Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-21 · Byla Nr. Iv-2032-426/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
Iv-2032-426/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00294-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2032-426/2011 Proceso Nr. 3-61-3-00294-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (jų teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) 999 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1-4, abi lapo pusės), kurį patikslino (14-15, abi lapo pusės) paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 27 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių dėl to, kad Vilniaus 2-ieji pataisos namai neteisėtai suvaržė jo ir jo šeimos narių teises, V. K. buvo atimta teisė į gynybą, neleista dalyvauti Drausmės komisijoje, nebuvo užtikrintas advokato dalyvavimas. Nuobaudos vykdymo laikotarpiu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai (laikrodis, skutimosi priemonės, veidrodis, higienos reikmenys ir kt.), pažeista teisė susirašinėti, pasimatyti su artimaisiais, judėti, pirkti maistą ir būtiniausius reikmenis, disponuoti savo daiktais. Tvirtina, kad jo teisės buvo suvaržytos neproporcingai padarytam nusižengimui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 1 d., 20 str. 2 d., 29 str. 2 d., 31 str. 1, 2, 4, 6 d., 109 str. 1 d. nuostatoms. Pareiškėjo netenkina nuobaudos – patalpinimo į baudos izoliatorių – vykdymo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 33-34) paaiškino, kad uždarymas iki 15 parų į baudos izoliatorių yra viena iš nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus. Šios nuobaudos taikymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 144, 146 str. Vilniaus pataisos namuose skiriant nuteistajam šią nuobaudą, yra laikomasi nustatytų reikalavimų. BVK 146 str. nustatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės pasimatyti su artimaisiais, gauti pašto arba perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, skambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų aparatais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nurodytais daiktais. Taigi kai kurios nuteistųjų teisės yra suvaržomos tuo laikotarpiu, kol jie atlieka nuobaudą baudos izoliatoriuje. Tai padeda siekti nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tikslo - valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus, naudingo visuomenei gyvenimo būdo pusę.

Pažymi, kad iš pareiškėjo skundo, kurio tekstas labai abstraktus, sunku suprasti kokiais konkrečiais veiksmais, V. K. nuomone, Vilniaus pataisos namų administracija pažeidė jo teises.

Nurodo, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. V. K. tvirtina, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 999 000 Lt, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodo, kaip ši žala pasireiškė, nepaaiškina, kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų. Mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Neturtinę žalą V. K. kildina iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų veiksmų, kuriais, pareiškėjo manymu, neteisėtai ir neproporcingai buvo suvaržytos jo teisės, uždarant į baudos izoliatorių 10 parų. Dėl šių atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 999 000 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).

Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Teisinius santykius, susijusius su bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka ir sąlygomis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir kiti jį įgyvendinantys teisės aktai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-1730, kuriuo pareigūnas V. R. (V. R.) pranešė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriui, jog 2010 m. gruodžio 23 d. apie 11.00 val. atvykęs etapu, V. K. nevykdė pareigūno nurodymo ir atsisakė eiti į administracijos paskirtą būrį (b. l. 53). Remdamasis šiuo tarnybiniu pranešimu, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2010 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 28-1137, kuriuo už BVK 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. pažeidimus nuteistajam V. K. paskyrė nuobaudą – uždarymą į baudos (drausmės) izoliatorių dešimčiai parų (b. l. 51).

BVK 12 str., reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 2 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o 110 str., reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 d. 2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad surinktais duomenimis įrodyta, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą paskirtą bausmę atlikti 5 būryje. Tai yra BVK 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimų pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę – nuobaudos pareiškėjui taikymą. V. K., nesutikdamas su paskirta nuobauda, 2010 m. gruodžio 23 d. protokole Nr. 51-1919 (b. l. 52), nepateikė jokių paaiškinimų apie 2010 m. gruodžio 23 d. įvykio aplinkybes, kurios leistų paneigti jo padarytą pažeidimą ir suabejoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūno 2010 m. gruodžio 23 d. surašytu tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1730.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. yra nustatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Iš V. K. skundo matyti, kad nuobaudų neteisėtumą ir nepagrįstumą jis iš dalies grindžia procedūriniais pažeidimais, t. y., kad buvo atimta teisė dalyvauti Drausminėje komisijoje, gintis pačiam ar su advokato pagalba.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad BVK 142 str. 1 ir 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 p. numatyta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas BVK. BVK 143 str. 2 d. nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. BVK 143 str. 4 d. nustatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. BVK 143 str. 7 d. nustatyta, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio kodekso 142 str. 1 d. numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio kodekso 142 str. 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šio straipsnio 10 d. nustatyta, kad apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 p. nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Minėtų taisyklių 206 p. nustatyta, kad, jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.

