- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-372-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13530-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Aljola“
- Ieškovas
- UAB „Adictus“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Importo ir paskirstymo centras“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Aljola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adictus“ ieškinį atsakovui UAB „Aljola“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Importo ir paskirstymo centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4366 Lt žalai atlyginti, 12,70 % palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. spalio 20 d. sudarė žodinį susitarimą dėl krovinio (katilo) nugabenimo trečiajam asmeniui UAB „Importo ir paskirstymo centras“. Krovinį iškraunant lūžo atsakovo sunkvežimio hidraulinio lifto įsukamoji dalis ir dėl to buvo apgadintas katilas bei palečių vežimėlis. Dėl šių apgadinimų trečiasis asmuo (krovinio gavėjas) patyrė 4366 Lt nuostolių, kuriuos atlygino ieškovas. Kadangi, atsakovas nepasirūpino tinkama (techniškai tvarkinga) transporto priemone kroviniui gabenti ir iškrauti, ieškovo patirti nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės ir juos turi atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs iškrauti krovinio. Krovinys buvo apgadintas ne dėl atsakovo, o dėl trečiojo asmens pasamdytų asmenų, kurie iškraudinėjo krovinį, kaltės. Atsakovo vairuotojas perspėjo krovikus, kad nenaudotų atsakovo sunkvežimio hidraulinio lifto, o naudotų autokrautuvą. Tačiau į šias pastabas atsižvelgta nebuvo. Taigi, ieškovas nepagrįstai reikalauja, kad nuostolius atlygintų atsakovas, o ne dėl jų atsiradimo atsakingi asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- iš atsakovo ieškovui priteistas 4366 Lt žalos atlyginimas, 12,70 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 4366 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo valstybei priteista 35,36 Lt pašto išlaidų.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad automobilio lifto hidraulinis mechanizmas lūžo ir krovinys buvo apgadintas dėl netinkamai organizuotų iškrovimo darbų ir pernelyg didelio krovinio svorio. Byloje neįrodyta, kad gavėjas, iškraudamas krovinį, būtų elgęsis nerūpestingai ir neapdairiai, būtų kaip nors pažeidęs darbo saugos reikalavimus. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog automobilio lifto hidraulinis mechanizmas lūžo ir krovinys buvo sugadintas dėl automobilio lifto hidraulinio mechanizmo nusidėvėjimo, o ne dėl netinkamai organizuotų iškrovimo darbų ar pernelyg didelio katilo svorio. Atsakovas nepateikė motyvuotų paskaičiavimų, paneigiančių ieškovo patirtas išlaidas. Dėl išvardintų priežasčių teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo proceso metu nebuvo įrodyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma - atsakovo kaltė, neteisėta veika bei priežastinis ryšys. T.y. iš byloje esančių įrodymų bei visų bylos aplinkybių matyti, kad žala ieškovui atsirado ne dėl atsakovo, o dėl kitų asmenų, t.y. paties krovinio gavėjo (trečiojo asmens UAB „Importo ir paskirstymo centras“) kaltės. Todėl iš atsakovo nepagrįstai buvo priteistas žalos atlyginimas. Ieškovas taip pat neįrodė realiai turėtų nuostolių dydžio. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys turėjo būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas bei jo vairuotojas buvo tinkamai informuoti apie krovinį- jie žinojo koks tai krovinys, koks to krovinio svoris ir kt. Atsakovas sutiko gabenti ieškovo nurodytą krovinį, todėl turėjo pasirūpinti tinkama transporto priemone tokio krovinio pervežimui ir iškėlimui. Be to, atsakovo vairuotojas leido trečiojo asmens pasamdytiems darbuotojams iškelti krovinį. Taigi, būtent atsakovas yra atsakingas dėl ieškovo nuostolių atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Tarp šalių nėra ginčo, kad jos sudarė žodinę katilo pervežimo gavėjui UAB „Importo ir paskirstymo centras“ sutartį. Esminis šios bylos ginčas yra kilęs dėl to, kas yra atsakingas už krovinio (katilo) apgadinimą ir nuostolių atsiradimą- atsakovas (atsakovo vairuotojas) ar gavėjo (trečiojo asmens UAB „Importo ir paskirstymo centras“) pasamdyti asmenys, turėję iškrauti katilą.
CK 6.820 str. 1 d. yra nurodyta, kad vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso.
Atsakovas teigia, jog trečiojo asmens pasamdyti asmenys, iškraudami katilą, elgėsi neatsakingai- nepasinaudojo rekomendacijomis iškrauti katilą auto krautuvu, visas iškraunamas krovinys viršijo atsakovo sunkvežimio lifto keliamąją galią- 1500 kg ir kt., todėl atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių turėjo prisiimti pats krovinio gavėjas.
Kaip matyti iš pastabos, padarytos atsakovo vairuotojo D. G. 2008 m. spalio 20 d. pasiaiškinime- pats vairuotojas leido krovinį iškelti ant sunkvežimio lifto (b.l. 31). Iš bylos aplinkybių taip pat yra nustatyta, jog tiek atsakovas, tiek atsakovo vairuotojas buvo tinkamai informuoti, kad krovinio masė yra 1550 kg.
CK 6.814 str. 1 d. yra nurodyta, kad vežėjas privalo pateikti krovinio siuntėjui tinkamos būklės transporto priemones krovinio siuntėjo užsakyme, vežimo sutartyje arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytais terminais.
Taigi, atsakovas turėjo būti atidus, rūpestingas ir pateikti pervežimui tinkamą transporto priemonę, o jei tokios transporto priemonės neturi, turėjo atsisakyti gabenti krovinį. Kadangi atsakovas sutiko gabenti krovinį, laikytina, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę už tinkamą transporto priemonės būklę, t.y. tokią, kuri yra reikalinga ieškovo kroviniui pakrauti, transportuoti ir iškrauti, šių procesų metu užtikrinant visišką krovinio saugumą. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent atsakovas, o ne kokie nors kiti asmenys, yra atsakingas už vežto krovinio (katilo) apgadinimą ir ieškovo nuostolių atsiradimą.
Atsakovas teigia, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo jo patirtų nuostolių sumą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Iš ieškovo pateiktų įrodymų galima padaryti priešingą išvadą- t.y. kompleksiškai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus- PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 20080123, UAB „Mantema“, UAB „Ramirent“ sąskaitas, ieškovo ir trečiojo asmens susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, skolų suderinimo aktą ir kt., laikytina, jog ieškovas įrodė savo patirtų nuostolių galutinį dydį- 4366 Lt.
Atsakovas teigia, kad iš jo nepagrįstai buvo priteistos 12,70 procentų procesinės palūkanos. Teismas pažymi, kad prašymo dėl procesinių palūkanų, taikant LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą, pateikimui, užtenka pagrįsti faktą, jog šalys buvo sudariusios komercinį sandorį. Kaip minėta, šalys pripažino, jog buvo sudariusios žodinį sandorį dėl krovinio transportavimo, todėl šis sandoris laikytinas komerciniu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo procesines palūkanas, vadovaudamasis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog valstybei iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos, nors ieškinys buvo tenkintas visiškai. Be to, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pašto išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo. Taigi, laikytina, kad teismas motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, jog pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo, padarė rašymo apsirikimą. Apeliacinės instancijos teismas šį rašymo apsirikimą ištaiso (CPK 276 str.) ir nurodo, kad valstybei iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 276 str., 302 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aljola“ ieškovui UAB „Adictus“ 1149,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ištaisyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad valstybei iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos.