Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-22 · Byla Nr. TS-63-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
TS-63-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-63-1123/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-168 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. kovo 10 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos bausmės iš dalies pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 22 d.

1/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. gegužės 2 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 1 mėnesis 25 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokolu Nr. 58-35 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 59-168 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo V. S. aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 121 taškus (statinių veiksnių taškai – 50, dinaminių – 71), taip pat į tokius faktorius kaip išsilavinimo stoka, įsidarbinimo sunkumai, finansavimo planavimo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų identifikavimo problemos, neadekvatus savęs vertinimas, nuteistajam būdingas neatsakingumas, spontaniškas elgesys, nepagalvojant apie pasekmes, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Nuteistasis labiau orientuotas į veiksmą, o ne į mąstymą, turi savęs kontroliavimo sunkumų, nėra pateikęs pažymos apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, nurodytose gyvenamosiose vietose, kuriose gyvena nuteistojo mama ir draugė, taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos nėra tinkamos. Tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbino, palaiko teigiamus santykius su artimaisiais, nebaustas drausmine tvarka, rodo jo tam tikrą motyvaciją koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau to nepakanka užtikrinti sėkmingos nuteistojo adaptacijos visuomenėje. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija nutarė nuteistajam V. S. netaikyti lygtinio paleidimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su Nutarime bei jo Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadoje pateiktais faktų neatitinkančiais duomenimis. Komisija nurodo, kad jis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka keturiolika kartų, tačiau jis laisvės atėmimo bausmę atlieka tik 5 kartą, tokiu būdu jis yra apšmeižiamas Komisijos. Taip pat jam buvo atliktas vertinimas pagal OASys metodiką, pagal kurį jam skirtas net 121 balas, su kuo jis taip pat nesutinka. Atliekant vertinimą jis kalbėjo su OASys darbuotoja, kuri jam pasakė, kad pas jį bus labai didelė balų išvada. Jis nesupranta tokio darbuotojos darbo, nes jis pasakė, kad šiuo metu dirba pataisos namuose, nors ir yra (duomenys neskelbtini)% darbingas, nes yra (duomenys neskelbtini). Taip pat jam nurodo, kad jis net nėra baigęs mokyklos ir nurodo, kad jis mokėsi Marijampolės Pataisos namuose (duomenys neskelbtini) klasėje ir kad (duomenys neskelbtini) klasės nebaigė. Kadangi jis Marijampolės pataisos namuose išvis nėra mokęsis, jis tik yra baigęs (duomenys neskelbtini) specialybę ir buvo pradėjęs (duomenys neskelbtini) specialybę mokytis, bet dėl perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Kybartų pataisos namus nebaigė. Būdamas Kybartų pataisos namuose jis baigė (duomenys neskelbtini) klasę ir pradėjo, bet nebaigė (duomenys neskelbtini) klasės. Pokalbio su darbuotoja metu jis net nurodė, kad šiuo metu dirba, bet jam buvo pasakyta, kad nėra svarbiausia dirbti būnant pataisos namuose, o yra svarbiausia lankyti visas pataisos namų programas, tai jis pasakė, kad yra baigęs programą, kuri vyko 5 savaites ir turi šios programos baigimo pažymą (Kauno tardymo izoliatorius Resocializacijos skyrius Pažymos Nr. 74-93, Programos pavadinimas Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas, kurią baigė 2020 m. gegužės 27 d. Kai buvo surašoma išvada, net nebuvo paminėta, kad jis yra baigęs šią programą. Jam darbuotojos paklausus dėl jos klaidingai nurodyto fakto, kad jis 14 kartų atlieka bausmę, ko pasakė, kad nežino, reikėtų žiūrėti visą jo asmens bylą. Jis jos paklausė, ar ji buvo žiūrėjus jo asmens bylą, nes iš bylos matosi, kad jis buvo pateikęs savo raštus dėl badavimo, kadangi jis badavo dėl to, kad būdavo duodamas sugedęs maistas, nurodydamas, kad pataisos namų administracija jį baudžia per maistą. Jis prašo teismo jo skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą ir jį paleisti į laisvę, taip pat išreikalauti jo asmens bylą iš pataisos namų ir panaikinti ar sumažinti 121 balų vertinimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. S. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo V. S. asmens bylą, daro išvadą, kad V. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. S. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V. S. yra nuteistas subendrinta 1 metų 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną trečdalį šios bausmės jis atliko 2020 m. gegužės 2 d., tokiu būdu nuteistojo V. S. prašymas yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-143 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad V. S. jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta aukšta rizika – 121 taškas (statinių veiksnių taškų – 50, dinaminių – 71. Taigi, V. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo nustatytas V. S. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2020 m. rugpjūčio 19 d. Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, kad nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą prognozuoja statiniai veiksniai, susiję su nuteistojo ilga kriminaline istorija (31 teistumas), itin jaunu amžiumi pirmojo nusikaltimo metu (16 m.), teisės pažeidimams būdingu pasikartojančiu elgesio modeliu (veikos, susijusios su nusikalstamu praturtėjimu). Dinaminiai rizikos veiksniai nustatyti vertinant jų įtaką nuteistojo elgesiui: išsilavinimo stoka, įsidarbinimo sunkumai, finansinio planavimo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų identifikavimo problemos, neadekvatus savęs vertinimas. Nuteistajam būdingas neatsakingumas, spontaniškas elgesys negalvojant apie pasekmes, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. V. S. labiau orientuotas į veiksmą, o ne į mąstymą, turi savęs kontroliavimo sunkumų. Nėra pateikęs pažymos apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nurodytose gyvenamosiose vietose, kuriose gyvena nuteistojo mama ir draugė, taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos nėra tinkamos. Tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbino, palaiko teigiamus santykius su artimaisiais, nebaustas drausmine tvarka, rodo jo tam tikrą motyvaciją koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau to nepakanka užtikrinti sėkmingos nuteistojo adaptacijos visuomenėje.

Taigi, nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo tam tikrą motyvaciją koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau, teismo vertinimu, to dar nepakanka, kad būtų galima konstatuoti nuteistojo V. S. akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad vertinimo metu nuteistajam V. S. nustatyta net ne vidutinė, o aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 121 balas, iš kurių daugiau nei pusė – 71 balas – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Vadinasi, nuteistasis V. S. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminius veiksnius dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis V. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą.

Savo skunde nuteistasis, be kita ko, nurodo, kad jis nesutinka su savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, vertinimo metu jis nurodė, kad šiuo metu dirba pataisos namuose, nors yra tik (duomenys neskelbtini)% darbingas, tačiau jam buvo nurodyta, kad darbas pataisos namuose nėra svarbiausias faktorius ir svarbiausia yra lankyti visas pataisos namų programas, į ką jis nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. baigė programą Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas, nors socialinio tyrimo išvadoje tas nėra paminėta. Tačiau teismas pažymi, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog abi šios nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos atliekant jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Priešingai nei teigia nuteistasis, jo socialinio tyrimo išvados 5.2 punkte yra nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, be kita ko, 2020 m. gegužės 27 d. Kauno tardymo izoliatoriuje baigė programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, yra akcentuota socialinio tyrimo išvados 4.3. ir 4.4. punktuose, kuriuose nurodyta, kad bausmės atlikimo metu V. S. nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Be to, kaip jau minėta, socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbino, yra akcentuojama kaip viena iš aplinkybių, rodančių jo motyvaciją koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tokiu būdu teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, jog į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta atliekant jo vertinimą. Kitų prieštaravimų dėl socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius pagrindžiančių kriminogeninių veiksnių V. S. skunde nenurodė. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Skunde nuteistasis taip pat išreiškė prieštaravimus dėl kai kurių kitų skundžiamame nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių. Anot nuteistojo, tiek Komisija, tiek socialinio tyrimo išvadą surašiusi darbuotoja klaidingai nurodė, kad jis 14 kartų atliko realaus laisvės atėmimo bausmę, nors jis tokią bausmę atliko tik 5 kartus. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš nuteistojo asmens byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (nuteistojo asmens bylos I tomo 1 dalies 64-82 lapai) iš tiesų galima suskaičiuoti mažiausiai 14 atvejų, kai nuteistasis V. S. atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės į pataisos įstaigą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, tačiau ne po kiekvieno iš šių atvejų nuteistasis būdavo paleidžiamas į laisvę atlikęs bausmę, kadangi nuteistojo atžvilgiu nuolat būdavo priimami sprendimai subendrinti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių atlikimas užsitęsdavo. Realiai nuteistasis į laisvę atlikęs laisvės atėmimo bausmę buvo paleistas 4 kartus, tokiu būdu V. S. yra savaip teisus sakydamas, kad realiai jis laisvės atėmimo bausmę atlieka tik penktą kartą. Visgi, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju didesnę reikšmę turi aplinkybė, kiek kartų ir už kelių nusikalstamų veikų padarymą V. S. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, o ne kiek tiksliai individualių laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpių nuteistasis turėjo. Be to, nors kartu su nuteistojo skundu patiektame Nutarimo nuoraše iš tiesų nurodyta, kad nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka keturioliktą kartą, bylos medžiagoje esančiame šio Nutarimo originale toje pačioje vietoje nurodyta, kad jis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą (nuteistojo asmens bylos I tomo 1 dalies 140-142). Darytina išvada, kad Nutarimo nuoraše, kuris buvo pateiktas nuteistajam, įsivėlė spausdinimo klaida. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi, kaip jau minėta, nuteistojo turimas teistumų skaičius, o ne nepertraukiamų realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpių skaičius, yra reikšminga aplinkybė vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent į didelį nuteistojo teistumų skaičių (31) yra atsižvelgiama kaip į vieną iš statinių kriminogeninių veiksnių, sudarančių jo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą.

