Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Astai Butėnaitei, prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, nukentėjusiems I. P.( R.) ir E. Š., nukentėjusios K. N. įstatyminiams atstovams A. N. ir J. N. bei jų atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) r., gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., LR pilietė, viduriniojo išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal BK 140 str.3d.; BK 290 str.; BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. C. 2014 m. balandžio mėn. 20 d., apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. , koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, suduodama kumščiu mažametei K. N., gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į žandą ir vieną smūgį į veidą, dėl ko K. N. trenkėsi į staktą, tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėn. 20 d., apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, mesdama akmenis ir pataikydama mažametei K. N., gim. (duomenys neskelbtini), į žandą, į veidą, padarydama K. N. dešinės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame žande, smakro dešinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. N. sveikatą.

Kaltinamajai A. C. dar pareikštas kaltinimas, kad ji 2014 m. balandžio mėn. 20 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, būdama policijos tarnybiniame automobilyje “F. T.”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikyta įtariant nusikalstamos veikos padarymu, išvadindama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją I. R. „kekše, višta, šliundra“, bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinį E. Š. „pyderu“, pareigūnams I. R. ir E. Š. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus- plūstis ir įžeidinėti, panaudodama fizini smurtą prieš tyrėją I. R., t.y. sugriebdama I. R. už plaukų ir tempdama į save bei išplūsdama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinį E. Š. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją I. R. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, taip pasipriešino šiems valstybės tarnautojams ir juos įžeidė.

Kaltinamoji A. C. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėn. 20 d. ji su mašina nuvažiavo pas L. Š.. Ją pamatęs atėjo į kiemą ir O. K., kuris įsėdęs į jos mašiną klausėsi muzikos. L. Š. ir ji ėjo į kambarį – L. Š. pirma, o ji iš paskos. Koridoriuje susitiko vaikus. K. N. pasakė, jog ši jau paaugėjo , kad labai graži ir norėjo paglostyti plaukus. Mergaitė atkirto, kad jos neliestų, neišteptų plaukų, ir staiga pasisuko šonu , o ji įėjo į kambarį ir su L. Š. ruošėsi gerti kavą. Atėjusi V. L. pasakė, jog K. iš nosies bėga kraujas, bet L. Š. to nesureikšmino, pasakydama, jog mergaitei tai atsitinka pakankamai dažnai. Neužilgo ji atsikėlė nuo stalo ir nuėjo prie mašinos paimti vaikams velykinių kiaušinių, bet tuo metu prie jos pribėgo J. N., smogė į veidą, o jai parkritus- spardė kojomis. Ją nuo jo atgynė V. ir A. L.. Atsistojusi ji matė netoliese stovintį J. N.. Jai pasirodė, kad jis ruošiasi vėl ją pulti, todėl pagriebusi saują žvyro, metė juo į N. N.. Ji nemačiusi, kad už tėvo stovi K., todėl neatmeta tikimybės, kad tėvui pasisukus, žvyro gabaliukai galėjo pataikyti K. į veidą. Teigia, kad nukentėjusios ji nemušė, jokių smūgių koridoriuje nesudavė, o jeigu pateikė su žvyru jai į veidą- tai netyčia. Sužalotos mergaitės ji nematė, bet buvo pati J. N. sumušta, todėl paskambino 112 ir išsikvietė policiją. Policijai atvykus, jai buvo pasakyta, kad bus dvejoms paroms sulaikyta. Prašo ją išteisinti, nes jokių nusikalstamų veikų ji nėra padariusi.

Motyvuojamoji dalis

I. R. parodymais kuri teigia, kad dirba policijos komisariate. 2014 m. balandžio mėn., buvo Velykų pirmoji diena, apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad sumušta mažametė . Į įvykio vietą ji nuvyko su kolega E. Š.. Nuvykus buvo rasta akivaizdžiai sumušta mažametė mergaitė. Ant jos veido matėsi akivaizdūs sumušimai, prakirsta lūpa, sutinęs, kruvinas veidukas. Mergaitė verkė, buvo šoke. Išsigandusi, ji papasakojo, kad sumušė ją A. C.- sudavė jai smūgius ranka į veiduką, dar metė akmenį. Ji užpildė pirminius procesinius dokumentus, apžiūrėjo mergaitę, pabendravo su tėvais.

Ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais nukentėjusios K. N. parodymais gim (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad ji nuėjo palydėti draugės V. Palydėjo iki durų. Pas V. namuose buvo A. C., kuri iš kambario ėjo į lauką, pabučiavo K. ir ją į plaukus. Ji pasakė, kad neišteptų plaukų ir A. C. užsipuolė. Jai trenkė, turbūt, kumščiu į veidą, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Apsiverkė ir parbėgo namo. Susitiko tėvus. Tėčiui pasakė, kad primušė A. C.. A. C. metė akmenį jos tėčiui, bet nepataikė, pataikė jai į dešinę pusę prie lūpos po nosimi. Veidas buvo nubrozdintas. Atbėgo mama, ir ji parėjo namo. Su akmeniu 3 ar 4 kartus A. C. smūgiai buvo. Į žanduką ir į nosį jai pataikė su akmeniu. Į kitą žanduką sudavė jai ranka. Ranka sudavė 2 kartus, į žandą ir į nosį. Kai tėtis A. C. pastūmė, C. metė akmenį tėčiui ir pataikė jai. Jai atrodo, kad A. C. buvo girta, nes seniau buvo mačiusi parduotuvėje blaivą, tai dabar buvo kitokia- akys buvo raudonos, elgėsi keistai, bučiavo plaukus. Į veidą ir į nosį jai sudavė koridoriuje. Kai A. C. jai šėrė, matė K. V. nematė, nes buvo kitame kambaryje. Smūgiai į veidą buvo stiprūs, truputį atsitrenkė į staktą, tada bėgo. Akmuo buvo panašiai jos kumščio dydžio. Suduodama smūgius ranka A. C. nieko nesakė, sudavė tylėdama. (b.l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais liudytojo K. P. gim. (duomenys neskelbtini) parodymais, kuris teigė, kad su K. ir V. ėjo pas V. A. C. sėdėjo kambaryje, o jis su K. buvo koridoriuje. A. C. pabučiavo jam į galvą, norėjo pabučiuoti K. K. pasakė: „neištepkit man plaukų“. Tada matė, kaip A. C. K. ranka pastūmė. K. atsitrenkė į spintą koridoriuje, apsiverkė, iš nosies bėgo kraujas. Jis buvo koridoriuje. Stūmė ranka, o už kur- nematė. Pamatė tik, kad bėga kraujas iš nosies. Į spintą kaip ir šonu K. atsitrenkė. K. paprašė V. tėčio tualetinio popieriaus. V. tėtis paklausė, kas atsitiko. Ką atsakė K., jis neprisimena. K. pasiėmė popierių ir ėjo namo. Jis irgi išėjo į lauką. K. tėtis ėjo pas V. į namus. Kas toliau buvo, nebematė, buvo prie tvarto. Po įvykio buvo pas K., kurios mama paskambino į policiją.A. C. K. ranka stūmė stipriai žemiau nei į petį. Neklausė K., iš kur K. lūpa prakirsta, tik matė, kad K. spjaudėsi krauju. A. C. elgesys buvo keistas, atrodė, kad girta, ėjo ne kaip blaiva. Nematė, ar A. C. dar ką nors K. darė ranka. Jis stovėjo koridoriuje ir žiūrėjo į V. kambaryje. Atsisuko, kai stūmė K. Kai pastūmė K.,A. C. išėjo į lauką. Kai K. prašė V. tėčio popieriaus, V. buvo tame pačiame kambaryje. (b.l. 32-34).

Liudytoju apklausto atstovo pagal įstatymą J. N. parodymais, kuris paaiškino, kad jo dukra K. N. 2014 m. balandžio mėn. 20 d. buvo nuėjusi į svečius pas L. Š., nes ten gyvena K. draugė, kuriai dukra nunešė saldainių. Tos dienos vakarą apie 19 val. jis pats ėjo iš uošvienės keliu į savo namus, ir pamatė takeliu link namų atbėgančią kruviną, verkiančią K. Dukra pasakė, kad ją pas L. Š. namuose primušė A. C., suduodama į veidą du ar tris smūgius. Matė, kad K. iš nosies bėga kraujas, nosis patinusi. Jis greitai nuėjo į L. Š. kiemą, kur prie kieme buvusio automobilio susitiko A. C.. Ją prirėmė prie automobilio ir paklausė, kodėl primušė jo dukrą. A. C. muistėsi. A. C. jis pastūmė ir pastaroji pargriuvo ant žemės. Tuomet prie jo pribėgo L. ir jį atitraukė. Prie jo atbėgo dukra K. A. C., būdama nuo jo už 4-5 metrų, pradėjo į jį mėtyti akmenis, plytgalius. Pataikė jo dukrai K. į lūpą, į skruostą. Atėjusi žmona A. N. jį su dukra parsivedė namo ir iškvietė policijos pareigūnus dėl dukters sumušimo. A. C. buvo neblaivi- lengvai nugriuvo vos jis ją stumtelėjo, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas.

2014-04-20 K. N. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad ant K. N. veido apatinėje lūpoje yra kirstinė žaizda, sukrešėjusio kraujo žymės. Panosės srityje taip pat matyti sukrešėjusio kraujo žymės, įdrėskimas. Veidas sutinęs, paraudęs kairės pusės skruostas. Ant dešinės pusės skruosto matyti įdrėskimas, skruostas paraudęs ir patinęs. (b.l. 40-45).

Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. N. nustatyta dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame žande, smakro dešinėje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 52).

Tokiu būdu įrodyta, kad A. C. 2014 m. balandžio mėn. 20 d., apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, suduodama kumščiu mažametei K. N., gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į žandą ir vieną smūgį į veidą, dėl ko K. N. trenkėsi į staktą, tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėn. 20 d., apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, mesdama akmenis ir pataikydama mažametei K. N., gim. (duomenys neskelbtini), į žandą, į veidą, padarydama K. N. dešinės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir nubrozdinimais viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame žande, smakro dešinėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. N. sveikatą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 140 str.3d.

Kaltinamosios gynėjas prašo jo ginamąją išteisinti, nes pastaroji tyčios sužaloti mergaitę neturėjo. Ji norėjo paglostyti vaikui plaukus, o ši, staiga pasisukdama, atsitrenkė į spintą ir pati susižalojo. Kaltinamoji akmenis mėtė į nukentėjusios tėvą besigindama, kuris ją sumušė ir tik šiam pasitraukus, netyčia akmuo pataikė mergaitei. BK 140 str. sudėties nusikaltimai yra tyčiniai, o ne neatsargūs, todėl kaltinamosios veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Gynėjo prašymas atmestinas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios K. N. parodymais, kad ją sužalojo kaltinamoji. Nors koridoriuje tuo metu buvęs mažametis K. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai teigė, jog nematė, kad kaltinamoji suduotų smūgius K., bet teigia matęs, kaip pastaroji mergaitę pastūmė. Teismas laiko, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusi patyrė veido sužalojimus. Pati kaltinamoji neneigia, kad dėl jos veiksmų nukentėjusi patyrė traumą, tik teigia, kad mergaitė susižalojo staiga sukdama galvą nuo jos noro paglostyti mergaitės plaukus ir atsitrenkdama į spintos kampą. Teismas jos tokį paaiškinimą vertina kaip pasirinktą gynybinę taktiką, negalint kitaip paaiškinti kaip atsirado ant mergaitės veido sužalojimai. Teiginį, kad akmenis ir žvyrą kaltinamoji svaidžiusi į tėvą, o mergaitei teko atsitiktinai, teismas vertina kaip tyčinį veiksmą, nes gintis nuo J. N. jai nebereikėjo, nes jį jau laikė, kaip ji pati teigia, broliai L. Tokiu būdu kaltinamoji tyčia svaidė akmenis ir žvyrą, o tai, kad kliuvo ne J. N. , o mažametei - jos nuo atsakomybės neatleidžia. Ji turėjo ir galėjo numatyti, kad mergaitė patirs sužalojimus, nes vaikas buvo šalia tėvo .Nukentėjusi nedidelio ūgio, todėl kaltinamoji matė, jog ji yra mažametė.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaltinamosios veikoje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia, kad padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas. Kaltinamoji yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje, kur be kitų sutrikimų nustatytas ir psichikos bei elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Atsižvelgiant į tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgus į tai, kad ji ankščiau nėra padariusi nusikaltimų, prižiūri neįgalų senyvo amžiaus asmenį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl teismo nuomone bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jai taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Policijos pareigūnų įžeidimas ir pasipriešinimas.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir paaiškino, jog policijai atvykus, jai buvo pasakyta, kad bus dvejoms paroms sulaikyta. Pasitikrinti girtumą jai nebuvo siūloma, ji prašėsi vežti ją pas gydytojus, nes blogai jautėsi, tačiau pareigūnai jos prašymams liko abejingi. Ją parvežė namo, kad įsitikintų, jog jos namuose yra ligotas asmuo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Net ir tuo įsitikinę, policininkai ją įsodino į automobilį ir vežė į PK. Ji labai susinervino, todėl mašinoje užsirūkė. Policininkui liepus išmesti cigaretę, ji nežinojo kaip tą padaryti, ir tik automobiliui sustojus ir pareigūnui atidarius duris, ji išmetė cigaretę. Kai policininkas uždarė duris, ji akimirkai neteko pusiausvyros, ir netyčia sugriebė policininkei už plaukų, bet iš karto atsiprašė. Tačiau policininkas grįžo ir jai uždėjo antrankius. Policininkų ji nekoliojo, neįžeidinėjo, o tik prašė ją paleisti. Prašo ją išteisinti, nes jokių nusikalstamų veikų ji nėra padariusi.

