Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, paskirtos viešųjų darbų atlikimo bausmės terminas pratęstas vienam mėnesiui (bausmė atlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmė atlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2019 m. spalio 24 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,45 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo sesers nukentėjusiosios V. S., panaudojo prieš ją pneumatinį pistoletą C-TT Nr. (duomenys neskelbtini), iššaudamas tris kartus, kai vienas šūvis pataikė į nukentėjusiosios dešinės kojos šlaunį, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas paviršinę žaizdą.

Tokiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) (duomenys neskelbtini)6–432 str.).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. spalio 24 d. 23.44 val. V. S. nustatytas 3,45 promilių neblaivumas (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Šią išvadą pagrindžia paties kaltinamojo V. S. tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu duoti parodymai, kad jis savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta, iš tiesų jis 2019 m. spalio 24 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su motina ir seserimi, vartojo alkoholinius gėrimus, o įvykus konfliktui tarp jo motinos ir sesers, jis, gindamas motiną, paėmęs neseniai įsigytą pneumatinį pistoletą, paleido tris šūvius į grindis ir į radiatorių prie lango, kur netoliese stovėjo sesuo, tačiau vienas iš šratų pataikė seseriai į koją, nors jis to nenorėjo. Tokie kaltinamojo V. S. parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka kitų byloje surinktų įrodymų, t. y. liudytojos D. S. taip pat nukentėjusiosios V. S. parodymų, turinį. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios V. S. parodymus, jog žodinis konfliktas tarp jos ir neblaivaus brolio kilo dėl to, kad šis išgėręs ją kaltino nemokant už buto komunalines paslaugas, bei liudytojos D. S. parodymus, jog ji pabudusi girdėjo, kaip dukra rėkia ant sūnaus, todėl atsikėlė jų nuraminti, o vėliau dukra pastūmė ją ir ši nukrito ant grindų, patikslintina, jog šiuo atveju buvo kilęs žodinis konfliktas ir tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji V. S. taip pat nurodė, kad brolis įvykio metu paėmęs savo pneumatinį pistoletą, nusitaikęs į jos pusę iššovė tris kartus, antrojo šūvio metu šratukas pataikė jai į dešinės kojos šlaunį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo paviršinę žaizdą (b. l. 1–3). Liudytoja D. S. patvirtino, kad jos sūnus įvykio metu tris kartus šovė į savo seserį, gali būti, kad šratukas, atšokęs nuo žemės, pataikė į dukros koją, tačiau jis nenorėjo nieko sužaloti. Po to, atvykę policijos pareigūnai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kraujo nebuvo, buvo tik nedidelė mėlynė ir mažytė skylutė nuo atšokusio šratuko ant dukters kojos (b. l. 27–29). Taigi tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja, tiesiogiai mačiusios įvykį, nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymais, kadangi juos patvirtina bei detalizuoja kiti byloje esantys duomenys – policijos įvykių registro išrašas, patvirtinantis, jog išties, 2019 m. spalio 24 d. apie 23.02 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos V. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos brolis šovė į ją iš šratinio šautuvo (b. l. 19), į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno R. R. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad pagal pranešimą 2019 m. spalio 24 d. apie 23.15 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini), rastas neblaivus vyriškis (paaiškėjo, kad tai V. S.), kuris, paaiškinus, jog jis iš pistoleto šovė į savo seserį, buvo sulaikytas, jo kambaryje rastas daiktas, panašus į pistoletą, įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją, tačiau į gydymo įstaigą nevežė, moteris parodė žaizdą ant dešinės kojos vidinės šlaunies (b. 1. 20), įvykio vietos apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, kurios patvirtina, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta rudos spalvos odinė kabura „Oburforma“, pneumatinio pistoleto apkaba, pneumatinio pistoleto šoviniai „Borner Gold“, kalibras 4,5 mm, svoris 0,5 g, rasta dėžutė su pneumatiniu pistoletu, pistoleto dujinis balionėlis „Borner“ bei ant grindų rasti du šoviniai (b. l. 1–3, 9–13), pneumatinio pistoleto apžiūros protokolas (b. l. 31–32) bei alkotesterio kvito rodmenys, kurie patvirtina, jog įvykio metu kaltinamasis V. S. buvo neblaivus, jam nustatytas 3,45 promilių neblaivumas (b. l. 56).

Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. S. kitokiu smurtavimu, poveikiu į nukentėjusiosios kūną, t. y. panaudodamas pneumatinį pistoletą, iššaudamas juo tris kartus, vieną kartą pataikė nukentėjusiajai į dešinės kojos šlaunį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokių padarinių kilimą aiškiai suprato ir aplinkiniai, atvykę policijos pareigūnai iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą, taigi sukeltas fizinis skausmas buvo realus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. S. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją V. S., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimu.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji V. S. duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra brolis ir sesuo bei kartu gyvena (iki paskiriant jam kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S.). Kadangi V. S. smurtavo prieš savo seserį, pastaroji aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo V. S. veiksmai, t. y. konflikto metu pneumatinio pistoleto panaudojimas prieš seserį ir fizinio skausmo jai sukėlimas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai prieš šeimos narį.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. V. S. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo daryti išvadą, kad V. S. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, V. S. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Tai rodo jo teiginiai, kad jis veikos darymo metu tik gynė motiną, konfliktas vyko tik tarp jo sesers ir motinos. Be to, kaltinamojo teisei priešingas elgesys (smurtas prieš seserį) kartojasi, kaltinamasis praeityje jau yra teistas už smurtinio pobūdžio veiksmus bei grasinimą seseriai, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro analogiškas teisei priešingas veikas – smurtauja prieš seserį. Išvardytos aplinkybės neleidžia teigti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. S. – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba (b. l. 77), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 76), per vienerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka, keturis iš jų už melagingus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 79–81), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, teistas tris kartus, du iš jų už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš seserį (b. l. 73–75), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Be kita ko, teismo vertinimu, V. S. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro analogiškus tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, taigi anksčiau taikytos bausmės ir poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė. Visa tai rodo, kad V. S. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir elgesio reikalavimų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam V. S. skirtina ne BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia – viešųjų darbų bausmė, o griežtesnė – laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. pradėti dirbti bei gydytis nuo alkoholizmo, kadangi pats kaltinamasis pripažino, jog jo nusikalstamam elgesiui iš esmės įtakos turėjo ir turi alkoholio vartojimas, tai patvirtina duomenys apie kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus bei nusikaltimus bei kaltinamasis sutinka gydytis, be to, alkoholio vartojimą lemia taip pat ir nuolatinio darbo, pragyvenimo šaltinio neturėjimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir paskirti įpareigojimai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežti.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. S. Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 24 d. 23.20 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.00 val. (b. l. 54, 57–67). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė panaudodamas jam priklausantį pneumatinį pistoletą C-TT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostata bei 2019 m. spalio 29 d. apžiūros protokolu, priskiriamas D kategorijos ginklams, šis ginklas, kaip V. S. nusikalstamos veikos padarymo įrankis, kartu su 4,5 mm BBs kulkų indeliu, kurie kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui (b. l. 33–34), vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotini.

Pažymėtina, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu išsakė poziciją skirti kaltinamajam V. S. ir BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes (padaryta prieš šeimos narį, artimoje aplinkoje, bendroje kaltinamojo ir nukentėjusiosios (jo sesers) gyvenamojoje vietoje), taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių pobūdį, tai, kad šio pobūdžio kaltinamojo neteisėti veiksmai kartojasi, jo elgesys nesikeičia, ir siekiant išvengti kitų konfliktų bei galimų naujų nusikalstamų veikų, užtikrinti nukentėjusiosios saugumą, kaltinamasis turi kitą gyvenamąją vietą, bei teismo posėdžio metu išreikštą nukentėjusiosios poziciją, kad kaltinamasis „nesikištų į jos gyvenimą, nelįstų prie jos“, BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tai apsaugotų nukentėjusiosios teisėtus interesus bei darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis V. S. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, tikslinga jam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, nebendrauti, neieškoti ryšių ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu (b. l. 58–68), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) pradėti dirbti, 2) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. (V. S.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) pradėti dirbti, 2) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti V. S. (V. S.) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2019 m. spalio 24 d. 23.20 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.00 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. S. (V. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį pneumatinį pistoletą C-TT Nr. (duomenys neskelbtini) su 4,5 mm BBs kulkų indeliu, ir juos perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, kartu su bausme V. S. (V. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S., taip pat nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu. Iki nustatyto termino pabaigos V. S. (V. S.) draudžiama bendrauti bei ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. S., lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. S. (V. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo metu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. S. (V. S.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nebendrauti, neieškoti ryšių ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. S. (V. S.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.