Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-39-259/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-13
Bylos Nr.
2A-39-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
J. V., J.
Atsakovas
R. L.
Advokatai
Vladas Incas
Civilinė byla Nr.2A-39-259/2008
Pirmos instancijos teismo teisėja Danė Vogulienė

Procesinio dokumento kategorija 35.3.6, 63.1, 121.1, 121.15, 121.21, 121.22

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui J. V., jo atstovui advokatui Vladui Incui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1008-058/2007 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui R. L. dėl paskolos ir palūkanų už termino grąžinti paskolą pažeidimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. V. ieškiniu (b.l.19-20), vadovaudamasis CK 6.873 str. 1 d., prašė priteisti iš atsakovo R. L. 12 000 Lt paskolos, taip pat 4 100 Lt metinių palūkanų (pagal 1964 m. CK redakcijos 236 str. - nuo 1999-06-01 iki 2001-07-01 - 3 % metines palūkanas, pagal 2000 m. CK redakcijos 6.210 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. - nuo 2001-07-01 iki 2007-01-29 - 5% metines palūkanas), 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1999-02-01 buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta paskolos sutartis (b.l.3), kuria ieškovas paskolino atsakovui 12 000 Lt. Tarp šalių taip pat buvo sudarytos ir kitos paskolos sutartys: 1996-05-28 12 500 Lt sumai, patvirtinta notariškai (b.l.46 ir prijungta civilinė byla Nr.H2-6344-285/2007); 1996-09-06 4 000 Lt sumai, patvirtinta notariškai (b.l.60); 1998-01-10 10 000 Lt sumai, paskolos raštelis (b.l.59). Paskolų grąžinimo ieškovui įrodymai - 2001-04-12 raštelis 1 000 JAV dolerių sumai (b.l.36), 2001-06-02 raštelis 1 000 JAV dolerių sumai (b.l.35), hipotekos byla.

Teismas nurodė, kad atsakovo ginčijama paskolos sutartis yra rašytinė, notariškai patvirtinta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šios paskolos grąžinimą, o atsakovo pateikti du skolos po 1 000 JAV dolerių grąžinimo rašteliai liudija ankstesnių paskolos sutarčių dalinį grąžinimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiais rašteliais atsakovas norėjo pateisinti ir pirmosios - 1996-05-28 paskolos grąžinimą, pateikdamas juos hipotekos teismui. Kadangi atsakovas tiek savo atsiliepimuose į ieškinį, tiek savo paaiškinimuose teismo posėdžių metu neturėjo nuoseklios pozicijos, painiojosi aiškindamas sutarčių sudarymą, teismas kritiškai vertino jo paaiškinimus dėl sutarčių sudarymo ir jų įvykdymo.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog paskolos sutartis sudaryta nenumatant jokių palūkanų, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja jas priteisti, kadangi konstatavo, jog sutartu laiku negrąžindamas skolos, atsakovas pažeidė piniginę prievolę, todėl tol, kol neatlygino kreditoriui patirtų nuostolių ir naudojasi jo pinigais, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.261 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismo sprendimas priimtas neišanalizavus ir objektyviai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo aiškinimą, jog ieškovas nesąžiningai pasinaudojo atsakovo neišprusimu ir pasirašytomis sutartimis, taip pat į tai, kad paskola buvo viena ir tik vėliau buvo forminami jos grąžinimo termino pratęsimai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pinigai buvo grąžinami dalimis, bei į tai, kad ieškovas pripažino pakvitavimus, atsakovo pateiktus civilinėje byloje;

2) teismo motyvas, kad pateikti paskolų grąžinimo įrodymai - 2001-04-12 raštelis 1 000 JAV dolerių sumai ir 2001-06-02 raštelis 1 000 JAV dolerių sumai tik patvirtina ankstesnių paskolų grąžinimą, nepagrįstas, kadangi šiais rašteliais atsakovas norėjo patvirtinti paskolos grąžinimą, kai ieškovas kreipėsi dėl išieškojimo neginčo tvarka per hipotekos skyrių. Kadangi paskola buvo viena, jos grąžinimas tęsėsi, tęsėsi ir paskoliniai santykiai tarp šalių, todėl rašytiniai įrodymai buvo teikiami ir anksčiau. Pernelyg pasitikėdamas ieškovu, jo prašymu atsakovas pasirašydavo visas sutartis ir pasižadėjimus, kiek ieškovas reikalavo. 1998 m. buvo pasirašytas paskolos raštelis likusiai negrąžintai paskolos sumai, nes, ieškovo teigimu, jis baiminosi dėl senaties termino suėjimo. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas paaiškino, jog dėl laiko stokos ne iš karto buvo nuvykta pas notarą pasirašyti notaro patvirtintos paskolos sutarties, kas paskolos raštelyje buvo įrašyta kaip įsipareigojimas. 1999-02-01 notaro patvirtintoje paskolos sutartyje įvardinta 12 000 Lt suma, kadangi įskaičiuoti sutarti procentai, kurie buvo mokami kiekvieną mėnesį. Tačiau pinigų pagal minėtą paskolos sutartį atsakovas negavo. Atsakovas sutiko grąžinti dar 4 000 Lt, kadangi neturėjo rašytinių įrodymų, jog šią sumą sumokėjo. Nuo 2001 m. iki 2007 m. pretenzijų dėl pinigų grąžinimo ieškovas nereiškė;