Pagal BVK 142 str. 1 d. 4 p. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų.

Remiantis ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo. Aptariamos nuobaudos pareiškėjui skirtos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta tam įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai, pareiškėjo atsisakymas pasiaiškinti dėl 2010 m. gruodžio 23 d. padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo tinkamai įformintas 2010 m. gruodžio 23 d. protokolu Nr. 51-1919 (b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad V. K. nebuvo suteikta galimybė gintis, taigi pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad nutarimą skirti nuobaudą pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 6-7), taigi jo gynybos teisės nebuvo suvaržytos. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatyta, kad sprendžiant nuobaudos skyrimo už padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą klausimą turi dalyvauti ir nuteistojo advokatas. Drausmės komisija sudaroma ne visais pažeidimų atvejais (BVK 143 str. 7 d.). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, kad nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo ir pobūdžio. Nuobauda paskirta ir įvykdyta nepažeidžiant nustatytų terminų. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Pareiškėjo paskyrimas eiti į administracijos nurodytą būrį nebuvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu įstatymo nustatyta tvarka, o pats pareiškėjas negali nuspręsti, kad administracijos reikalavimas perkelti jį į tam tikrą būrį yra neteisėtas, tai reiškia, kad pataisos namų administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti neteisėti ir nepagrįsti. Nagrinėjant bylą teisme taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į administracijos nurodytą būrį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė, pažeidimas įrodytas. Skiriant nuobaudą, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nepadaryta.

V. K. skunde taip pat nurodo, kad į Vilniaus 2-uosius pataisos namus jis perkeltas neteisėtai, pataisos namuose negali atlikti bausmės, nes pataisos namuose egzistuoja nuteistų asmenų subkultūra, kuri nesutinka, kad jis atliktų bausmę pataisos namuose, kadangi jis yra skundikas: skundžia valstybės įstaigas teismui. Šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl V. K. paskyrimo bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų, kuriais atsakyta į jo skundus ir prašymus bausmės atlikimui perkelti į kitus pataisos namus, nes pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti tik dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo uždarymo į baudos izoliatorių, priteisimo.

Pagrindo V. K. prašomai neturtinei žalai priteisti nėra, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad pataisos įstaigos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą. Taigi nenustatyta neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš civilinės deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų (CK 6.246 str.). Taip pat nenustatyta pareiškėjui padaryta neturtinė žala. Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad uždarius jį į baudos izoliatorių, buvo atimti asmeniniai daiktai, uždrausta pasimatyti su artimaisiais, susirašinėti, pirkti maistą ir būtiniausius reikmenis, disponuoti asmeniniais daiktais. Visi pareiškėjo paminėti draudimai yra įteisinti teisės normose ir yra paskirtos nuobaudos – uždarymo į baudos izoliatorių –pasekmė (BVK 146 str., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 p.). Kai kurios nuteistųjų teisės yra suvaržomos tuo laikotarpiu, kol jie atlieka nuobaudą baudos izoliatoriuje, tokiu atveju draudimai padeda siekti nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tikslo – valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus, naudingo visuomenei gyvenimo būdo pusę. Vilniaus pataisos namų administracijos ir pareigūnų veiksmai negalėjo sukelti kokios nors žalos pareiškėjui, nes buvo teisėti.

Objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, teisėja konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti neturtinės žalos atlyginimą. V. K. skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė