Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Gadiškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinio atsakovui Z. D. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 297,29 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei ieškovui nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė nurodė, kad pagal išrašą iš gyventojų registro tarnybos duomenų bazės, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Vengriją nuo 2016-03-02. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis gautais iš Gyventojų registro departamento, informacija apie atsakovo deklaraciją apie išvykimą į Vengriją yra patvirtinta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje šiuo metu niekur nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Lietuvoje atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo turto.

Nustačius, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį – Vengriją, teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. patikrinti, ar byla jam teisminga. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Reglamentas Nr. 1215/2012 yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis).

Sutinkamai su Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, kurio dalyvėmis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Vengrija, yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 1 dalimi, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje valstybėje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose tai vieta, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji jo dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Šiuo atveju atsakovas yra viešai deklaravęs išvykimą į Vengriją nuo 2016-03-02. Nors ieškovė nurodė atsakovo jai žinomą paskutinės gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, tačiau kitų duomenų apie atsakovo sąsają su paskutine jo gyvenamąja vieta Lietuvoje, darboviete ar turimą turtą Lietuvos Respublikoje, ieškovė nepateikė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovo, kaip vartotojo, netinkamo sutartinių teisių įgyvendinimo, į tai, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta laikytina Vengrijoje, bei tai, kad kitų duomenų, jog Lietuvos Respublikos teritorija laikytina atsakovo pagrindine gyvenamąja vieta, ieškovė nenurodė, todėl ieškovės ieškinį priimti atsisakytina kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Išaiškintina ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į kompetentingą teismą pagal atsakovo žinomą gyvenamosios ar darbo vietos adresą Vengrijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 29 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui Z. D., kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į kompetentingą teismą pagal atsakovo žinomą gyvenamosios ar darbo vietos adresą Vengrijoje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.