- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-225-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11672-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Petras Matažinskas
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-255/2019
Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11672-2019-2
2019 m. spalio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį paskiriant areštą 90 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – areštas 60 parų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį, būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. kovo 21 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į neužrakintą A. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), bei pasinaudojęs automobilio užvedimo spynelėje paliktais automobilio užvedimo rakteliais, užvedė A. S. priklausantį automobilį ir išvažiavo iš kiemo. (duomenys neskelbtini) kaime G. S. nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavus nuo kelio į esantį pakelės griovį bei atsitrenkė į griovio šlaitą ir taip automobilį apgadino. Pats iš automobilio išlipo ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu G. S. pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį 2000 eurų vertės turtą, tai yra automobilį.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad aktyviai dalyvavo nusikaltimo tyrime, tris ar keturis kartus kviečiamas atvyko pas tyrėjus, teikė paaiškinimus, pateikė nepriklausomo defektuotojo atlikto automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą, kuriame apskaičiuota preliminari automobilio remonto kaina. Teigia, kad bendraudamas su tyrėjais klausė, ar būtina dalyvauti teisme, tačiau aiškaus atsakymo neišgirdo. Be to, jam kaip nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos nebuvo išaiškintos procesinės teisės ir nebuvo užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti, t. y. gauti žalos atlyginimą ar kompensaciją.
3. Nuteistasis atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
4. Teismo posėdyje nukentėjusysis prašo skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas palieka klausimą spręsti teismui, prokurorė prašo skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde kaltės, nusikaltimo kvalifikacijos, bausmės paskyrimo klausimai nekeliami, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė žalos, tačiau žalos atlyginimo klausimas nuosprendžiu išspręstas nebuvo.
6.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. BPK 112 straipsnio 1 dalyje imperatyvai nustatyta civilinio ieškinio pareiškimo tvarka ir laikas. Įstatyme numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
6.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nepareiškė, į teisiamąjį posėdį neatvyko, todėl padarytos žalos atlyginimo klausimas nuosprendžiu išspręstas nebuvo. Atmestinas nukentėjusiojo skundo argumentas, kad jam nebuvo išaiškintos procesinės teisės ir nebuvo užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. protokolu-pareiškimu A. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės (b. l. 1). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, 2019 m. kovo 22 d. tyrėjo nutarimu A. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 50), jam buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės ir užpildytas nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas, kurį A. S. pasirašė (b. l. 37–40). Iš nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedo 12 punkto matyti, kad šiame dokumente aiškiai išdėstyta, jog nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nukentėjusysis turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. 2019 m. balandžio 9 d. A. S. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas dėl teisės pareikšti ieškinį (b. l. 52). Šiame pranešime išdėstyta civilinio ieškinio pareiškimo tvarka, numatyta BPK 112 straipsnio 1 dalyje, o būtent nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. 2019 m. balandžio 10 d. nukentėjusysis tyrėjai pateikė automobilio defektavimo aktą (b. l. 56), tačiau civilinio ieškinio nepareiškė. Baigus ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam įstatymo nustatyta tvarka buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą (b. l. 122). Baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau nukentėjusiajam apie posėdį buvo pranešta (b. l. 147). Esant tokiems duomenims nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo skundo argumentu, kad jam kaip nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos nebuvo išaiškintos procesinės teisės ir nebuvo užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti, t. y. gauti žalos atlyginimą ar kompensaciją.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis A. S. laiku civilinio ieškinio nepareiškė, todėl apylinkės teismas neturėjo įstatymų numatyto pagrindo iš kalto asmens priteisti jam nusikaltimu padarytą žalą. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje taip pat negali tenkinti apelianto prašymo priimti civilinį ieškinį ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Nukentėjusiajam išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.