Nukentėjusiosios I. R. parodymais , kad 2014 m. balandžio mėn., buvo Velykų pirmoji diena, apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad sumušta mažametė . Pabendravus su tėvais, nuvažiavo į jų nurodyta vietą, kur gali būti A. C.. Nuvažiavus iš namų išėjo moteris ir prisistatė -A. C.. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, vaikščiojo po kiemą su vilnonėmis kojinėmis, buvo plona rausva bliuskute. Į klausimą kodėl sumušė mergaitę, ji pasakė: „ pati kalta, pasipūtusi tokia pat kaip močia“. Jai buvo siūlyta pasitikrinti girtumą, bet ji kategoriškai atsisakė. Paklausus namų šeimininkę L. Š. kaip viskas įvyko, pastaroji sakė, kad nieko nežino, nieko nematė. Nuvykus pas A. C. į namus, kad ji apsiautų ir apsirengtų, buvo rastas neįgalus senukas. Sprendė kas juo pasirūpins, nes A. C. buvo nutarta vežti į PK. Visus klausimus sprendė stovėdami kieme. Kai apsirengė, A. C. įsodino į tarnybinį automobilį. Ji buvo labai agresyviai nusiteikusi. Pareigūnė sėdėjusi priekyje. A. C. pradėjo grasinti visokiausiais žodžiais. Ji į A. C. kalbas nereagavusi, daugiau bendravusi telefonu su viršininku. Sėdėdama automobilyje kaltinamoji užsirūkė. E. Š. pasakė, kad išmestų cigaretę, tačiau kaltinamoji tik nusikeikė. Kolega išėjo iš automobilio paimti cigaretės. Kai užgirdo, kad užsidaro autobusiuko durys , tuo metu pajuto, kad kaltinamoji ją pačiupo už plaukų ir traukė į save,- atgal lošė per sėdynę. Ji pradėjusi šaukti, nes tai buvo netikėta. Tuomet kaltinamoji paleido jos plaukus. Kai atidarė duris kolega, ji pasakiusi, kad ją tempė už plaukų. Tada kaltinamajai buvo uždėti antrankiai. Grįžusi į komisariatą ji pas medikus nesikreipė, tepėsi F. G., ir toliau dirbo. Tą dieną jai skaudėjo kaklą.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad 2014-04-20 jam dirbant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje, apie 19 val. buvo gautas A. N. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., A. C. sumušė jos vaiką. Ten nuvykus, rado mergaitę kruvinu veidu. Mergaitės tėvai nurodė, kur kaltinamoji galėtų būt. Ten nuvykę rado A. C.. Jis pasiėmęs alkotesterį, pasiūlė A. C. pasitikrinti girtumą, bet ji kategoriškai atsisakė. Tuomet jis pasakė, kad ji bus sulaikoma ir reikės važiuoti į policijos komisariatą. Pasodino ją į automobilį, bet kadangi ji buvo be batų, striukės, todėl ją nuvežė į namus pasiimti drabužių. Ji pasiėmė striukę, parodė, kad yra neįgalus senukas. Kambaryje garsiai grojo muzika. Kolegė susisiekė su viršininku ir jis suorganizavo socialinę darbuotoją, kuri turėjo atvažiuoti ir pasirūpinti senuku. Susėdus visiems į automobilį, kaltinamoji buvo rami, jokių agresyvių veiksmų neparodė, todėl antrankių nedėjo. Vienu metu ji užsirūkė ,todėl jis jai pasakė, kad automobilyje nerūkoma. Jis apėjo mašiną, atidarė dureles, ir išmetė jos cigaretę. Tuomet uždarė dureles, paėjo iki automobilio galo ,ir išgirdo riksmą. Vėl sugrįžo, atsidarė dureles. Kolegė jam pasakė, kad kaltinamoji jai čiupo už plaukų ir traukė atgal. Jis A. C. paguldė ant grindų, uždėjo antrankius. Teigia, kad iki antrankių uždėjimo kaltinamoji važiuojant jam sakė: „tu vairuoji paskutinę dieną, daugiau nebevairuosi.“ Nuo kaltinamosios sklido alkoholio kvapas. Kolegei kaltinamoji sakė, jog pastaroji esanti kekšė, ragana.

