Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,

viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl 2011-07-26 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-763-2011 dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo bei J. D. priešieškinį T. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

nutraukti jo ir atsakovės J. D. santuoką, įregistruotą 2005-12-02, Švenčionių rajono sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 132, dėl atsakovės kaltės;

nustatyti jų sūnaus E. D., gim. 2006-03-06, gyvenamąją vietą kartu su motina J. D.;

priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D., mokant kas mėnesį po 500 Lt iki jo pilnametystės;

padalinti santuokoje įgytą automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 4000 Lt, priteisiant jį asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. D..

Atsakovė J. D. pareiškė priešieškinį (T. 1., b.l. 62-65), kuriuo prašė:

santuoką tarp ieškovo T. D. ir atsakovės, įregistruotą 2005-12-02 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 132, nutraukti dėl ieškovo T. D. kaltės;

nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina J. D.;

nepilnamečio sūnaus E. D. išlaikymui priteisti iš jo tėvo T. D. po 1000 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės;

nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovė įsipareigoja nevaržyti ieškovo T. D. teisių bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, jeigu tai nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, apie pageidaujamą bendravimo laiką iš anksto, prieš dvi- tris dienas, suderinus su atsakove;

padalinti santuokoje įgytą automobilį OPEL CORSA v.n. (duomenys neskelbtini) kurio pirkimo kaina 2009-05-19 yra 2200 Lt, priteisiant jį asmeninės nuosavybės teise atsakovei.

įpareigoti ieškovą T. D. jo gautą iš Airijos socialinės rūpybos tarnybos socialinių ir šeimos reikalų skyriaus vaiko pašalpą ir papildomą pašalpą už ankstyvą vaiko priežiūrą nuo 2007-02-01 iki 2010 m. lapkričio mėnesio, viso 8867 eurų arba 30591,15 Lt pervesti į atsakovės asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, pagal vaiko ir jo motinos gyvenamąją vietą, pavedant jais disponuoti uzufrukto teise atsakovei tik reikalui esant, išskirtinai nepilnamečio sūnaus interesais, suderinus su ieškovu T. D.;

po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

Be to, atsakovė pareiškė priešieškinio dalies patikslinimą (T. 2., b.l. 1-2), kuriuo prašė:

priteisti iš ieškovo T. D. atsakovės naudai 31992 Lt vaiko pinigų, neteisėtai nusavintų ir nuslėptų ieškovo;

priteisti iš ieškovo T. D. atsakovės naudai 3546 Lt, t. y. 1/2 dalį jo indėlio Personai Bank Account, sukaupto iš darbinės veiklos gaunamų piniginių lėšų, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kuri ieškovo ieškinio padavimo teismui dieną sudarė 2054,12 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko kursą nuo 2002 metų 1 euras= 3.4528 Lt)- 7092,46 Lt.

Be to, 2011-07-07 dar kartą patikslinus priešieškinį prašė priteisti 1/2 dalį indėlio (6384.19 Lt -1850.49 euro), esančio T. D. asmeninėje sąskaitoje Personal Bank Account (Airijos banke), tai yra 3192.09 Lt (925.24 euro pagal oficialų Lietuvos banko kursą nuo 2002 metų 1 euras= 3.4528 Lt);

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas ignoravo atsakovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą (b.l. 68) bei netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.

Teismas nepagrįstai nurašė į sąnaudas vaiko pinigus už ieškovės ir vaiko išlaikymą, keliones į Airiją ir kitas išlaidas. Teismas nesiaiškino kam buvo panaudoti vaiko pinigai. Atsakovas vaiko pinigus pervedinėjo į savo sąskaitą Ulster banke ir taip juos iššvaistė. Vaiko pinigai turėjo būti palikti sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišieškant iš jo kompensacijos. Teismas nepagrįstai, nesant ieškovo reikalavimo, priteisė jam kompensaciją.

Atsakovė neteisėtai siekia visą vaikui išlaikyti reikalingą sumą perkelti ieškovui. Pragyvenimo lygis Airijoje yra brangus, todėl ieškovo darbo užmokestis dažnai mažėja.

Lėšos vaikui išlaikyti, kurios buvo pervestos į ieškovo sąskaitą, buvo sunaudotos bendroms šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė žinojo apie Airijoje gaunamą vaiko pašalpą, nes turėjo pateikti dokumentus pašalpai gauti. Dalį vaiko pinigų (10 453,92 Lt), ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

Atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovą iš esmės yra susijusios su ieškovo charakterio asmeniniais bruožais, kurie negali būti prilyginti esminiam sutuoktinių pareigų pažeidimui pagal CK 3.60 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šalių nurodytomis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, kurių priežastimi iš esmės buvo ne ieškovo charakterio bruožai, o sutuoktinių nesutarimai dėl piniginių lėšų panaudojimo, bei apie nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, konstatuoja, kad atsakovė, nesiėmusi priemonių išsaugoti šeimą, taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji nežinojo apie atsakovo Airijoje gaunamą paramą vaikui. Iš teismo posėdžio protokolo (2 t. b.l. 23) matyti, kad iki santuokos iširimo ieškovas sakė atsakovei, kad jam reikalingi dokumentų vertimai, minėjo apie pašalpą už vaiką Airijoje. Atsakovė aiškino, kad vyras davė pinigų automobilio pirkimui, bet atsakovė teigė nežinojo iš kur pinigai, kartu atsakovė nurodė, kad nežinojo koks buvo vyro atlyginimas. Atsakovė teigė, kad vyras mokėjo vienerius metus už jos mokslus, atsiųsdavo pinigų šeimai, buvo perkama atsakovei kelionė į Paryžių, pirko aprangą, kompiuterį, telefoną, žaislus vaikui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad atsakovė iki 2009 m. lapkričio mėn. nesidomėjo šeimos naudojamų lėšų kilme, bet jomis naudojosi, todėl nežinojimas apie vaikui skirtą paramą šiuo atveju neįrodo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad visos išlaidos buvo apmokamos tik iš atsakovui gauto atlyginimo. Airijos Socialinės rūpybos tarnybos raštas, adresuotas atsakovei (b.l. 34) patvirtina, kad pašalpa vaikui buvo paskirta nuo 2007-02-01, tarnybai buvo žinomi visi atsakovės rekvizitai, atsakovė teismo posėdyje aiškino, kad už vaiko jai mokėjo Lietuvoje, o ieškovui įsidarbinus Airijoje, sutuoktiniai kreipėsi į šios šalies socialinį skyrių (b.l. 163). Iš to seka, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie vaikui skirtą pašalpą. Įrodymų, patvirtinančių, kad visos teismo sprendime minėtos šeimos išlaidos buvo apmokėtos ne iš vaikui skirtų pinigų, bet iš atsakovo atlyginimo, byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko pinigai, gauti iki 2009 m. lapkričio mėn., buvo išleisti bendroms šeimos poreikiams tenkinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad liko nepanaudoti pašalpai skirti pinigai, tuo labiau ir atsakovė nurodė, jog lėšos buvo išvaistytos, byloje nėra. Sprendžiant dėl vaikui skirtos pašalpos, gautos po 2009 m. lapkričio mėn., priteisimo, pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, jog Airijoje gauta pašalpa buvo skirta ne kaip valstybės parama šeimai, auginančiai vaikus, o kaip tikslinė išmoka vaikui išlaikyti, nereiškė prašymo pagal CK 3.67 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokia pašalpa priskirtina dalintinam santuokoje įgytam turtui. Be to, kad atsakovė apeliaciniame skunde remiasi 2004-12-27 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-288 patvirtintu reglamentu, kuriuo reglamentuojama išmokų šeimoms mokėjimo tvarka. Pažymėtina, kad šio teisės akto reglamentavimo sritis neapima sutuoktinių turto padalijimo klausimų. Esant nustatytoms aplinkybėms apie sutuoktinių bendrų lėšų iki 2009 m. lapkričio mėn. panaudojimą, atsižvelgus į tai, kad iki 2010 m. sausio mėn. dalį pašalpos pinigų (10 453,92 Lt) buvo pervesta ieškovei, taip pat į tai, kad atsakovė Lietuvoje taip pat gavo išmokas vaikui (2 t. b.l. 4), darytina išvada, kad atsakovei pagrįstai buvo priteista ½ bendrų lėšų, t.y. 676,11 eurų, dalis.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios. Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Atsakovas neginčijo vaiko poreikiams tenkinti būtinos sumos, bet nesutiko su ieškovės reikalavimu užkrauti jam visą finansinę naštą. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu gauna apie 5000 Lt per mėnesį. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė (šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį, gauna apie 1500 Lt, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio, su ieškovė liko gyventi nepilnametis vaikas, kuris dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis – b.l. 65, taip pat jam rekomenduota logopedo pagalba, nes vaikas turi kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, – b.l. 79), įvertintus vaiko poreikius (b.l. 68), teismas sprendžia, kad ieškovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma padidinama iki 700 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui atitiktų vaiko poreikius bei nepažeistų nei vieno iš tėvų interesų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo darbo užmokestis žymiai mažėtų, ieškovas patvirtino, kad nuo sprendimo priėmimo momento jo gaunamos pajamos nepasikeitė. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo būtinas išlaidas, pragyvenimo lygio Airijoje įtaiką jo turtinei padėčiai, ieškovas nepateikė. Sprendžiant klausimą dėl vaikui būtino išlaikymo (CK 3.192 str., 3.194 str.), kritiškai vertinamas atsakovės apeliacinės instancijos teisme pateiktas naujas vaiko poreikių apskaičiavimas 2012 m. gegužės mėn., nes aplinkybė dėl vaiko poreikių padidėjimo nebuvo tiriama pirmosios instancijos teisme ir nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko (CK 3.201 str.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jis neprašė kompensacijos už turto padalijimą, jam kompensacija iš atsakovės nereikalinga, dėl kompensacijos tarp šalių nėra ginčo, todėl, vadovaujantis CPK 5 str., 13 str., 135 str. 1 d. 4 p., atsižvelgus į vaiko, gyvenančio su motina, interesus šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės kompensaciją ieškovui. Dėl to teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės J. D. ieškovo T. D. naudai priteista 1100 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį. Kadangi šeimos byloje teismas viršijo pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), todėl naikinant sprendimą dalyje, nepasisakoma dėl ieškinio reikalavimų išsprendimo.

Kadangi atsakovė buvo atleista nuo didesnės dalies žyminio mokesčio (2 t. b.l. 78-79), įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė, o pirmosios instancijos teisme bylinėjimo išlaidos iš atsakovės nebuvo priteistos, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė

2011-07-26 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti:

pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio, jį padidinant iki 700 Lt ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo T. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. D., gim. 2006-03-06, mokant kas mėnesį po 700 Lt iki jo pilnametystės, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paskiriant šiomis lėšomis disponuoti vaiko motiną J. D..

Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovės J. D. ieškovo T. D. naudai priteista 1100 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.