Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, kad kaltinimą jis suprato, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis iš pusbrolio pasiskolino automobilį, nes jam reikėjo į ofisą nuvežti dokumentus. Apie 13-14 val. nuvažiavęs į ofisą pastarajame jis prabuvo apie valandą laiko. Vėliau jam paskambino mama ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, Vilniuje, prižiūrėti (duomenys neskelbtini) močiutę. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) jis ten praleido gal 3 valandas ir apie 19 val. važiavo namo. Automobilyje jis turėjo alaus. Važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) mikrorajoną (duomenys neskelbtini) mikrorajono link jis sumanė užsukti į žuvies parduotuvę. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatęs automobilį jis nuėjo parduotuvės link, bet parduotuvė jau buvo uždaryta. Tuomet jis sutiko kaimyną A., kuris pasakė einąs į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis su A. nuėjo į minėtą kavinę, kurioje sutiko dar vieną draugą O. Kavinėje iki 23 val. jie gėrė alų ir degtinę. A. išėjo namo, o jis su O. liko. Jis automobilyje turėjo alaus butelį, taigi jis pasiūlė O. prisėsti į automobilį, nes lauke buvo šalta. Atsisėdęs į automobilį jis užvedė variklį pasišildyti. Jam pasirodė, kad automobilis stovi kreivai, taigi norėdamas ištiesinti automobilį jis įjungė atbulinę pavarą ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2023 m. vasario 27 d. jis iš savo pusbrolio pasiskolino automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 28 d. maždaug per pietus jis nuvyko į savo darbovietės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame užtruko maždaug valandą. Po to jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, susitikti su draugais. Automobilį pastatęs (duomenys neskelbtini) gatvėje jis nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)”, kuriame trise su draugais gėrė degtinę ir alų. Apie 23 val. baras užsidarė, vienas draugas išėjo namo, o su kitu draugu O. jis nuėjo automobilio „Ford Mondeo“ link ir į pastarąjį atsisėdo, nes stovėti lauke buvo šalta, o namo grįžti jis dar nenorėjo. Automobilyje jis turėjo 1 litrą „Varniuko” alaus, kurį planavo išgerti. Buvo labai šalta, todėl jis užvedė automobilio variklį. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o jo draugas - priekyje keleivio vietoje. Vairuoti automobilio jis neketino, grįžti namo jis planavo taksi automobiliu. Jam tik užvedus automobilį iš karto privažiavo policijos pareigūnai (bylos lapai 57-60).

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. H. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 28 d. apie 23.03 val. jis gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, girta asmenų kompanija įsėdo į automobilį, kuriuo gali važiuoti. Vykdamas į įvykio vietą apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jis pastebėjo lėtai atbuline eiga važiuojantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė įvažiuoti į stovėjimo vietą. Privažiavęs prie automobilio jis įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir sustabdė minėto automobilio „Ford Mondeo“ vairuotoją. Bendraudamas su minėto automobilio vairuotoju jis pajuto iš pastarojo burnos sklindantį alkoholio kvapą, šis nerišliai kalbėjo. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė alkoholį vartojęs prieš vieną valandą (bylos lapai 14-17).

6. Ikiteisminio tyrimo metu P. K. (P. K.) parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 23.00 val. išgirdęs triukšmą gatvėje jis nutarė išeiti į balkoną pažiūrėti (jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte) ir pamatė du vyrus, stovinčius prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios šalikelėje yra sustatyti automobiliai. Minėti vyrai svirduliavo, rusiškai šūkavo, šnekėjo. Vienas iš vyrų pasakė „einam į automobilį pasišildyti“ ir abu vyrai įsėdo į automobilį: vienas - į vairuotojo vietą, kitas - į keleivio vietą priekyje. Minėti vyrai automobilio neužvedė, bet labai garsiai paleido muziką, po to išjungė muziką ir užvedė automobilį. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Po poros minučių jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė esantys prie (duomenys neskelbtini) turgelio. Jis pareigūnams pradėjo aiškinti, kur stovi automobilis „Ford Mondeo“. Pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį be švyturėlių jis baigė pokalbį. Kaip tik tuo metu automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas užvedė automobilį, pavažiavo atgal, į priekį, bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Tada jis paskambino policijos pareigūnui ir pasakė, kad automobilis bando priekiu išvažiuoti. Tuo metu prie minėto automobilio privažiavo policijos pareigūnai, o minėtas automobilis iš karto sustojo (bylos lapai 20-23).

