- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-504-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10031-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. Č.
- Pareiškėjas
- BIGBANK
- Skolininkas
- A. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BIGBANK, AS pareiškimą dėl skolininkui A. Č. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys I. Č., antstolis T. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas BIGBANK, AS pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti skolininko A. Č. turto dalį, t. y. jog A. Č. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. Č. gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko A. Č. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Skolininko sutuoktinė I. Č. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietė šiuo metu įpareigota sustabdyti I. Č. lėšų išmokėjimą, kadangi šis turtas skolininkui A. Č. priklauso bendros nuosavybės teise su sutuoktine.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkui A. Č. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. Č. iš darbo santykių gaunamų pajamų.
3. Teismas sprendė, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas turi pakankamai asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl procesinės teisės normų pažeidimo, galėjusio įtakoti neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas neišnagrinėjo I. Č. savarankiško prašymo, pareikšto atsiliepime į prašymą, kuriuo ji prašė teismo nustatyti, kad A. Č. prievolė pareiškėjui yra asmeninė ir negali būti tenkinama iš jos gaunamų pajamų, neviršijančių 1 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos mėnesinės pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė.
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
7. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo I. Č. savarankiško prašymo, kuriuo ji prašė teismo nustatyti, kad A. Č. prievolė pareiškėjui yra asmeninė ir negali būti tenkinama iš jos gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA bei, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos mėnesinės pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad A. Č. prievolė pareiškėjui yra asmeninė. Byloje nėra keliamas klausimas dėl sutuoktinių bendrųjų prievolių, o įstatyme nustatyta tvarka prašoma nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš skolininkui priklausančios dalies būtų galima įvykdyti asmeninę skolininko prievolę.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad nagrinėjamu atveju I. Č. sutuoktinio prievolė yra asmeninė ir pagrįstai nurodė, jog išieškojimas pagal asmeninę I. Č. sutuoktinio prievolę yra vykdomas ne iš I. Č. asmeninės nuosavybės turto, o iš jos sutuoktinio A. Č. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies.
10. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninio turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką. Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl sutuoktinių bendrųjų prievolių. A. Č. skola yra asmeninė ir jis atsako tik savo asmeniniu turtu, kadangi apeliantė ir skolininkas yra sutuoktiniai, jų santuoka nėra nutraukta, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, todėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas.
11. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog skolininko A. Č. asmeninė prievolė negali būti tenkinama iš jos gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA bei. Kaip jau anksčiau minėta, nustačius skolininko A. Č. dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, asmeninė skolininko A. Č. prievolė bus tenkinama ne iš apeliantės asmeninės nuosavybės turto, o iš jos sutuoktinio A. Č. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies. Įstatymas nenumato ribojimo nuo kokios sumos galima nustatyti dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.
12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jos savarankiško prašymo nustatyti, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos mėnesinės pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantei siekiant nusistatyti, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos mėnesinės pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, galima sudaryti vedybinę sutartį ar teikti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl sutuoktinių turto padalijimo ir pan. (CK 3.100 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymas, todėl toks apeliantės prašymas šioje byloje nenagrinėtinas.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai vertino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu. Teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Dėl išdėstytų aplinkybių, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.