Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 900 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 9 d., 12.20 val., atliekant neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal statybos rangos sutartį 2019 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo statybinių atliekų apdorojimo veiklą neturint Taršos leidimo, leidžiančio statybines atliekas apdoroti toje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) Statybinės atliekos priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurias UAB (duomenys neskelbtini) susivežė į (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) iš kitų objektų, esančių (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono teritorijose, kuriuose UAB (duomenys neskelbtini) vykdė griovimo darbus ir kurių metu susidarė statybinės atliekos. Statybinės atliekos buvo apdorojamos atliekų smulkinimo agregatu (duomenys neskelbtini), darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. K., statybinių atliekų apdorojimo faktas užfiksuotas 2019 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. nuomone, iš protokolo turinio lieka neaišku, ar šiame kontekste yra reikšmingas inkriminuotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies pažeidimas. Institucijos 2019 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kaip laikomasi leidimuose, licencijose ir kituose dokumentuose nustatytų aplinkos apsaugos sąlygų, aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Institucija nesutinka su A. P. skunde pateiktu teiginiu, kad „..iš protokolo turinio taip pat lieka neaišku, ar šiame kontekste yra reikšmingas inkriminuotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies pažeidimas...“ Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „Pažeidimo esmė“ visapusiškai ir išsamiai išdėstytos visos pažeidimo padarymo aplinkybės ir įvardinti įrodymai bei dalyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis teismas priėmė nutarimą pažeidėjo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde A. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.“ Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 6d. įsakymo Nr. D1-259 „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklės" 6 punkte nustatyta, kad „Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas sutarties objektas: statybinio laužo perdirbimo darbai (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–18). Nagrinėjamu atveju matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos inspekcija 2019 m. gruodžio 9 d. 12.20 val. atliko neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu nestacionariu mobiliu atliekų smulkinimo agregatu (duomenys neskelbtini) buvo apdorojamos statybinės atliekos. Statybinių atliekų apdorojimo faktas užfiksuotas 2019 m. gruodžio 9 d. Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos surašytame patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4). Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos agentūra yra išdavusi UAB (duomenys neskelbtini) taršos leidimą (duomenys neskelbtini). Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos objektas yra adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, Taršos leidimo pastabose nurodyta, kad leidimas išduotas pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą galutinę atrankos išvadą dėl nepavojingų statybinių atliekų, griovimo atliekų ir medienos atliekų tvarkymo ir smulkinimo, (duomenys neskelbtini) – poveikio vertinimo (b. l. 23–27). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, neturėjo Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo, leidžiančio statybines atliekas apdoroti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. Dl- 259 „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklės” 6 punktą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog A. P. pagrįstai surašytas 2019 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakydamas į A. P. skundo argumentą, teismas pažymi, kad jo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-976/2017 pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai. Pažymėtina, kad nutartyje buvo sprendžiamas klausimas susijęs dėl sandėliavo ir saugojimo nerūšiuotų mišrių statybinių griovimo atliekų lauko teritorijoje, neturint šiai veiklai skirto taršos leidimo. Šiuo atveju A. P., UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl statybinių atliekų apdorojimo veiklos vykdymo neturint Taršos leidimo, leidžiančio statybines atliekas apdoroti toje teritorijoje.

A. P. skunde prašo skirti mažesnę baudą arba įspėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 235 straipsnio 4 dalis užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo kiekį ir reikšmingumą. A. P. padarė vieną nusižengimą, kaltu neprisipažino, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 235 straipsnio 4 dalis už padarytą administracinį nusižengimą numato tik baudos skyrimą, todėl A. P. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda. Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra juridinio asmens vadovas ir jam buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. P. paskirta minimali bauda pagrįsta ir nėra per griežta.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai A. P. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.