Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 gegužės 3 d. nutarimą ir padidinti išlaikymo dydį iki 300 Lt nepilnamečiam vaikui išlaikyti, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę I. M. uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (4 b. l.); Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997-02-17 ir 1997-10-23 priimti nutarimai ir nutarta išieškoti iš T. M. alimentus po 1/3 dydžio visų rūšių jo uždarbio, bet ne mažiau vieno MGL dydžio sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį išlaikymui vaikų G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to ketvirtadalį darbo užmokesčio (pajamų) iki S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (5 b. l.); S. M. gyvenamoji vieta deklaruota ieškovės gyvenamosios vietos adresu (6 b. l.); ieškovės mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro apie 1577,59 Lt (7 b. l.); atsakovo mėnesio pajamos per laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-12-16 vidutiniškai sudarė apie 261,70 Lt; ieškovės vardu registruota nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė – 27551,00 Lt; atsakovo vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų nėra; privalomai registruotinų transporto priemonių šalys neturi.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad paskutinis teismo nutarimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo, priteisto iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui, dydis, buvo priimtas daugiau kaip prieš 15 metų. Per šį laikotarpį S. M. užaugo, atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Ieškovės teigimu, ji vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai skiria 600-800 Lt. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (1/4 atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL) yra neproporcingas ir negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė bei posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį vaiko išlaikymui vidutiniškai tenka apie 600-800 Lt išlaidų. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytina protinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu neturi darbo ir turto, pati savaime nėra pagrindas mažinti atsakovui tenkančią išlaikymo naštos dalį, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, deda visas būtinas pastangas, kad turėtų pajamų ir pagerintų savo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinius argumentus, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje siekia 495,06 Lt. Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista, už ieškinį skaičiuotinas pagal tenkintino reikalavimo (300,00 Lt) ir šiuo metu galiojančio išlaikymo dydžio (1 MGL) skirtumą ir yra lygus 72,00 Lt. Todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 567,06 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutarimu iš atsakovo T. M. priteisto materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo T. M. dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-03-31) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. M..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. M. 495,06 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt penkis litus 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.