra 850 Lt, o nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (abu turto neturi) bei į tai, kad šiuo metu šalių sūnūs neturi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalinga didesnė išlaikymo suma, o ieškovės prašoma priteisti suma yra netgi mažesnė negu pusė minimalios mėnesinė algos, atsakovas, nors ir buvo ribotai darbingas, nerodė iniciatyvos dirbti ir teikti išlaikymą vaikams, iš jo sūnums priteistinas išlaikymas kas mėnesį kiekvienam po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnų pilnametystės, kadangi 2012-12-04 teismo nutartimi iki sprendimo priėmimo iš jo jau buvo priteistas laikinas išlaikymas ir išduotas vykdomasis raštas (b.l.21-22).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl pavardžių

Nesant ginčo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – atitinkamai P.ir P. (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (b.l.7). Ieškovės ieškinys tenkinamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, t.y. iš jo ieškovei priteistina 142 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą. Atsižvegiant į tai, kad šis reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteistinas 216 Lt žyminis mokestis (600 x 12 x 3proc.), taip pat priteistina 26,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.). Atsakovas buvo pateikęs apeliacinį skundą, kurio parengimui naudojosi antrine teisine pagalba ir šios išlaidos sudarė 200Lt (b.l. 66-68,78). Nors jo apeliacinis skundas buvo tenkintas, teismas nepriteisia iš ieškovės šių atstovavimo išlaidų valstybei, nes Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimas apeliacinės instancijos buvo panaikintas teismui neįtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis kreditorių, o ne dėl, pavyzdžiui, netinkamo ieškovės procesinio elgesio (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini), 270, 282str. 2d. 1p., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2005 m. rugsėjo 17 d. Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 142, tarp S. P., a.k. (duomenys neskelbtini)ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl M. P. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui - P..

Nepilnamečių vaikų M. P., a.k. (duomenys neskelbtini)ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. P., a.k. (duomenys neskelbtini)ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 (tris šimtus litų) Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-01-07) iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina S. P..

Pripažinti S. P.kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams UAB "4finance", "VIA SMS LT" UAB "Nordecum", UAB "ITM Inkasso", UAB "MCB Finance" jos asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš M. P. S. P. 142 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 242,75 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus, septyniasdešimt penkis ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.