Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei Kristinai Valickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J., G. J., R. S., I. Š. ir R. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 80-83) prašė skundo netenkinti.

Nurodė, kad Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vadovaudamasis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu 2007 m. birželio12 d. raštu UAB Korporacija „Matininkai“ projekto vadovui A. J. pavedė pašalinti sprendime nurodytus trūkumus bei 2007 m. birželio 13 d. raštais Nr. S22-695, Nr. S22-696 ir Nr. S22-700 pareiškėjų paprašė grąžinti minėtus sprendimus patikslinimui, tačiau šių sprendimų jie negrąžino. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 18 d. raštu VĮ „Registrų centras“ informavo, kad vykdydami minėtą teismo sprendimą, bei atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. sausio 16 d. raštu paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais teritorijų detaliaisiais planais žemės sklypuose dar tik planuojama tiesti gatves, statyti mokyklą ir pan., t. y. žemė šiai dienai dar nėra užimta visuomenės poreikiams, todėl turėtų būti grąžinama ir paprašė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti 1,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjai nesutiko su žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimu, nustatant žemės servitutą žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), todėl Vilniaus apskritie viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus paprašė pareiškėjų grąžinti minėtus sprendimus, kad būtų galima juos patikslinti ir perduoti UAB Korporacijai „Matininkai“ minėto žemės klypo dokumentaciją, patikslinant (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tačiau pareiškėjai šių sprendimų negrąžino. Be to, atsakovai nesutiko ir su pareiškėjų reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes neturtinės žalos atsiradimo faktas turi būti įrodytas, o pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir t. t.

II.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, susijusių su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, ribų patikslinimo procedūros teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl, pareiškėjų nuomone, neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus veiksmų atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenims ir byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l. 17-25), nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendime konstatavo, kad 2007 m. sausio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 2.4-01-4739, Nr. 2.4-01-4738, Nr. 2.4-01-4737 ir Nr. 2.4-01-4736 J. J., G. Š. (po santuokos – J.), D. Š., T. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Dėl minėto sklypo įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teritoriniam registratoriui – VĮ ,,Registrų centras” Vilniaus filialui – 2008 m. kovo 6 d. prašymus pateikė šio sklypo bendraturtės J. J. ir V. V. (teisių perėmėja – R. S.), 2008-03-12 – G. J., I. Š.2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 18 d., 2008 m. balandžio 1 d. VĮ ,,Registrų centras” Vilniaus filialo sprendimais J. J. , G. J. , I. Š. ir V. V. (teisių perėmėja – R. S.) buvo informuotos, kad sprendimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmimas atidedamas, nes negalima pažymėti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, ribų kadastro žemėlapyje, nurodė, kad sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio 4 d. J. J. pateikė VĮ ,,Registrų centras” skundą dėl 2008 m. kovo 15 d. VĮ ,,Registrų centras” Vilniaus filialo sprendimo. VĮ ,,Registrų centras” centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 156 J. J. skundą atmetė ir paliko galioti 2008 m. kovo 15 d. VĮ ,,Registrų centras” Vilniaus filialo sprendimą. Be to, minėtajame teismo sprendime teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2008 m. kovo 15 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas nusprendė atidėti sprendimą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes negalima pažymėti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, ribų kadastro žemėlapyje.

Teisėjų kolegija, remdamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatos) 88 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 4 punktu, VĮ ,,Registrų centras” GIS departamento Skaitmeninių kadastro skyriaus žemėlapiu, iš kurios teismas nustatė, kad pateiktas įregistravimui žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kerta (duomenys neskelbtini) ašinę liniją, 2004 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-160 ,,Dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų” 1.2.1 punktu ir Vilniaus miesto gatvių išdėstymo planu, padarė išvadą, kad VĮ „Registrų centras“ negalėjo be papildomo patikslinimo įrašyti nekilnojamojo turto duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nebuvo aiškios siekiamo įregistruoti sklypo ribos. Taip pat teismas remdamasis Nuostatų 124, 125 punktais ir vadovaudamasis 2008 m. kovo 15 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimu, nusprendė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo informuotas apie tikrintino žemės sklypo ploto netikslumus. Iš ankščiau minėto teismo sprendimo matyti ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad VĮ ,,Registrų centras” Vilniaus filialo nustatytu terminu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priėmė sprendimą dėl būtinumo patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis ir būtų parengtas naujas žemės sklypo planas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kadangi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų veiksmų įgyvendinimo terminų, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius, dėl to jiems padarė žalą.

Teisėjų kolegija remdamasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.250 straipsniais, 6.271 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas ir pabrėžė, jog turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas visiškai. Anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad atsakovai nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog būtų įgyvendintos jiems įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų veiksmų įgyvendinimo terminų, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius. Kadangi pareiškėjai savo skunde prašė priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir teismo nutartimi papildomai atsakovu įtraukus Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių jam reikalavimų nepateikė, laikytina, kad neturtinė žala priteistina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nes Vilniaus miesto skyrius yra Tarnybos padalinys. Taigi, kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteistina po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas).

Kitą pareiškėjų skundo dalį dėl Tarnybos įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, patikslinimą ir pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, atmetė kaip nepagrįstą, nes žemės sklypo ribų patikslinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, t. y. priklauso nuo to, koks bus projektas, ar pareiškėjai sutiks ir pan.

III.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 187-190), kuriame nurodo, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalimi, kurioje pareiškėjams priteista po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodo, kad atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad yra nepagrįstas NŽT teiginys, jog ji negali atlikti žemės sklypo ribų patikslinimo dėl pačių pareiškėjų kaltės. Nurodo, kad pareiškėjai negrąžino sprendimų Nr. S22-695, S22-696, S22-700, o 2011 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu, nei pareiškėjai, nei jų atstovas negalėjo paaiškinti, kaip jie patys norėtų, jog NŽT tikslintų sprendimus. Tai dar kartą įrodo, jog ginčas dėl sprendimų buvo, o tai reiškia, kad NŽT veiksmai nepažeidė Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 punkto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nors nagrinėjamoje byloje apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatomis, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl tikrinama ir neapskųstoji teismo sprendimo dalis.

- įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, patikslinimą ir pateikti patikslinto Sklypo duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui;

- priteisti kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje pirmasis reikalavimas (dėl įpareigojimo) yra pagrindinis ir esminis, šio reikalavimo išsprendimas tiesiogiai lemia galimybę patenkinti ar atmesti antrąjį pareiškėjų reikalavimą (dėl žalos atlyginimo), nes pareiškėjai žalą kildina būtent iš to, jog atsakovai jau eilę metų nepatikslina žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pirmojo pareiškėjų reikalavimo (dėl įpareigojimo) iš esmės nenagrinėjo, jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatė, teise pagrįstų argumentų bei motyvų, kodėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmetamas, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Kaip minėta, antrojo pareiškėjų reikalavimo (dėl žalos) sprendimas tiesiogiai priklauso nuo pirmojo pareiškėjų reikalavimo išsprendimo rezultato. Kadangi pirmąjį pareiškėjų reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė be motyvų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl antrojo reikalavimo (dėl žalos atlyginimo) nėra pagrįstas.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.