3) grąžinus visą paskolą, užtikrintą įkeitimu, ieškovo iniciatyva buvo panaikintas turto įkeitimas. Akivaizdu, jog jei bent dalis paskolos būtų negrąžinta, ieškovas, kaip protingas ir apdairus kreditorius, nebūtų panaikinęs įkeitimo nekilnojamam turtui arba, siekdamas užtikrinti likusios paskolos grąžinimą, būtų reikalavęs sudaryti naują įkeitimo sutartį. Tačiau ieškovui buvo gerai žinoma, jog paskola grąžinta net dvigubai, dėl ko jokių papildomų piniginių reikalavimų jis ir nekėlė, o ieškovo kreipimasis į teismą dėl nesuteiktų paskolų priteisimo vertintinas kaip siekimas nepagrįstai praturtėti, pasinaudojus susiklosčiusia situacija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. V. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) atsakovo prievolę ieškovui įrodo notariškai patvirtinta 1999-02-01 paskolos sutartis. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo (CK 6.875 str. l d.). Jei sutartis rašytinė, ją ginčyti galima tik leidžiamais įrodymais (CPK 177 str. 4d.);

2) atsakovo teiginys, jog jis per daug pasitikėjo ieškovu ir nepareikalavo grąžinti ankstesnių sutarčių, surašius naują, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir įstatymui. Grąžindamas pinigus, atsakovas imdavo iš ieškovo pakvitavimus, ką patvirtina byloje esantys du skolos grąžinimo rašteliai;

3) ginčijamos skolos grąžinimui patvirtinti atsakovas nepateikė įrodymų. Įstatymas numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą (CK 6.65 str. l d.). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.65 str. 3d.).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas siūlė apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 08 03 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo jo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 str. 1 d.). Taigi, pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn susitarimo pagrindu bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos teisiniai santykiai atsiranda, kada šalys susitaria dėl minėtų sąlygų. Pagal LR CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento LR CK 6.870 str. 2 d.).

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 1999 02 01 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią R. L. pasiskolino ir J. V. 12 000 Lt sumą, sutartis patvirtinta notarine tvarka (b.l. 3). Iš nagrinėjamos sutarties turinio matyti , kad atsakovas paskolos sutartyje aptartą sumą gavo, tai liudija įrašas „dvylika tūkstančių litų gavau“ ir atsakovo parašas sutarties lape. Ieškovas teismui pateikė galiojantį reikalavimą-paskolos sutartį 12000 litų sumai (b.l. 3). Paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas J. V. šioje byloje įrodinėja byloje esančia rašytine paskolos sutartimi Taigi, sutarties turinys, kai teigiama, kad paskolos davėjas paskolą ,,suteikia“, o paskolos gavėjas nurodo, kad pinigus pagal sutartį gavo, t.y. paskolos suteikimas nurodytas esamuoju laiku, įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo metu, t.y. paskolos sutartis sudaryta ir paskolos dalykas perduotas vienu metu. Taigi, byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą. Tokiu būdu, atsakovas, kaip paskolos gavėjas, ginčydamas paskolos sutartį tuo pagrindu, kad jis pinigus iš ieškovo gavo pagal kitas paskolos sutartis, tinkamais ir leistinais įrodymais privalėtų įrodyti savo tokį teiginį, t.y. paneigti nagrinėjamos paskolos sutarties 1 punkto teiginį apie paskolos dalyko – pinigų sumos – suteikimą, ir įrašą sutarties tekste, apie pinigų gavimą LR CPK 12 str., 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pinigų grąžinimo ar jų negavimo pagal paskolą faktą privalo įrodyti atsakovas. Tačiau ginčijamos skolos grąžinimui patvirtinti ar pinigų pagal paskolą negavimo faktui įrodyti atsakovas nepateikė byloje neginčijamų įrodymų. Įstatymas numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą (CK 6.65 str. l d.). Paskolos sutarties buvimas pas ieškovą neginčijamai įrodo reikalavimo priteisti paskolos sumą pagrįstumą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateikta rašytine paskolos sutartimi ieškovui įrodžius paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymai neįrodžius priešingai, t.y. kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, taip pat neįrodžius kad pinigai buvo grąžinami pagal šią sutartį, pirmosios instancijos pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo jam suteiktą paskolą bei įstatyme numatytas palūkanas. Pagrindų nurodytų LR CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, taip pat LR CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. V. (a.k(duomenys neskelbtini) ir R. L. (a.k(duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta Palubinskaitė