Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1453-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2A-1453-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01808-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
R. P., A. P.
Ieškovas
A. G., Z. G.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1453-265/2013Teisėjas E. Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-01808-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Ž., kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., Z. G. ieškinį atsakovams R. P., A. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo nustatyti 0,4514 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Artūro Mockaus 2012-11-19 paruoštą Žemės sklypo naudojimosi schemą Nr. III. Nurodo, kad pagal šią schemą užstatyta žemės sklypo dalis dalijama proporcingai nuosavybės teise turimų patalpų plotui; neužstatyta žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į tai, kad pastato paskirtis yra dvejopa - gyvenamojo pobūdžio patalpos ir kultūros pobūdžio patalpos – dalijama ieškovams proporcingai pagal abiejų paskirčių turimą plotą, o atsakovams procentais nuo turimų gyvenamojo pobūdžio patalpų; atitinkamai gyvenamojo pobūdžio patalpoms skirta žemės dalis dalijama į bendro naudojimo (kiemo) žemę ir atskirai naudojamą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė 0,4514 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko Artūro Mockaus 2012-11-19 paruoštą Žemės sklypo naudojimosi schemą. Priteisė iš atsakovų R. P. ir A. P. solidariai ieškovei A. G. 324 Lt išlaidų, susijusių su bendro naudojimo daikto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimu, 143 Lt žyminį mokestį ir 1800 Lt atstovavimo išlaidų. Reikalavimo dalį dėl 500 Lt priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktoje schemoje yra išlaikytas adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Dėl to atsakovų argumentas, jog dalis ieškovams priskirtos žemės patenka į bendro naudojimo žemę, yra antraeilis dalykas, nes nenustatyta, kad pagal ieškovų pateiktą schemą būtų pažeisti naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijai. Taip pat, pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovai nepateikė argumentų, kad bendrai naudojamo sklypo dalis yra per maža, kad neužtikrina priėjimo prie jiems priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti ir panašiai. Taip pat teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad ieškovai sau priskyrė jų naudotus ir ateityje naudotinus kanalizacijos įrenginius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokių įrodymų, kad minimi įrenginiai, kaip savarankiški nekilnojamo turto objektai, egzistuoja, atsakovai nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą, nors teismas privalėjo susipažinti su visų bendraturčių teikiamais pasiūlymais ir juos įvertinti. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos priimti abiem pusėm priimtiniausią sprendimą atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismas neįvertino šalių nesutarimo priežasčių siekiant nustatyti patogią bendraturčiams naudojimosi tvarką. Pasak apeliantų, teismui skundžiamu sprendimu įvertinus tik vienų bendraturčių pateiktą planą, interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai buvo pažeisti. Nurodo, jog teismas neįvertino, kad ieškovų pateiktas tvirtinti žemės sklypo planas ne visiškai atitinka šalims priklausančių sklypo dalių proporcijas tuo aspektu, jog iš ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies tenka santykinai mažesnė sklypo dalis, skirta bendram naudojimui, o iš atsakovams - santykinai didesnė dalis. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl bendro naudojimo teritorijai reikia tokio didelio žemės sklypo, paimant didesnę žemės dalį iš atsakovų, o iš atsakovų mažesnę. Atsakovė nurodo, kad pagal jų pateiktą planą bendro naudojimo teritorijai būtų galima priskirti mažesnę 295 m², o ne 607 m², kaip nurodyta ieškovų pateiktoje žemės sklypo naudojimo schemoje. Be to, kaip nurodo apeliantai, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, nes yra be motyvų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Šalies argumentai