Taip pat nuteistasis skunde pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje yra klaidingai nurodyta, kad jis mokėsi Marijampolės Pataisos namuose (duomenys neskelbtini) klasėje ir kad (duomenys neskelbtini) klasės nebaigė, nors iš tiesų tai įvyko Kybartų pataisos namuose, o Marijampolės pataisos namuose jis baigė (duomenys neskelbtini) specialybę ir buvo pradėjęs mokytis (duomenys neskelbtini) specialybę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tiek nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamame nutarime, aptariant nuteistojo galimybes įsidarbinti, yra teisingai įvardinti tiek jo pabaigti mokslai, tiek jo įgytos specialybės, ir pastarosios aplinkybės yra įvertintos aptariant jo galimybes įsidarbinti, kadangi šios aplinkybės turi reikšmės lygtinio paleidimo klausimo svarstymui, tačiau šio klausimo svarstymui jokios esminės reikšmės neturi aplinkybė, kurioje būtent pataisos įstaigoje nuteistasis šiuos mokslus baigė. Taipogi nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis socialinio tyrimo išvadą surašiusiai darbuotojai nurodė, jog pataisos įstaigoje badavo, tai darė dėl to, kad būdavo duodamas sugedęs maistas, nurodydamas, kad pataisos namų administracija jį baudžia per maistą ir kad jis į bylos medžiagą buvo pateikęs savo raštus dėl badavimo. Teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte yra aprašyti nuteistojo pateikti raštiški pranešimai dėl bado akcijų ir jų priežastys, todėl nėra aišku, kodėl nuteistasis tai mini savo skunde. Teismas pažymi, kad nuteistojo rengtos bado akcijos nėra įvertintos kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kadangi tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Nutarime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu V. S. neskatintas ir nebaustas drausmine tvarka, nėra pažeidęs savo rėžimo reikalavimų, sugeba laikytis nuteistiesiems privalomų pataisos namų taisyklių, kurios yra svarbios keičiantis asmeniui.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuteistasis savo skunde nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti jo socialinio tyrimo išvadoje pateiktu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ar Komisijos Nutarime išdėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Kaip esminiai faktoriai, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant tokį sprendimą, Nutarime įvardinti, be kita ko, nuteistojo išsilavinimo stoka, įsidarbinimo sunkumai, finansavimo planavimo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų identifikavimo problemos, neadekvatus savęs vertinimas, nuteistajam būdingas neatsakingumas, spontaniškas elgesys, nepagalvojant apie pasekmes, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes, tai, kad nuteistasis labiau orientuotas į veiksmą, o ne į mąstymą, turi savęs kontroliavimo sunkumų, nėra pateikęs pažymos apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Savo skunde nuteistasis apskritai nenurodė jokių aiškių prieštaravimų šiems Komisijos argumentams, kuriais yra paremtas Nutarimas. Kaip jau minėta, įvertinus tai kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra aukšta – 121 balai, iš kurių 71 balai yra dinaminiai, darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę šią riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis V. S. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Teismui šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo V. S. gebėjimo išėjus į laisvę sėkmingai adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir pakartotinai nebenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo V. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-168, todėl nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-168 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė