- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2-212-940/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06860-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- AAS G
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo AAS G. B., Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS G. B. Lietuvos filialą, atstovui K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui AAS G. B., Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS G. B. Lietuvos filialą, trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. J. dėl neišmokėtos dalies draudimo išmokos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS G. B. filialui Lietuvoje, trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. J., ir prašo priteisti iš atsakovo AAS G. B., Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS G. B. Lietuvos filialą,5369,56 Eur (18 540 Lt) draudimo išmoką, 492,35 Eur (1700 Lt) išlaidų už atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą; 31,54 Eur (108,90 Lt) už automobilio transportavimą į TE tašką apžiūrai ir 37,07 Eur (128,00 Lt) už automobilio saugojimą iki ekspertizės atlikimo mokamoje automobilių aikštelėje, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė ir 2015-01-30 teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 metų spalio mėnesį gavęs iš senelio dovanų pinigais nusipirko 2010 metų laidos automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilį sumokėjo 48 000 Lt. Perkant minėtą automobilį, dalyvavo ir tėtis V. G., kuris patikrino, ar automobilis prieš parduodant nebuvo sudaužytas, taip pat pas tėvo pažįstamą atliko automobilio variklio diagnostika. Automobilio rida spidometre buvo nedidelė – apie 50-60 tūkstančių kilometrų (tiksliai nepamena). Mašina pats pavažinėjo apie 2 mėnesius. 2013 m. gruodžio 28 d. 18.45 val. Panevėžio rajono savivaldybės kelyje Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, 44,50 kilometre, A. J., vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje sustojusį posūkiui į kairę jo (ieškovo) automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. G.. Nustatytas eismo įvykio kaltininkas yra automobilį Mercedes Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. J.. Atsakovas už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę 2014-02-25 kaip draudimo išmoką į ieškovo banko sąskaitą pervedė 24 260,00 Lt. Tokį žalos dydį nustatė atsakovo ekspertas. Nesutikdamas su draudiko pateiktais atlygintinos žalos paskaičiavimais, kreipėsi į UAB „Darsna“ dėl ekspertizės atlikimo tam, kad būtų nustatytas autoįvykio metu automobiliui Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis. UAB „Darsna“ pateikė teismo eksperto V. G. 2014-07-18 pasirašytą pažymą apie automobilio vidutinę rinkos vertę prieš autoįvykį – 46 200 Lt bei išvadą, kad apgadinto automobilio likutinė vertė yra 6 000 Lt. Kadangi po eismo įvykio apgadinto automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti neapsimokėjo, 2014-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi už 5200 Lt, t.y. praktiškai už likutinę automobilio vertę, jis (ieškovas) šį automobilį pardavė B. G.. Už didesnę sumą automobilio parduoti nepavyko. Tikroji autoįvykio metu padaryta žala dėl automobilio Peugeot 607 apgadinimo yra 41 000 Lt. Atsakovo išmokėta piniginė suma, kaip draudimo išmoka, neatitinka realiai padarytos žalos dydžio, kadangi draudimo bendrovė neteisingai nustatė automobilio vertę iki eismo įvykio. Atskaičius atsakovo ieškovui jau sumokėtą išmokos dalį bei sumą, už kurią buvo parduotas sugadintas automobilis, iš atsakovo priteistina 18 540 Lt už padarytą žalą dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu, 1 700 Lt už nepriklausomo eksperto atliktą ekspertizę; 108,90 Lt už automobilio transportavimą į TE tašką apžiūrai, bei 128,00 Lt už automobilio saugojimą iki ekspertizės atlikimo mokamoje automobilių aikštelėje, t. y. viso iš atsakovo ieškovui priteistina 5930,52 Eur (20 476,90 Lt). Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė advokatė Kristina Rutkauskienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ekspertas V. G. nurodė, kad atlikdamas ekspertizę, nevertino automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos, nes jos nustatyti nėra galimybės, o taikant vidutinę statistinę ridą, ekspertizė būtų netiksli. Tuo tarpu UAB „A. B.“ ekspertas vertino automobilio ridą, kurios dalies tiksliai nustatyti neįmanoma, ir šioje dalyje apskaičiavo tik vidutinę statistinę ridą, kuri nėra tiksli. Tai reiškia, kad ekspertas, vertindamas automobilio ridą, darė tik prielaidą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad tikslesnė yra V. G. atlikta ekspertizė. Atsakovo ekspertas pateikė tendencingus skelbimus, dėl kurių kyla abejonių. Ieškinį prašo tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS G. B., Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS G. B. Lietuvos filialą, atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-12-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ieškovui priklausantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo bendrovėje. Siekiant nustatyti eismo įvykio metu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytą žalą, atsakovas kreipėsi į UAB „A. B.“. Vadovaujantis transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 14-01-005 (toliau - Ataskaita), draudimo bendrovė atlygino ieškovo patirtą žalą ir į ieškovo nurodytą sąskaitą pervedė 24260 Lt. Ieškovas, nesutikdamas su draudiko apskaičiuotu patirtos žalos dydžiu, savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Darsna“ prašydamas nustatyti eismo įvykio metu patirtos žalos dydį. Savo ieškinį ieškovas iš esmės grindžia UAB „Darsna“ turto vertinimo ekspertizės akto Nr. 885-M išvadomis. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu ekspertizės aktu ir mano, kad ieškovo patiektas ekspertizės aktas vertintas kritiškai. Ieškovo pateiktame Ekspertizės akte visi lyginami automobiliai yra pateikiami su ženkliai mažesne rida nei vertinamo automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netgi neviršijant vidutinės statistinės ridos. Atsakovui kyla abejonių dėl ieškovo pateiktame ekspertizės akte nurodomo Kauno turgaus prekeivio minima kaina. Atsakovo pateiktoje ataskaitoje parinkti automobiliai yra parinkti su gerokai didesnėmis ridomis, todėl tiksliau atspindi vyraujančią rinkos kainą. Be to, ieškovo pateiktame ekspertizės akte nustatant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę iki apgadinimo nėra taikomas korekcijos koeficientas, įvertinantis transporto priemonės tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą motyvuojant neva tuo, jog tokio dydžio nėra galima nustatyti, nes nėra galimybės nuskaityti spidometro parodymų. Ekspertizės akte nurodoma vertinamo automobilio rida yra 218644 km, kuri buvo užfiksuota 2012-02-12, tačiau pats automobilio vertinimas yra atliktas 2013-12-28, todėl automobilio rida, nesant galimybės nuskaityti spidometro parodymų, turėtų būti atitinkamai koreguota vidutine metine rida (21000 km), o šiuo konkrečiu atveju 38000 km, todėl vertinant automobilio ridą, turėjo būti taikoma 257144 km rida. Netaikant šio koeficiento yra nevertinama, jog automobilio rida yra gerokai didesnė nei statistinė vidutinė rida, todėl yra gaunama daug didesnė vertė, nei yra galima atsižvelgiant į intensyvų automobilio naudojimą ir dėl to susidariusio nusidėvėjimo bei rinkos vertės kritimo. Vertintojo pareiga yra kuo tiksliau nustatyti sugadinto turto vertę. Formulė yra nustatyta teisės aktuose ir ekspertas privalėjo ja vadovautis. UAB „Darsna“ ekspertas į formulę privalėjo įtraukti bent jau neginčijamą ridos dydį. Be to, UAB „Darsna“ surinkti skelbimai kelia abejonių, nes palyginimui yra surinkti automobiliai, neatsižvelgiant į jų ridą, ir tokiu būdu yra iškreipiamas vertinimas. 2 iš 5 pasiūlymų kelia pagrįstų abejonių, todėl jais ekspertas neturėjo remtis. Ginčo automobilio rida buvo virš 200 000 kilometrų, kas yra labai daug. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nėra numatyta vertintojo diskrecija mažinti apskaičiuotos likutinės vertės dydį. Tuo tarpu ieškovo pateiktame ekspertizės akte vertintojas pagal formulę apskaičiuotą automobilio likutinę vertę (8800 Lt) neaišku kodėl mažina iki 6000 Lt. Toks sumažinimas yra nepagrįstas ir automobilio likutinė vertė turėtų būti apie 8000 Lt, nes abu ekspertai nustatė panašius dydžius. Mano, kad ieškovo iniciatyva atlikta ekspertizė yra tendencinga. Ieškinį prašo atmesti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta (1 t., 83, 126, 134, 139, 154, 163 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovas D. G. 2013-11-27 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 48000 Lt įsigijo automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilio rida pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 47500 km (1 t., 11 b.l.). 2013 m. gruodžio 28 d. 18.45 val. Panevėžio rajono savivaldybės kelyje Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, 44,50 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. J., vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje sustojusį posūkiui į kairę jo (ieškovo) automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas A. J. (1 t., 8 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad automobilio Mercedes Benz ML400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS G. B. filiale Lietuvoje, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl minėto eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Atsakovas įvertino ieškovo patirtą žalą, kurią apskaičiavo UAB „Auto balt“ vertintojas M. L., pateikdamas ataskaitą Nr. 14-01-005 (1 t., 94-123, 165-175 b.l.), ir į ieškovo D. G. sąskaitą 2014-02-24 pervedė 24 260 Lt dydžio draudimo išmoką (1 t., 9, 150-151 b.l.). Ieškovas nesutiko su tokio dydžio draudimo išmoka ir savo iniciatyva kreipėsi į nepriklausomą UAB „Darsna“ ekspertą V. G.. Ekspertas 2014-07-18 pateikė Vertinimo - ekspertizės aktą Nr. 885-M, kuriame nurodyta didesnė, t.y. 40200 Lt, automobilio rinkos vertė bei 6000 Lt dydžio automobilio likutinė vertė (1 t., 17-80 b.l.). Gavęs tokį ekspertizės aktą, ieškovas 2014-07-23 su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti 20476,90 Lt (1 t., 10 b.l.). Atsakovas tokią ieškovo pretenziją tenkinti atsisakė (1 t., 14 b.l.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Jį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 102 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jeigu šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nesutaria dėl automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės iki apgadinimo ir likutinės vertės bei tuo pačiu dėl draudimo išmokos dydžio. Šalys sutinka, jog atsakovas yra sumokėjęs dalį žalos atlyginimo, t. y. 24 260 Lt (1 t., 9, 150-151 b.l.), todėl teismas šios sumos neanalizuoja ir dėl jos plačiau nepasisako.
Byloje kyla ginčas dėl automobilio rinkos vertės iki sugadinimo. Ieškovas, remdamasis vertintojo UAB „Darsna“ išvada, teigia, jog automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 46200 Lt (1 t., 26 b.l.), o atsakovas, remdamasis UAB „Auto balt“ išvada, teigia, jog rinkos vertė buvo 32100 Lt (1 t., 96 b.l.).
Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (V. Ž., 2000, Nr. 33-946) 8 punkte yra nustatyta, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – tam tikros markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos (nesužalotos) transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (V. Ž., 2000, Nr. 33-946) 5 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu ir nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Teismo posėdžio metu abu liudytojais apklausti turto vertintojai paaiškino, kad pirmiausia turi būti nustatoma transporto priemonės vidutinė rinkos vertė ir tik paskui, įvertinus konkrečios transporto priemonės individualias charakteristikas, nustatoma šios transporto priemonės rinkos vertė. UAB „Darsna“ vertintojas nustatė, kad automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 59 371 Lt (1 t., 25 b.l.), o UAB „Auto balt“ vertintojas nustatė 42 300 Lt vidutinę rinkos vertę (1 t., 106 b.l.). Ieškovo vertintojas V. G., nustatydamas automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę, rėmėsi šiais šaltiniais: leidiniu „Automobilių rinkos kainos Lietuvoje“, Europiniu internetiniu automobilių portalu „AUTOSCOUT24“, Vokietijos automobilių pardavimo aikštelių internetiniu puslapiu „MOBILE.DE“, VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, atlikti asmeniniai tyrimai – teirautasi pas automobilių prekeivius turguje, interneto informacija (1 t., 23-25 b.l.). Atsakovo vertintojas M. L., nustatydamas automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę, rėmėsi šiais šaltiniais: pardavėju apklausa, asmeniniu vertintojo duomenų banku ir internetiniais puslapiais: www.autoplius.lt, www.autogidas.lt, www.mobile.de, www.autoscout24.eu ir kitais (1 t., 96, 101 b.l.). Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 punktą, transporto priemonės vertinamos naudojantis: Automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BĮ Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX ir AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis, kita šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga.
Taigi teisės aktų nustatytą tvarką atitinka kainos, nurodytos leidiniuose: Automobilių rinkos kainų žinynas, parengtas BĮ Transporto mokslinio tiriamojo centro ir „Naudotų automobilių kainos Lietuvoje“, parengtos VšĮ „Emprekis“. Kaip minėta, teisės aktai nustato, jog turi būti vertinami tapatūs automobiliai, t. y. panašios komplektacijos, panašaus nusidėvėjimo automobiliai ir labiau rinkos kainas atitinka kainos iš pirminių šaltinių. Minėtuose leidiniuose nustatytos kainos yra antrinis, išvestinis šaltinis, jame nėra pateikiama detali lygintų automobilių komplektacija, t. y. negalima tiksliai nustatyti automobilių tapatumo. Todėl, esant kitiems duomenims ir pirminiams šaltiniams turėtų būti remiamasi jais, kaip labiausiai artimais realiai rinkos vertei. Be to, aiškinamajame rašte nėra duomenų, jog tikrai tokia kaina nurodyta minėtuose leidiniuose, todėl teismas neturi galimybės patikrinti vertintojų nurodomų kainų pagrįstumo. Vertintojų pateikiama internetinė informacija neleidžia identifikuoti lyginamų automobilių tapatumo (markė, modelis, komplektacija ir pan.). Be to, teismas negali remtis ir abiejų vertintojų iš užsienio internetinių portalų paimtais skelbimais, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą (1 t., 70-73, 169-173, 177-182 b.l.). Vertintojų nurodomi asmeniniai tyrimai ir pasiteiravimai pas prekeivius neleidžia identifikuoti apie kokius automobilius buvo teirautasi (nenustatytas tapatumas: markė, modelis, komplektacija ir pan.) ir ar iš viso buvo teirautasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad tiek UAB „Auto balt, tiek ir UAB „Darsna“ turto vertintojų nustatyta automobilio vidutinė rinkos vertė tik iš dalies atitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją.
Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 9 punkte nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Šių normų sisteminė analizė leidžia teigti, jog rinkos vertė turi būti nustatoma iš tiesioginių (pirminių) šaltinių, t. y. sudarant tiesioginius sandorius ir vertinant tapačias transporto priemones. Iš abiejų teismui pateiktų turto vertinimo aktų matyti, kad transporto priemonės Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo nustatyta pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant, taigi remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos8 punkto nuostata (1 t., 19, 24, 96, 100 b.l.). Tiek ieškovo, tiek atsakovo samdyti turto vertintojai transporto priemonės rinkos vertę, be kita ko, nustatė ir vizualiai apžiūrėdami automobilį Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei lyginamuoju metodu. Aplinkybę, kad automobilis abiejų vertintojų buvo apžiūrėtas vizualiai patvirtino ir liudytojas V. G., ir patys turto vertintojai V. G. bei M. L..
Tačiau kaip matyti iš pateiktų UAB „Auto balt“ Ataskaitos Nr. 14-01-005 ir UAB „Darsna“ Vertinimo - ekspertizės akto Nr. 885-M, turto vertintojai automobilio rinkos vertę nustatinėjo remdamiesi skirtingais vertinimo kriterijais. Liudytoju apklaustas UAB „Darsna“ turto vertintojas V. G. teisme paaiškino, kad atlikdamas automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, šį automobilį apžiūrėjo 2-3 kartus. Apžiūrint minėtą automobilį nebuvo įmanoma nustatyti jo tikrosios ridos, nes apžiūros metu automobilio spidometras visiškai neveikė. Esant tokioms aplinkybėms, vertinimą atliko nesant tikrųjų ridos matmenų ir rėmėsi kitais duomenimis, o būtent, vertino intensyvų transporto priemonės nusidėvėjimą bei bendrą mašinos išvaizdą, kuri buvo gana tvarkinga. Nepastebėjo, kad automobilis būtų buvęs daužtas iki 2013-12-28 eismo įvykio. Intensyvaus nusidėvėjimo koeficientas yra nurodytas tiek Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, tiek ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje. Intensyvaus nusidėvėjimo koeficientą pasirinko todėl, kad neveikė automobilio spidometras. Šis koeficientas gali būti nuo 0,8 iki 0,9. Kitais atvejais 1. Šiuo konkrečiu atveju buvo pasirinktas 0,82 koeficientas. Vertindamas mašinos techninę būklę ir išvaizdą pasirinko 0,95 koeficientą (tiek sumažėjo vertė po automobilio sudaužymo). Būtų galėjęs taikyti 1, bet kadangi buvo intensyvus nusidėvėjimas, koeficientą sumažino. Tokiu būdu buvo sumažinta ir automobilio rinkos vertė. Taip pat nustatė automobilio padangų korekcinę vertę. Tokio tipo kaip vertinamasis automobilių vidutinė statistinė metinė rida yra 21000 kilometrų, taigi vertinamojo automobilio, kuris tuo metu buvo trejų metų senumo, vidutinė rida turėjo būti apie 63000 kilometrų, tačiau pagal gautus duomenis paskutinė faktiškai užfiksuota automobilio Peugeot 607 rida viršijo 200 000 kilometrų. Pateikus užklausą oficialiam Peugeot atstovui Lietuvoje UAB „Žibintas“, buvo gautas atsakymas, kad transporto priemonei Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-02-12 buvo atliktas techninis aptarnavimas ir užfiksuoti 218 644 kilometrų spidometro parodymai. Tokie parodymai, V. G. vertinimu, rodo intensyvų automobilio eksploatavimą. Kadangi duomenys apie spidometro parodymus yra tik 2012-02-12 datai, o automobilis buvo sudaužytas 2013-12-28, formulėje, pagal kurią apskaičiavo automobilio rinkos vertę, nesant faktinės ridos duomenų, ridos netaikė. Įvertinęs visus mažėjimus (intensyvų nusidėvėjimą, automobilio techninę būklę, padangų vertę), gavo 46 200 Lt dydžio automobilio Peugeot 607 rinkos vertę. Kokiu būdu buvo apskaičiuota automobilio rinkos vertė matyti iš Vertinimo - ekspertizės akte Nr. 885-M esančios Transporto priemonės rinkos vertės pažymos (1 t., 26-27 b.l.). Aplinkybes, kad automobilio Peugeot 607 spidometro duomenys jau pirkimo metu buvo atsukti, o paskui spidometras iš viso jokių duomenų neberodė, patvirtino ir liudytojas V. G.. Liudytojas paaiškino, kad kadangi kurį laiką pats vertėsi automobilių prekyba, suprato, jog automobilio spidometro duomenys nėra teisingi. Automobilis buvo trijų metų senumo, todėl jos reali rida galėjo būti apie 150-200 tūkstančių kilometrų. Sutinka, kad automobilio rida 2012-02-12 dienai galėjo būti tokia, kokia yra nurodyta oficialaus Peugeot atstovo Lietuvoje pažymoje. Po to, kai automobilis buvo nuvežtas į servisą Piniavoje ir ten patikrinta jo rida bei, kai atsakovo vertintojas įvertino automobiliui padarytą žalą, automobilio spidometras iš viso nebeveikė ir V. G. atliekant vertinimą nerodė jokių duomenų.
Iš UAB „Auto balt“ vertintojo M. L. pateiktos ataskaitos Nr. 14-01-005 (1 t., 94-123, 165-175 b.l.) matyti, kad šis turto vertintojas, nustatydamas ginčo automobilio rinkos vertę, vertino ir automobilio ridą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Auto balt“ turto vertintojas M. L. paaiškino, kad automobilio Peugeot 607 vidutinę rinkos vertę nustatė remdamasis lyginamuoju metodu, pasirinkdamas kuo artimesnius lyginamajam objektus. Paaiškino, kad pirmiausia pagal pasirinktus lyginimui objektus yra nustatoma vidutinė rinkos vertė prie esamų verčių, o tik paskui nustatoma rinkos vertė. Nustatęs vidutinę rinkos vertę ir pritaikęs koregavimo koeficientus, numatytus Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, nustatė automobilio Peugeot 607 rinkos vertę. Atlikdamas automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, automobilio apžiūrą atliko dalyvaujant K. Ž. bei V. G.. 2014-01-10 vizualiai apžiūrint minėtą transporto priemonę, buvo užfiksuoti pažeidimai bei automobilio techninė būklė iki eismo įvykio. Taip pat užfiksuoti spidometro parodymai 48760 kilometrų. Tokie spidometro parodymai akivaizdžiai nesutapo su technine automobilio būkle, kadangi iš sėdynių bei vairo nudėvėjimų buvo matyti, kad automobilis daug eksploatuotas. Taip pat buvo sudilę stabdžių diskai – 2,7 mm – kas laikytina labai dideliu išdilimu. M. L. taip pat paaiškino, kad remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 11 punktu, nustatant automobilio rinkos vertę buvo imamas korekcijos koeficientas, kuriuo įvertinamas transporto priemonės tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumas bei vidutinės statistinės ridos reikšmės atskiriems transporto priemonių tipams. Taigi šiuo atveju nustatant automobilio rinkos vertę svarbiausias rodiklis buvo rida. Rida