7. Ikiteisminio tyrimo metu Bendrojo pagalbos centro darbuotojai ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą „92153086488“, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas P. K. Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje iš turgaus pusės prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos stovi automobilis - sidabrinės spalvos sedanas, į kurį ką tik įsėdo neblaivūs asmenys, kurie gali važiuoti (bylos lapai 24-26).

8. 2023 m. vasario 28 d. 23.17 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRB-0215, R. B. iškvepiamame ore nustatyta 2,81 promilės alkoholio, o 2023 m. vasario 28 d. 23.36 val. – 2,82 promilės alkoholio (bylos lapai 31-32).

9. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARRB-0215, patikrintas 2022 m. lapkričio 21 d., patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (bylos lapas 30).

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad R. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat D. H., P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įraše, taip pat alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, R. B. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,81 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. R. B. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,81 promilės neblaivumas, taigi R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

13. Spręsdamas dėl R. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. R. B. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią nusikalstamą veiką R. B. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (bylos lapai 73-87). Minėtu nuosprendžiu R. B. buvo skirta bauda, kurios R. B. savo noru nemokėjo ir kurios priverstinis vykdymas buvo perduotas antstoliams. Kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos, minėtą baudą antstolis išieškojo tik 2022 m. balandžio 5 d. (bylos lapai 113-114), taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, numatančiu, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (R. B. bausmės atlikimo pabaiga laikytina 2022 m. balandžio 5 d., kuomet antstolis priverstinai iš R. B. išieškojo pastarajam skirtą baudą), konstatuotina, kad R. B. yra recidyvistas, kas, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, yra R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. R. B. administracinėmis nuobaudomis nebaustas (bylos lapai 71-72), dirba (bylos lapai 69-70), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad R. B. nusikalstama veika pasireiškė trumpalaikiu transporto priemonės vairavimu, nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 51 MGL, t. y. 2 550 eurų.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. B. skirtinos 51 MGL, t. y. 2 550 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir R. B. skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. B. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 eurų.

15. Teisiamojo posėdžio metu R. B. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį draugės K. G. atsakomybei pagal laidavimą. R. B. nurodė, kad jis su K. G. gyvena (duomenys neskelbtini) metų, ji jam daro teigiamą įtaką.

16. Teisiamojo posėdžio metu K. G. paprašė perduoti R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą trejiems metams be užstato. K. G. nurodė, kad ji būtų gera laiduotoja, nes ji gyvena kartu su R. B. (duomenys neskelbtini) metų, dirba (duomenys neskelbtini), sportuoja, leidžia laiką su draugais, mėgsta keliauti, ji nėra teista, administracinėmis nuobaudomis nebausta ir darys R. B. teigiamą įtaką.

17. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Teismas pakartoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, minėtu nuosprendžiu R. B. buvo skirta bauda, kurios R. B. savo noru nemokėjo ir kurios priverstinis vykdymas buvo perduotas antstoliams. Kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos, minėtą baudą antstolis išieškojo tik 2022 m. balandžio 5 d., taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, numatančiu, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (R. B. bausmės atlikimo pabaiga laikytina 2022 m. balandžio 5 d., kuomet antstolis priverstinai iš R. B. išieškojo pastarajam skirtą baudą), konstatuotina, kad R. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – reikalavimo būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, dėl ko R. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

19. R. B., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. B. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,81 promilių neblaivumo laipsnis, kas net septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs tiek R. B. atsakomybę lengvinančią, tiek jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija R. B. iškvepiamame ore (2,81 promilių) septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai, teisinę atsakomybę. Teismas įvertina ir tai, kad R. B. nusikalstama veika pasireiškė trumpalaikiu transporto priemonės vairavimu, taigi R. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už minimalų, tačiau trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 2 d., t. y. nuo dienos, kai R. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 61-64).

23. Teismas taip pat pažymi, kad R. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė R. B. (bylos lapas 43), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 550 eurų (bylos lapas 44), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. B. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 550 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

24. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 61-64), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir R. B. skirti galutinę 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. B. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 eurų.

Skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 2 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš R. B. 1 550 eurų.

R. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1441-990/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 550 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1441-990/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (1 550 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.