Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. (V. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26770-996/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Yla.lt“ ieškinį atsakovams V. R., M. R. ir M. P. (M. P.) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 17 d. gautas atsakovo V. R. prašymas atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (reg. Nr. DOK-188435). Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė ieškinį dėl antstolės N. Š.-S. 2024 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S24­33­27084 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu. Ieškinys grindžiamas naujomis aplinkybėmis, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį gavo 2024 m. gruodžio 10 d., o pačią nutartį tik 2024 m. gruodžio 13 d. Atsakovas teigė, kad mintoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos sprendžiant šį ginčą tarp šalių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti po bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovo pateiktus į bylą papildomus procesinius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė MB „Yla.lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus V. R. ir M. R., kartu su jų nepilnamečiu vaiku A. R. (A. R.), bei atsakovą M. P. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 17 d. buvo gautas atsakovo V. R. prašymas atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kartu pateikiant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį (reg. Nr. DOK‑188435). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo V. R. nesavalaikiai pateiktus papildomus procesinius dokumentus atsisakė priimti ir grąžino juos padavusiam asmeniui.

12. Atsakovas (apeliantas) V. R., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad teismui teikiamus procesinius dokumentus pateikė laiku, kadangi Apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį atsakovas sužinojo tik 2024 m. gruodžio 10 d., o minėta nutartis atsakovui buvo įteikta 2024 m. gruodžio 13 d., kurią jis pateikė pirmosios instancijos teismui 2024 m. gruodžio 17 d., t. y. iš karto po jos gavimo. Apeliantas teigia, kad atsisakymas patenkinti pateiktą prašymą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties neįvertinimas užkirto kelią objektyviam bylos aplinkybių nagrinėjimui ir galėjo sąlygoti neteisingo sprendimo priėmimą.

13. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir atidėjus sprendimo priėmimą bei paskelbimą, byloje buvo gauti papildomi procesiniai dokumentai (prašymas dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis), kuriuos pateikė atsakovas V. R.. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateikto procesinio dokumento turiniu, sprendžia, jog iš esmės atsakovas juose nurodo papildomas faktines aplinkybes, susijusias su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi ir pradėtu kitu teisminiu procesu pagal jo (atsakovo) ieškinį antstolei dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo atsakovo pateiktas procesinis prašymas iš esmės savo esme atitinka naujų įrodinėjimo priemonių (rašytinių paaiškinimų ir įrodymų) į bylą pateikimą.

15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai (iš jų ir rašytiniai) yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnis). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (CPK 183, 184, 192, 194, 195, 200–203, 209, 210, 217, 220 straipsniai); sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės nusprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis).

16. Bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka taisyklė įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

17. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017). Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatą, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo pateiktu procesiniu prašymu iš esmės yra teikiamos naujos įrodinėjimo priemonės (rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai), o CPK nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti papildomus įrodymus byloje, tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl darytina išvada, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, kadangi yra neskundžiama. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad aptariama nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau toks klaidingas nurodymas nesukuria procesinių sąlygų teismo nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, instancinei peržiūrai.

19. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla pagal ieškovės MB „Yla.lt“ ieškinį atsakovams V. R., M. R. ir M. P. (M. P.) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų šiuo metu yra išnagrinėta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinys yra patenkintas. Atsakovas dėl šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo yra pateikęs apeliacinį skundą, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas jame taip pat yra nurodęs ir tuos pačius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti jo kartu su prašymu pateiktas naujas įrodinėjimo priemones, dėl kurių būtent ir pasisakys apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą.

20. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šiuo konkrečiu atveju nėra procesinės galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti papildomus įrodymus byloje, kadangi tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas, atskirojo skundo argumentai nevertinami, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą, yra nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nutrauktas, nustačius, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, įvertinant šalių procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios apeliacinio proceso nutraukimą, taip pat priežastys, dėl kurių jos susidarė.

22. Atsakovas į bylą nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų. Tuo tarpu ieškovė MB „Yla.lt“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą (reg. Nr. DOK‑6411). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta, o procesą, dėl kurio atsirado bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje, inicijavo atsakovas, sprendžia, kad šiuo atveju teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo būtent ieškovė.

23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą būtų 896,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovo.

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties.

Iš atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos „Yla.lt“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.