turi didelę įtaka transporto priemonės vertei. Lyginamųjų objektų rida turi būti kaip vidutinė statistinė. Automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridai nustatyti mašina buvo nuvežta į Peugeot centrą Piniavoje. Kompiuterinės diagnostikos metu tikslios automobilio ridos nustatyti nepavyko, nes duomenys buvo ištrinti ir paskutiniai duomenys rodė 220 000 kilometrų ridą, išlikusią prieš keičiant spidometro parodymus. Kitų duomenų atstatyti nebuvo galima. Apžiūros metu fotografavo (1 t., 168 b.l.). Buvo kreiptasi į UAB „S Auto“ dėl informacijos apie automobiliui Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus techninius aptarnavimus. Gauti duomenys, kad paskutinis aptarnavimas atliktas 2012-02-12 ir užfiksuota 218 644 kilometrų rida (1 t., 162 b.l.). Tai, kad 2014 metų sausio mėnesį buvo nustatyta 220 000 kilometrų rida, rodo, jog po 2012-02-12 atlikto aptarnavimo automobilis buvo ir toliau naudojamas. 2012-02-12 datai užfiksuota rida, eksperto vertinimu, yra tiksliausia. Kadangi daugiau duomenų apie automobilio ridą nebuvo, laikotarpiui nuo 2012-02-12 iki eismo įvykio (2013-12-28), t.y. 22 mėnesiams, atsižvelgdamas į tai, kad tokio tipo kaip vertinamasis automobilių vidutinė statistinė metinė rida yra 21000 kilometrų, apskaičiavo vidutinę statistinę ridą 38500 kilometrų (21000 km : 12 mėn. x 22 mėn.). Gautą ridą už minėtą laikotarpį pridėjo prie ridos, užfiksuotos 2012-02-12, ir iš viso gavo 257144 kilometrų ridą. Iš Išvados apie transporto priemonės rinkos vertę Nr. 14-01-005 (108-109 b.l.) matyti, kad turto vertintojas M. L. pagal Instrukcijos 11 punktą pritaikė 0,85 korekcijos koeficientą. Iš apskaičiuotos automobilio Peugeot 607 ridos 257 144 kilometrų buvo atimta vidutinė statistinė rida už trejus metus, t.y. 63 000 kilometrai, ir gautas 194 144 kilometrų skirtumas. M. L. paaiškino, kad kadangi instrukcija aprėpia tik iki 102 000 km ridos skirtumą, nustatant automobilio vertę, buvo taikomi kiti koeficientai. Jei nebūtų buvęs viršytas 102 000 km ridos skirtumas, kitų koeficientų taikęs nebūtų. Tačiau teko taikyti koeficientą, įvertinantį transporto priemonės išvaizdą ir išlaikymą, panaudojimo paskirtį, savininkų skaičių. Ekspertas paaiškino, kad apžiūros metu bendra automobilio būklė įvertinta kaip vidutiniška, kadangi rida neatitiko automobilio pagaminimo metų, t.y. transporto priemonė buvo intensyviai eksploatuojama. Formulėje, esančioje išvados apie transporto priemonės rinkos vertę Nr. 14-01-005 (1 t., 108 b.l.) 1.5 punkte, KV2 parodo automobilio naudojimą pagal paskirtį. KV2 gali būti nuo 0,8 iki 0,9. Nagrinėjamu atveju buvo taikytas 0,9, nes 0,8 dar labiau sumažintų transporto priemonės rinkos vertę. KV₁ netaikė. Neskaičiavo ir papildomos įrangos vertės, nes automobilis papildomos įrangos neturėjo (Išvados 2 punktas). Vertinamasis automobilis buvo Peugeot 607 Platinum markės, todėl tokioje transporto priemonėje visa įranga jau būna įrengta gamintojo. Šiuo atveju nebuvo tik stiklinio elektrinio stoglangio. Padangų korekcinę vertę apskaičiavo atskirai ir nustatė, kad padangos vertos 253 Lt (Išvados 3 punktas). Nustatydamas padangų korekcinę vertę vadovavosi Instrukcijos 22 punktu. M. L. nurodė, kad vertinamo automobilio Peugeot 607,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė būtų 42300 Lt, jei nebūtų atsižvelgiama į ridą, padangų būklę, kitas individualias automobilio charakteristikas. Mano, kad ieškovo iniciatyva vertinimą atlikęs ekspertas turėjo automobilio vertę skaičiuoti įvertindamas ir ridą, kadangi formulė, pagal kurią skaičiuojama ši vertė, yra privaloma.
Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tiek ieškovo, tiek atsakovo iniciatyva atliktas turto vertinimas, buvo atliekamas laikantis teisės aktų reikalavimų bei, ar tinkamai buvo nustatyta automobilio rinkos vertė. Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 8 punktą transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant. Instrukcijos 9 punkte yra įtvirtinta principinė rinkos vertės apskaičiavimo formulė, kurios vienas iš elementų yra korekcijos koeficientas, įvertinantis transporto priemonės tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą. Nustatyta, kad UAB „Darsna“ turto vertintojas V. G., apskaičiuodamas automobilio rinkos vertę, visiškai nevertino automobilio ridos ir netaikė šio korekcijos koeficiento. Ekspertas tokį savo sprendimą, kaip minėta aukščiau, argumentavo tuo, kad duomenys apie spidometro parodymus buvo tik 2012-02-12 datai, o automobilis buvo sudaužytas 2013-12-28, taigi nebuvo faktinės ridos duomenų už visą laikotarpį ir jų nebuvo galima tiksliai nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad formulė yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tuo tarpu UAB „Auto balt“ turto vertintojas M. L. nurodė, kad formulė, pagal kurią skaičiuojama automobilio rinkos vertė, yra privaloma, todėl, atlikdamas turto vertinimą, taikė ridos korekcijos koeficientą.
Pažymėtina, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalies, 212 straipsnio prasme. Tokia išvada gali atitikti kitą CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytą įrodinėjimo priemonę - rašytinį įrodymą, jeigu joje yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje teismo ekspertizė nebuvo skiriama, teismas ieškovo ir atsakovo pateiktas turto vertinimo ataskaitas vertina kaip rašytinius įrodymus (CPK 177 str.).