Ieškovai su atsakovų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas. Pasak ieškovų, nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nepasisakė dėl atsakovų pateikto plano sprendimo motyvuose, tačiau jį išsamiai įvertino ir tyrė teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė civilinio proceso kodekso pažeidimų, netinkamai surašė teismo sprendimo motyvuojamą dalį. Pažymėtina, jog apeliantų argumentai, kurie susiję su netinkamu teismo sprendimo motyvuojamosios dalies surašymu, nepagrįsti. CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, surašydamas skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, įvertinęs į bylą pateiktą ieškovų planą, nurodė argumentus, dėl ko tenkino jų ieškinį, aiškiai ir išsamiai išanalizavo šį planą. Taip pat teismas nurodė, kokiais įrodymais ir teisės aktais remdamasis tenkino ieškovų ieškinį. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovų nurodytu argumentu, jog teismo sprendimas yra be motyvų.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo įvertintas vien tik ieškovų pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nepaisant to, jog atsakovų žemės sklypo naudojimo tvarka pateiktas planas teismo sprendime detaliai ir nebuvo aptartas, tačiau tai nereiškia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas. Tuo labiau, kad atsakovai, skųsdami pirmosios instancijos teismo sprendimą nenurodo, kaip pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai patvirtintus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą. Atsakovai nenurodo, kuo jų planas geresnis nei ieškovų, kaip juo pasiekiama interesų pusiausvyros lygiateisiškumo ir socialinės taikos tarp šalių principų užtikrinimo. Atsakovai savo argumentų pagrindu nepaneigė ieškovų siūlomų projekto. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą patikrino, ar šis planas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar naudojimosi tvarka nustatyta pagal proporcingai valdomas nuosavybės teisės dalis. Dėl to atsakovai, siekdami, jog naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal jų pateiktą planą, turėjo įrodyti, kad pagal tarp šalių kilusio ginčo pobūdį šiuo planu nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra netinkama. Šias aplinkybės atsakovai turėjo įrodyti ne bendrais deklaratyviais teiginiais, o konkrečiai nurodydami aplinkybes, kurios sudaro pagrindą netenkinti ieškovų ieškinio ir nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jų parengtą projektą. Tik taip suprantant tarp šalių įrodymų naštos paskirstymą yra užtikrinamas rungimosi principas, kuris sudaro teismui prielaidas įvertinti visapusiškai šalių argumentus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas neįvertino, kad ieškovų pateiktas tvirtinti žemės sklypo planas ne visiškai atitinka šalims priklausančių sklypo dalių proporcijas tuo aspektu, jog iš ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies tenka santykinai mažesnė sklypo dalis, skirta bendram naudojimui, o iš atsakovams - santykinai didesnė dalis. Kaip matyti iš atsakovų pateikto plano, jie sutinka skirti bendram naudojimui santykinai didesnę sklypo dalį nei ieškovai. Jeigu teismas ir būtų patenkinęs žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų parengtą planą, vis tiek atsakovai proporcingai būtų daugiau skyrę žemės bendram naudojimui nei ieškovai. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog teismui patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų projektą, iš atsakovų buvo paimta santykinai didesnė dalis žemės bendram naudojimui, nepagrįstas. Taip pat, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, jog pagal jų pateiktą planą bendro naudojimo teritorijai būtų galima priskirti mažesnę 295 m², o ne 607 m², kaip nurodyta ieškovų pateiktoje žemės sklypo naudojimo schemoje. Atsakovai nenurodo, kuo pagrįstas jų reikalavimas skirti mažesnę dalį bendram naudojimui. Tuo tarpu didesnės dalies bendram naudojimui skyrimas pateisinamas aplinkybe, jog ieškovei priklauso 2534 m² žemės sklypo, kurio paskirtis ir naudojimosi pobūdis yra mokslo, kultūros ir gydimo paskirties. Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog šiuo metu sklypas nėra naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį nereiškia, jog jis nebus naudojamas pagal ją ateityje. Be to, patys atsakovai, teikdami pirminį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, buvo numatę skirti didesnį plotą bendram naudojimui nei numatyta ieškovų patvirtintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Iš esmės įvertinus tiek ieškovų, tiek ir atsakovų teikiamą planą matyti, jog naudojimosi tvarka iš esmės yra analogiška, tik skiriasi bendram naudojimui skiriamas plotas. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismui nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą projektą buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, iš jų priteistina po 350 Lt ieškovams A. G. ir Z. G. bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. P. ir A. P. po 350 Lt ieškovams A. G. ir Z. G. bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėErika Misiūnienė