2014-04-20 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. R. tarnybiniu pranešimu ir Operatyvaus valdymo poskyrio postinio E. Š. tarnybiniu pranešimu ,kuriuose nurodyta, kad tikrintis blaivumą A. C. kategoriškai atsisakė. (b.l. 6;7).

Kaltinamoji pagal BK 290 str. išteisintina, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė. Įžeidimu laikomi žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti , pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti , sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Sprendžiant ar tai baudžiamoji ar administracinė atsakomybė būtina nustatyti padarytos veikos pavojingumą. Nukentėjusiems kaltinamoji necenzūrinius žodžius išsakė tarnybinėje automašinoje, kur nebuvo jokių pašalinių asmenų, dėl to nebuvo pažemintas policijos pareigūnų autoritetas. Kaltinamoji įžeidžiančius žodžius vartojo po to , kai jai buvo pasakyta, jog bus sulaikyta ir vežama į areštinę ,ir nors ji teigė, kad namuose yra likęs savęs neapsitarnaujantis ligonis, į tai nebuvo atsižvelgta , kas iššaukė jos negatyvų reagavimą. Kaltinamosios buvo pasakyti žodžiai konfliktinės situacijos metu, kai jau tarp jos ir policijos pareigūnų susidarė priešiški santykiai. Kaltinamosios A. C. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pareiškimą, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo , teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam asmeniui. Jos veikoje yra požymiai administracinio pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str.2d. , todėl ji pagal BK 290 str. išteisintina. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti spręsti kilusias konfliktines situacijas , kurių metu tvarkos pažeidėjai išsako žodžius, kurie yra įžeidūs, todėl jų turinio toleravimo laipsnis turi būti aukštesnis.

Neįrodyta ir kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 286 str. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui yra baudžiamas. Iš nukentėjusių parodymų matyti, kad kaltinamajai sėdint tarnybiniame automobilyje , ji užsirūkė. Policininkas E. Š. įspėjęs, kad automobilyje nerūkoma, nuėjo prie kaltinamosios ir, ištraukęs cigaretę , ją numetė. Tada užtrenkė mašinos duris. Jokio pasipriešinimo iš kaltinamosios pusės nebuvo. Pareigūnė I, R. tuo metu sėdėjo priekinėje sėdynėje keleivio pusėje ir su kaltinamąją nekontaktavo, jokio reikalavimo jai nebuvo išsakiusi. Pagal nukentėjusios teiginį, tuo metu , kai E. Š. užtrenkė mašinos dureles, kaltinamoji sugriebė jai už plaukų ir stipriai patempė. Ji pajuto fizinį skausmą ir sušuko. E. Š. grįžo prie kaltinamosios ir uždėjo jai antrankius. Kaltinamoji tam nesipriešino. Tikint nukentėjusios I. R. parodymais, jai buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais kaltinamosios veiksmais, bet nesipriešinant jai kaip pareigūnei ,nes ji jokių reikalavimų kaltinamajai nebuvo išsakiusi, todėl kaltinamosios veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 140 str.1d, t.y. fizinio skausmo sukėlimas, tačiau nesant byloje įstatymo numatyto nukentėjusios skundo ar reikalavimo, A. C. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį. Be to, apart I. R. parodymų ,kad ji pajuto fizinį skausmą dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų byloje kitokių įrodymų nėra. I. R. pripažįsta, kad pas medikus nesikreipė, į darbą vyko ir vadovybei apie negalėjimą atlikti savo pareigų neinformavo. Kaltinamoji neneigia, jog susvyravusi ji stvėrėsi už sėdynės atlošo ir sugriebė policininkei už plaukų. Galėjo tuo metu ir pešti , bet tai atsitiko netyčia ,nes užtrenkiant duris, ji buvo praradusi pusiausvyrą. Toks jos teiginys nenuneigtas, todėl nesant įrodymų dėl kaltinamosios tyčios, sukeliant pareigūnei fizinį skausmą, visos abejonės vertintinos kaltinamosios naudai ir ji pagal BK 286 str. išteisintina. Kad kaltinamoji būtų pasipriešinusi E. Š. teisėtiems reikalavimams, įrodymų taip pat nesurinkta. Pasipriešinimas yra aktyvūs smurtiniai veiksmai , kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Šis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis panaudodamas smurtą priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir nori taip veikti. Panaši atsakomybė , bet tik administracinė yra numatyta ir (duomenys neskelbtini) str.1d. , atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį. Iš E. Š. parodymų matyti, kad jokiems reikalavimams kaltinamoji nesipriešino, išskyrus atsisakymą pasitikrinti alkotesteriu, bet tai nesusiję su smurto panaudojimu.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti: įstatyminiai nukentėjusios A. N. atstovai prašo dukrai už jos patirtą fizinį skausmą priteisti 1448 EUR neturtinei žalai atlyginti, o A. N. ir J. N. po 724 EUR neturtinei žalai atlyginti, nes jie ,matydami sumuštą dukrą, patyrė didelį išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus. Taip pat A. N. prašo priteisti iš kaltinamosios 579,24 EUR ,o J. N.-289,62 EUR už pasinaudotą teisinę pagalbą.

Pagal CK 6.250 str. 1d neturtinė žala-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi tarp kaltinamosios padarytos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, tai ji privalo atlyginti neturtinę žalą. Tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios K. N. patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Teismas, atsižvelgdamas, kad nukentėjusi mažametė patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris neturės ilgalaikių pasekmių, priteisia jai iš kaltinamosios 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovų A. N. ir J. N. ieškiniai neturtinei žalai atlyginti atmestini. Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl asmenys, kurie nėra nukentėję , bet tik susiję su asmeniu , patyrusiu tokią žalą , teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtinais atvejais. CK nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimą bendrais pagrindais. Todėl turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad nagrinėjamas atvejis turi išimtinumo sąlygų, kas leistų pripažinti, kad ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išimtiniais atvejais paprastai pripažįstama nukentėjusiojo mirtis arba sunkus , pavojingas gyvybei , sužalojimas. Šiuo atveju vien tai, kad tėvai susiję su mažamete nukentėjusia itin artimu emociniu ryšiu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant tokią išimtinę situaciją. Nukentėjusiai buvo tik nežymiai sutrikdyta sveikata.

J. N. prašo priteisti 289,62 EUR jos turėtų išlaidų advokato pagalbai , o A. N. prašo priteisti 579,24 EUR jo turėtų išlaidų advokato pagalbai.

Šios išlaidos yra neadekvačiai didelės, todėl atsižvelgiant į nedidelį bylos sudėtingumą, baudžiamos bylos mažą apimtį, į tai, kad nepilnametės įstatyminių atstovų ieškiniai priteisti neturtinę žalą atmetami, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jų turėtos išlaidos mažintinos ir iš kaltinamosios jiems priteistina už advokato pagalbą po 144,81 EUR.

Iš kaltinamosios priteistina 5,10 EUR valstybei proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)303 str.5d.1p. teismas

nusprendė:

A. C. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str.3d ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str.1d.;2d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto( rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2014-04-20d. iki 2014-04-22 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. C. pagal LR BK 290 str.; BK 286 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Priteisti iš A. C. a.k. (duomenys neskelbtini) K. N. a.k. (duomenys neskelbtini) penkis šimtus eurų neturtinei žalai atlyginti o A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. N. a.k. (duomenys neskelbtini) po vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 centą jų turėtų išlaidų advokato pagalbai.

Priteisti iš A. C. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei penkis eurus 10 centų valstybei proceso išlaidų.

A. N. ir J. N. ieškinius neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o kaltinamajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.