- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-269-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-5-00029-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- P. S.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo P. S. (P. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357–18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, P. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 11 d. nuosprendžiu agal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. balandžio 11 d., o jos pabaiga – 2021 m. balandžio 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo 1 metai 2 mėnesiai 9 dienos.
3. Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 357-18 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartimi tokį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakyta.
4. Nuteistasis skundžia šią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali, šališka, neatitinkanti įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei laikmečio realijų. Nepagrįstai, remiantis vien spėjimais ir nepagrįstomis bei nemotyvuotomis išvadomis, paneigtas teisėtas ir pagrįstas Komisijos nutarimas ir pats lygtinio paleidimo institutas. Nutartyje paneigtos faktinės aplinkybės, teismas Komisijos nutarimą įvertino selektyviai.
4.2. Teigiama, kad būdamas ilgiau izoliuotas jis praras socialinius įgūdžius, iš jo atimama viltis, teisėti lūkesčiai ir motyvacija tinkamai elgtis, laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, jis yra žlugdomas. Komisija nuodugniai įvertino jo teigiamus elgesio pokyčius. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, dėl kurių jam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu teismo teiginiai, kad lygtinio paleidimo atveju jis galimai neatsiribos nuo neigiamos reputacijos asmenų, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.
4.3. Be to, pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai įvertinta jo likusi neatlikta bausmės dalis, tokiu būdu pažeidžiant BK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas. Taip pat teismas nepagrįstai vertino kriminogeninį veiksnį – lėšų tvarkymą ir pajamas, kadangi jam dėl darbo vietų trūkumo pataisos įstaigoje nesudaromos galimybės dirbti. Atkreipiamas dėmesys, kad jis, laukdamas darbo vietos, bausmę atlieka darbo būryje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo P. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis P. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą OASys metodika, P. S. nustatyta vidutinė (68 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 75 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (43 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. P. S., būdamas teistas net šešis kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tokias nusikalstamas veikas, kaip kontrabanda, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui neabejotinai turėjo įtakos žalingas alkoholio vartojimas ir turtinės naudos siekis. Taigi nuteistojo pažanga pataisos proceso metu eliminuojant alkoholio vartojimo riziką ir užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį turi būti tokia akivaizdi ir įtikinama, kad sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukštesniosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių nuteistojo teistumų skaičius, bei tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikoma probacija (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas), kurios sąlygas jis pažeidė, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis jam numatytas priemones vykdo – mokosi profesinio rengimo centre baldžiaus specialybės, dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. dalyvauja AA grupės susirinkimuose. Be to, jis nebuvo baustas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam vis dar išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Nuteistasis pataisos įstaigoje mokosi, siekdamas įgyti specialybę, nedirba. Nors, kaip teigiama skunde, nuteistasis nedirba dėl darbo vietų stokos, tačiau jokių duomenų, kad pataisos įstaigoje, siekdamas pozityvaus užimtumo, jis būtų prisidėjęs prie būrio gerbūvio gerinimo, savanoriškai atlikęs nemokamus darbus, nėra. Nors socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis teigė iki bausmės atlikimo pragyvenęs iš gaunamo atlyginimo, dirbdamas pas ūkininką legaliai, tačiau, susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančia Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, kuria bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas, matyti, kad jis probacijos laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. darbo veiklos nevykdė, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, teismo posėdžio metu teigė dirbęs tik neoficialiai. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamoje nutartyje nurodytu nuteistajam vis dar išliekančiu jo riziką nusikalsti didinančiu kriminogeniniu veiksniu – lėšų tvarkymu ir pajamomis, nėra, o skundo argumentai (nuteistasis bausmę atlieka darbo būryje, laukdamas darbo vietos) pakankamos nuteistojo pažangos mažinant riziką šiuo aspektu nepatvirtina.
12. Be to, kaip minėta, nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Šios aplinkybės nuteistasis taip pat neginčijo ir pokalbio su socialinio tyrimo išvadą parengusia specialiste metu. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. lanko AA užsiėmimus, siekdamas sumažinti alkoholio vartojimo riziką jo nusikalstamam elgesiui, tačiau iš socialinio tyrimo išvados pateikiamų rekomendacijų galimo lygtinio paleidimo taikymui matyti, jog vis dar išlieka būtinybė griežčiau kontroliuoti nuteistojo elgesį dėl alkoholio vartojimo. Vertinant nuteistojo mąstymą bei elgesį socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad jis vis dar linkęs minimizuoti galimas savo poelgių pasekmes. Šiame kontekste nurodoma aplinkybė kritiškai vertintina atsižvelgiant ir į tai, minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistajam ankstesnės probacijos taikymas buvo panaikintas, be kita ko, ir dėl to, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu du kartus fiksuoti nuteistojo alkoholio vartojimo epizodai. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į itin didelį nuteistajam vis dar išliekančių dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką rodančių balų kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pažanga eliminuojant alkoholio vartojimo riziką jo teisėtam elgesiui vis dar nėra pakankama ir kyla pagrįstų abejonių, ar jo impulsų kontrolė ne izoliacijos sąlygomis išliks pakankama, kad užtikrintų, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
13. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus. Priešingai nei teigiama skunde, teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai įvertino ir nuteistajam nustatomą kriminogeninį veiksnų – gyvenimo stilių ir draugus. Nors jis pagal savo pobūdį priskirtinas statiniams, tačiau, išliekant kitiems aptartiems riziką didinantiems veiksniams, vertinant visumoje, sąlygoja abejones pakankama nuteistojo bausmės atlikimo metu. Atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, kad pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas skundžiama nutartimi sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą buvo atliktas visapusiškai ir išsamiai ir tai nepažeidžia skunde cituojamų BPK ir BVK nuostatų, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, jog nuteistieji, kuriems apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, privalo ją atlikti, nepaisant nuteistojo skunde dėstomų teiginių dėl jo nepatogumų, patiriamų laisvės suvaržymu. Pažymėtina, kad pagal BPK 360 straipsnio nuostatas klausimo dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo (ar netvirtinimo) sprendimo diskrecija priskiriama teismui, kuris Komisijos nutarimo nėra saistomas, todėl skundo argumentai, kad Komisija nutarimu priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismui privalomosios galios neturi.
14. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, kad nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau vis dar negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357–18, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo P. S. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 24 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.