Nagrinėjamu atveju teismui pagrįstų abejonių kelia tiek UAB „Darsna“, tiek ir UAB „Auto balt“ turto vertintojų pateikti turto vertinimo aktai. Pažymėtina, kad ekspertas V. G., nustatydamas automobilio rinkos vertę, visiškai netaikė Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 punkte įtvirtintoje principinėje formulėje numatyto ridos korekcijos koeficiento, motyvuodamas tuo, kad nebuvo galima apskaičiuoti visos faktinės automobilio ridos, o prielaidomis remtis nenorėjo. Teismas nesutinka su tokiais eksperto motyvais, kadangi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2 punktas numato, jog ši tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą šios tvarkos III skyriuje nurodytais, taip pat kitais teisės aktuose numatytais transporto priemonių vertės nustatymo atvejais; Tvarkos 25 punkte įtvirtinta, kad Transporto priemonė vertinama vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, o pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, kurios 9 punkte įtvirtinta principinė transporto priemonės rinkos vertės nustatymo formulė, 2 punktą šios instrukcijos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams. Taigi logiškai sistemiškai aiškinant paminėtas teisės normas akivaizdu, jog turto vertintojas V. G. turėjo pareigą, skaičiuodamas automobilio rinkos vertę, taikyti ir ridos korekcijos koeficientą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Darsna“ atlikto turto vertinimo dalis, susijusi su automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymu, turi trūkumų. Teismas kritiškai vertina ir UAB „Auto balt“ ataskaitos Nr. 14-01-005 dalį dėl rinkos vertės nustatymo. Pažymėtina, kad UAB „Auto balt“ turto vertintojas M. L., nors minėtą korekcijos koeficientą, skaičiuodamas automobilio rinkos vertę, ir taikė, tačiau dalį automobilio faktinės ridos, t.y. už laikotarpį nuo 2012-02-12 iki eismo įvykio (2013-12-28), skaičiavo pagal vidutinius statistinius rodiklius, t.y. minėtoje dalyje buvo daromos tik prielaidos apie galimą faktinę automobilio ridą, kadangi jokių objektyvių duomenų byloje apie tai, kiek automobilis po 2012-02-12 buvo eksploatuojamas nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad dalis faktinės automobilio ridos UAB „Auto balt“ vertintojo buvo apskaičiuota remiantis tik hipotetiniais skaičiavimais, teismas daro išvadą, kad UAB „Auto balt“ ekspertizės dalis, kurioje nustatoma automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, taip pat yra ydinga.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi turto vertinimo ataskaitos turi trūkumų, kad šalys atsisakė teismo siūlymo skirti byloje teismo ekspertizę (1 t., 193 b.l.), nurodydamos, kad jų turto vertintojai turto vertinimą atliko tinkamai, kad ginčo automobilis yra parduotas, ir galimai yra ne Lietuvoje bei buvo iškomplektuotas dalimis, bei tai, kad dėl papildomos ekspertizės būtų patiriama papildomų išlaidų, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kitų būdų ir priemonių tiksliai nustatyti automobilio rinkos vertę teismas neturi, daro išvadą, jog šiuo atveju, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teisingiausia automobilio rinkos vertę yra nustatyti išvedant vidurkį iš abiejų turto vertintojų apskaičiuotų automobilio rinkos verčių. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Darsna“ turto vertintojas V. G. apskaičiavo 46 200 Lt dydžio automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę (1 t., 26 b.l.), o UAB „Auto balt“ ekspertas M. L. – 32 100 Lt rinkos vertę (1 t., 109 b.l.), šių verčių vidurkis sudaro 39150 Lt (78300 Lt : 2). Teismo nuomone (CPK 185 str.), ši suma atitinka realią turto rinkos kainą, todėl nustatytina, kad automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 11338,62 Eur (39150 Lt).
Byloje ginčas kilo ne tik dėl automobilio rinkos vertės, bet ir dėl automobilio likutinės vertės apskaičiavimo. Likutinė vertė – apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką (Tvarkos 11 p.). Transporto priemonės likutinė vertė apskaičiuojama vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos VI skyriaus nuostatomis. Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu. Ji gali būti apskaičiuojama pagal formulę, numatytą Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 69 punkte. Iš UAB „Auto balt“ Ataskaitos Nr. 14-01-005 matyti, kad turto vertintojas M. L., remdamasis Instrukcijos 69 punkte įtvirtinta formule, nustatė 8082 Lt dydžio automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę (1 t., 115-116 b.l.). M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra apgadintos transporto priemonės likutinės vertės nustatymo metodika ir konkreti formulė, kuria privaloma vadovautis. Transporto priemonės populiarumo ir rizikos dėl neįvertintų gedimų koeficientus (Išvados 4.1 ir 4.2 punktai; 1 t., 115-116 b.l.) parenka pats vertintojas. Pagal Instrukcijos 75 punktą priklausomai nuo automobilio populiarumo apgadintų automobilių rinkoje parenkamas koregavimo koeficientas KP = 0,7…1,0. Pagal Instrukcijos 76 punktą rizikos dėl neįvertintų gedimų bei pakitimų (paklausos) rinkoje koeficientas KR= 0,7…1,0. Atsižvelgdamas į automobilio apgadinimus bei, kad gali keistis automobilio populiarumas rinkoje, parinko žemiausią 0,7 pataisos koeficientą ir automobilio likutinė vertė sumažėjo.
