Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-15 · Byla Nr. 2SA-123-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-15
Bylos Nr.
2SA-123-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-123-115/2008

Teisėja Jolita Rasiukevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 124.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nutarties, kuria prašymas nepriimtas ir grąžintas, civilinėje byloje Nr. 2-6345-596/2008 pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui V. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas ieškovo V. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5827-629/2005 pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui V. D. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų. Nustačius, jog prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LR CPK 80 str. 5 d., 369 str. reikalavimų, V. D. 2008-05-27 teismo nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2008-06-10 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu terminu V. D. pateikė patikslintą prašymą, pridėjo įrodymus apie 5 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo V. D. prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad įpareigojo patikslinti dėstomo motyvo dėl prejudicijos pagrindą, kadangi 2008-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir ši byla dar nėra išnagrinėta. Teismas priėmė nutartį ne civilinėje byloje Nr. 2-5827-629/2005 pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui V. D. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų, o kitoje civilinėje byloje tarp kitų šalių, kuri yra perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tam, kad išsiaiškinti pagrindą, kokios sutarties pagrindu ginčo patalpose gyveno kasatorė ir tretysis asmuo, todėl pareiškėjui nepatikslinus argumentų dėl prejudicijos tarp minėtų bylų pagrindo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo patikslinti dėstomo motyvo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių faktinį pagrindą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad jis yra iškeldintas pagal sutartį Nr. 32 Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kuri Lietuvos Aukščiausiojo teismo buvo pripažinta ne patalpų nuomos sutartimi, o apmokėjimo už komunalines paslaugas. Tokiu būdu akivaizdu, kad V. D. iškeldintas nepagrįstai, be pagrindo. Faktinis bylos atnaujinimo pagrindas yra nustatyta aplinkybė, kad sutartis Nr. 32 Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nėra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pareiškėjas mano, kad tai yra pakankamas pagrindas procesą atnaujinti ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. D. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius numato proceso atnaujinimo institutą, kurį reglamentuojančios normos turi būti taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimas - tai ypatinga įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių.

Procesas gali būti atnaujintas civilinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (LR CPK 365 str. 1 d.). Prašymui atnaujinti procesą, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (LR CPK 111, 135 str.), taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti LR CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia terminų prašymui paduoti skaičiavimą, proceso atnaujinimo motyvus, nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti dokumentus dėl žyminio mokesčio už tokio prašymo padavimą sumokėjimą. Teismas sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka LR CPK 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytus šio procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (LR CPK 115 str. 1 d., 370 str. 1 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas primokėjo 5 Lt dydžio trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau neįvykdė įpareigojimo patikslinti dėstomo motyvo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių faktinį pagrindą, todėl pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Vien dėl to, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą. Pirmos instancijos teismo reikalavimas pareiškėjui nurodyti faktinių aplinkybių pagrindą, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi pareiškėjas aiškiai suformulavo pareiškimo reikalavimą ir nurodė proceso atnaujinimo pagrindą. Kolegija nurodo, kad pareiškėjas išdėstė faktines aplinkybes, kurioms esant jis laiko, jog yra pagrindas atnaujinti procesą, todėl teismo reikalavimas patikslinti argumentus dėl prejudicijos tarp bylų negali būti laikomas pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kadangi įvertinti šias aplinkybes yra paties teismo pareiga. Aplinkybių, kuriomis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas neturėtų prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimo spręsti formaliai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (LR CPK 369 str. 1 d. 4 p.), t.y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad pareiškėjas V. D. teismui pateiktame prašyme šių aplinkybių nenurodė. Todėl kolegija mano, kad sprendžiant prašymo priėmimo klausimą iš naujo, teismas turėtų nustatyti naują terminą pareiškimo turinio trūkumams pašalinti ir įrodymams pateikti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Kadangi atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuotas išimtinai tuo, kad prašymas nenagrinėtinas teisme, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-13 nutartis naikintina, o prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir atsakovo V. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis