- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-150-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00366-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- M. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 31 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 6 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-05-21, pabaiga – 2017-08-21.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. J. skundą dėl Komisijos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-414 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad M. J. jau pasitaisė ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. J. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad išsamūs Komisijos nutarimo apskundimo motyvai yra nurodyti nuteistojo skunde, paduotame Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuriame jis aiškiai išdėstė faktus dėl šio nutarimo nepagrįstumo. Komisija nepateikė jokių argumentų dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir nutarimo niekaip nepagrindė, jame net nėra motyvuojamosios dalies – iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė nutarimo dalis. Toks nutarimas, kuris nemotyvuotas, kaip tai numato BVK 164 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintų komisijos nuostatų 36.6 punkto reikalavimai, negali būti laikomas teisėtu ir privalo būti panaikintas.
Skunde taip pat nurodoma, kad visi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai dėl M. J. netaikytino lygtinio paleidimo (padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, padaryti drausminiai pažeidimai pataisos įstaigoje, nuteistojo arogantiškas elgesys, tai, kad jis nedirbo, nesimokė) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, todėl ir skundžiama apylinkės teismo nutartis privalo būti panaikinta. Nuteistojo nuomone, teismo argumentas dėl anksčiau padarytų nusikaltimų yra akivaizdus siekis bausti jį antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Taip pat pažymėtina, kad kitose Kauno apygardos teismo nutartyse (pvz., 1S-1006-479/2012, 1S-806-175/2011 ir kt.) yra nurodyta, kad padaryti sunkūs nusikaltimai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Tas pats pasisakytina ir apie nuteistajam paskirtas drausmines nuobaudas, kurios jau negalioja ir asmuo laikomas neturinčių nuobaudų, kaip tai numato BVK 143 straipsnio 9 dalis. Nepagrįsti nutarties motyvai ir dėl to, kad M. J. kažkada nedirbo ir nesimokė. Be jokios abejonės, darbas ir mokymasis yra teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jokiu būdu tai negali būti prievole, o darbo neturėjimas ir nesimokymas negali būti kriterijumi asmens diskriminavimui. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamos nutarties argumentas dėl jo arogantiškumo apskritai negali būti laikomas tinkamu motyvu teismui, kuris privalo būti teisingas ir nešališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime taip pat pritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.
Skunde M. J. akcentuoja, kad teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir sunkumo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad į šias aplinkybes atsižvelgti teismą, svarstantį lygtinio paleidimo taikymo klausimą, įpareigoja įstatymas. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, teismas turi vertinti, ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J., būdamas anksčiau penkis kartus teistas, šiuo metu bausmę atlieka už pasikėsinimą apiplėšti ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Už tokio paties pobūdžio smurtinius nusikaltimus jis nuteistas ne pirmą kartą, jam taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kurio sąlygas jis pažeidė ir vėl nusikalto. Dėl padarytų nusikaltimų M. J. kaltę pripažįsta iš dalies, savo elgesį nusikaltimo padaryme linkęs sumenkinti ir save pateisinti. Pataisos įstaigoje jis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų režimo reikalavimų – keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairius nustatytos tvarkos pažeidimus. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje nustatyta vidutinė, artima aukštai – 95 balai pagal „OASys“ metodiką, rodo didesnį M. J. pavojingumo visuomenei laipsnį. Nuteistojo riziką nusikalsti didina ankstesni nusikalstami veiksmai (smurtinio pobūdžio nusikaltimai sudaro jam būdingo nusikalstamo modelio dalį), išsilavinimo stoka, neigiama laisvėje esančių draugų įtaka (nusikaltimai padaryti veikiant su kitais nusikalstamą praeitį turinčiais asmenimis), taip pat emocinės problemos (perdėtas pasitikėjimas savimi, nesugebėjimas suprasti galimų savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų) ir netinkamų elgesio modelių pasirinkimas (kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą, neįvertina ankstesnio patyrimo, problemų sprendime linkęs labiau rūpintis dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų). Be to, psichologinės tarnybos išvadoje nustatyta vidutinė ir nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika, kuri siejama su impulsų kontrolės, savivokos ir empatijos stoka. M. J. būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, nustatyta, kad jo smurtinis elgesys susijęs psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimu (nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo šių medžiagų, pataisos įstaigoje baustas už alkoholio vartojimą), nors pats nuteistasis šias problemas neigia. Apie sąmoningą nuteistojo elgesio kaitą teigiama linkme neleidžia spręsti ir tai, jog jis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų pataisos įstaigoje.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo asmenybės ir jo pavojingumo, taip pat įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su Komisijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. J. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 21 diena (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 3 mėnesiai), dar didelė. Nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymų, kad šiuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimą, būtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai atmetė M. J. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.