Iš UAB „Darsna“ Vertinimo - ekspertizės akto Nr. 885-M matyti, kad ekspertas V. G. automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę pagal skaičiuoklę paskaičiavo 8800 Lt, tačiau šią vertę sumažino iki 6000 Lt (1 t., 39-40 b.l.). V. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad liekamųjų agregatų bei detalių procentai bendroje automobilio vertėje pasirinkti pagal Instrukcijos lentelę Nr. 5, tačiau procentinė korekcija bei pataisų koeficientai koreguoti vertintojo nuožiūra, atsižvelgiant į apžiūros akto priede užfiksuotus sugadinimus bei vertinant aplinkybes dėl avarinio automobilio realizavimo. Vertintojas – teismo ekspertas pagal sąrašą atliko platų apklausos tyrimą, už kiek realiai galima būtų realizuoti ir už kiek kas pirktų taip stipriai sugadinto automobilio liekanas. Iš atliktų veiksmų vertintojas įsitikino, kad labiausiai ir aukščiausia tokio automobilio realizavimo vertė nėra didesnė kaip 6000 Lt, tačiau ir tokiai kainai reikia atlikti daug paieškų, kad būtų galima rasti potencialų pirkėją šiam turto objektui (1 t., 39-40 b.l.). Teismo posėdžio metu V. G. palaikė šią raštu išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad pagal likutinę vertę, apskaičiuotą pagal formulę, automobilio rinkoje niekas nepirktų. Nurodė, kad Instrukcijos 69 punkte esanti formulė yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi ten aiškiai nurodyta, jog likutinė vertė gali būti apskaičiuojama pagal formulę. Taigi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija yra tik metodika, kaip apskaičiuoti turto vertę, o pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą vertintojas turi atlikti vertinimo analizę. Teismas sutinka su tokiomis V. G. išvadomis, kadangi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 69 punkte nurodyta, jog apgadintos transporto priemonės likutinė vertė gali būti apskaičiuojama pagal formulę. Tai reiškia, kad turto vertintojas šiuo atveju turi diskrecijos teisę pasirinkti, kaip apskaičiuoti likutinę vertę. Be to, pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo straipsnio 1 dalies 2 punktą turto arba verslo vertė nustatoma laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų. V. G. nurodė, kad pagal formulę apskaičiuotą automobilio likutinę vertę pakoregavo savo nuožiūra, atsižvelgdamas į tai, už kiek realiai galima parduoti taip sudaužytą mašiną. Pats turi automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose parduodami automobiliai, agentų ir apklausos būdu atlieka rinkos tyrimą. Ginčo automobilis pagal savo sudaužymo laipsnį nėra labai populiarus. Kai automobilis būna labai sudaužytas, vertintojas pamažina detalių vertę. Pagal formulę apskaičiuodamas likutinę vertę taikė 0,7 koeficientą, rodantį sugadinimo laipsnį. Nustatydamas šį koeficientą, vadovavosi metodika.
Ištyręs UAB „Auto balt“ vertinimo ataskaitą bei UAB „Darsna“ ekspertizės aktą, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovo iniciatyva atlikto automobilio bei jo likučių vertinimo, tiek atsakovo iniciatyva atlikto šio turto vertinimo išvados savo įrodomąja reikšme iš esmės yra lygiavertės, kadangi abiejų šalių vertintojai yra teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti, abu automobilio likutinę vertę nustatinėjo vadovaudamiesi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 69 punkte įtvirtinta formule, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo turto vertintojo UAB „Darsna“ ekspertizės aktas dalyje dėl likutinės transporto priemonės vertės yra išsamesnis ir labiau atitinka realią vertinamo automobilio likutinę vertę po autoįvykio, kuri yra labai artima automobilių likučių pardavimo vertei. Pažymėtina, kad kaip jau minėta V. G., atsižvelgdamas į tai, už kiek realiai galima parduoti taip sudaužytą mašiną bei pakoregavęs pagal formulę apskaičiuotą likutinę vertę nustatė, jog automobilio reali likutinė vertė yra 6000 Lt, o iš 2014-04-05 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas D. G. eismo įvykio metu sudaužytą automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 5200 Lt (1 t., 13 b.l.). Ieškovas D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po eismo įvykio apgadinto automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti neapsimokėjo, todėl 2014-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi už 5200 Lt, t.y. praktiškai už likutinę automobilio vertę, jis (ieškovas) šį automobilį pardavė B. G.. Pardavė už tokią sumą, nes automobilis tiek tebuvo vertas ir žmonės už jį 8000 Lt nedavė. Nepavyko parduoti ir už 6000 Lt. Liudytojas V. G. paaiškino, kad internete įdėjo skelbimą ir mašiną pardavinėjo apie mėnesį. Prašė 6000 Lt, bet niekas už tiek nepirko. Automobilį pardavė už 5200 Lt. Taigi visi šie duomenys paneigia atsakovo turto vertintojo M. L. pateiktoje ataskaitoje nustatytąją 8082 Lt likutinę šio automobilio vertę. Jokių objektyvių priežasčių teismui nesivadovauti aptariamomis UAB „Darsna“ išvadomis bei automobilio likučių pardavimo kaina nėra, atsakovas išvadų dėl likutinės vertės, kaip ir paties UAB „Darsna“ ekspertizės akto patikimumo bei objektyvumo įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo ir paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę neprašė, nors teismas, kaip jau minėta, tokią galimybę šalims įvardijo (1 t., 193 b.l.) (CPK 212 str., 177 str. 4 d., 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad reali transporto priemonės Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 6000 Lt.
Nustačius, kad automobilio rinkos vertė iki sugadinimo buvo 39150 Lt, o likutinė vertė lygi 6000 Lt, ieškovui padarytos žalos dydis yra 33150 Lt (39150 Lt - 6000 Lt). Šalys atsakovo ieškovui išmokėto 24 260 Lt draudimo išmokos dydžio neginčija, todėl likusi neatlygintos žalos dalis yra lygi 8890 Lt (33 150 Lt - 24 260 Lt). Kadangi šios žalos dalies atsakovas neatlygino, todėl ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo pritiestina 2574,72 Eur (8890 Lt) neišmokėtos draudimo išmokos (CK 6.987 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1700 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Darsna“ turto vertintojui. Iš byloje esančio kasos pajamų orderio kvito matyti, kad ieškovas D. G. būtent tokią pinigų sumą (1700 Lt) sumokėjo UAB „Darsna“ už padarytos žalos nustatymą (1 t., 16 b.l.). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka (toliau – išmoka) – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį <...>. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Tačiau draudikas yra atsakingas dėl tinkamos išvados pateikimo ir atsako įstatymų nustatyta tvarka, jei išvada nėra tinkama. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ir ieškovo, ir atsakovo ekspertai netinkamai apskaičiavo automobilio rinkos vertę, tačiau ieškovo pasirinktas turto vertintojas tiksliau įvertino automobilio rinkos vertę. Tuo tarpu atsakovo vertintojo išvadoje likutinė automobilio vertė nustatyta 8082 Lt, kas neatitinka realių galimybių parduoti automobilio likučius. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovo paskirto asmens išvada dėl likutinės vertės neatitinka tikrosios padėties, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose numatytą pareigą tinkamai paskaičiuoti likutinę vertę ir turi prisiimti jam tenkančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, abiejų ekspertų išvados yra ydingos, tačiau ieškovo pasirinkto asmens atlikta ekspertizė tikslesnė, kad atsakovas pažeidė pareigą tinkamai nustatyti turto vertę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju už ekspertizės atlikimą yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti dalį, t.y. 289,62 Eur (1000 Lt), išlaidų, kurios laikytinos ieškovo nuostoliais, patirtais dėl netinkamo atsakovo, kaip draudiko, pareigos tiksliai nustatyti turto vertę vykdymo (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 128,00 Lt (37,07 Eur) automobilio saugojimo išlaidų. Iš saugojimą atlikusios įmonės 2014-04-04 PVM sąskaitos-faktūros PAS Nr. 527 matyti, kad automobilis buvo saugomas 2014 metų vasario bei kovo mėnesiais ir balandžio mėnesio 1-4 dienomis (iš viso 63 dienas). Už saugojimą ieškovas sumokėjo 128,00 Lt (1 t., 15 b.l.),t. y. po 2,03 Lt už vieną dieną. Iš UAB „Auto balt“ pateikto Apžiūros akto(1 t., 102 b.l.) matyti, kad transporto priemonė Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėta 2014-01-10. Iš Vertinimo ataskaitos Nr. 14-01-005 matyti, kad vertinimo pradžia 2014-01-10, pabaiga – 2014-02-05 (1 t., 97 b.l.). Iš ieškovo pateikto UAB „Darsna“ atlikto Transporto priemonės apžiūros akto Nr. 885-M matyti, kad transporto priemonė apžiūrėta 2014-03-20 ir 2014-03-25 (1 t., 19-22 b.l.). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas reikalavo saugoti automobilį kol vyko tyrimas arba iki 2014-04-04. Be to, duomenų, jog po UAB „Darsna“ 2014-03-25 atliktos transporto priemonės apžiūros tyrimui atlikti buvo reikalingas automobilis, byloje nėra, t. y. ieškovas neįrodė saugojimo poreikio po šios datos (CPK 178 str.). Taigi tyrimui atlikti automobilis buvo reikalingas tik iki 2014-03-25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas automobilį laikė saugojamoje aikštelėje iki jo pardavimo 2014 m. balandžio 5 d. (1 t., 13 b.l.). Kadangi teismas šioje byloje yra nustatęs, jog atsakovas buvo neteisingai paskaičiavęs išmokos dydį ir šiam faktui nustatyti ieškovas privalėjo samdyti turto vertintoją bei jam pateikti vertintiną turtą, laikytina, kad iki turto apžiūros (2014 m. kovo 25 d.), ieškovo patirtos išlaidos priskirtinos prie protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, jog ieškovas automobilį saugojimo aikštelėje iki 2014 m. kovo 25 d. pagrįstai laikė kol vyko tyrimas dėl padarytos žalos nustatymo, todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 31,16 Eur (107,59 Lt (53 d. x 2,03 Lt)) išlaidų už automobilio saugojimą.
Ieškovas D. G. nurodė, kad patyrė 31,54 Eur (108,90 Lt) išlaidų už automobilio transportavimą į TE tašką apžiūrai. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė pinigų priėmimo kvitą (1 t., 16 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad automobilis buvo transportuojamas atsakovui siekiant nustatyti ir apskaičiuoti patirtos žalos dydį, kad atsakovas savo pareigą tinkamai apskaičiuoti žalos dydį neįvykdė, daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti visą prašomą automobilio transportavimo išlaidų sumą. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai.
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2927,04 Eur (10 106,49 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 614,31 Lt (177,92 Eur) dydžio žyminį mokestį (1 t., 3 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui proporcingai (49 %) patenkintiems reikalavimams priteistina 87,18 Eur (301,01 Lt) žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat pateikė 2015-02-17 atstovavimo sutartį (1 t., 176 b.l.) ir 2015-02-20 Pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 782204 (2 t., 4 b.l.), iš kurio matyti, kad ieškovas patyrė 100,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (49 %), iš atsakovo ieškovui priteistina 49,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Pašto išlaidos, kurios sudaro 13,71 Eur (1 t., 2 b.l.), atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį proporcingai priteistinos (49%) iš atsakovo, t.y. 6,72 Eur, ir iš ieškovo (51%), t.y. 6,99 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (20 str., 7 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AAS G. B., Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS G. B. Lietuvos filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2574,72 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 72 ct) nuostolių atlyginimą, 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su žalos nustatymu, 31,16 Eur (trisdešimt vieno euro 16 ct) automobilio saugojimo išlaidas, 31,54 Eur (trisdešimt vieno euro 54 ct) transportavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2927,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87,18 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 18 ct) žyminį mokestį ir 49,00 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) išlaidas už teisines paslaugas – ieškovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo bei kitų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,99 Eur (šešių eurų 99 ct), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo AAS G. B., Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS G. B. Lietuvos filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.