Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, nedirbanti (invalidė), netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. F. neteisėtai įgijo elektronines mokėjimo priemones, jas laikė ir vieną iš jų realizavo (panaudojo, pateikdama atsiskaitymui), o būtent:

ji, 2010m. rudenį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, Pilaitės mikrorajone, Smalinės g. 17 ir I. Kanto al. 4 sankryžoje, suradusi neteisėtai įgijo dvi AB „Swedbank“ nuosavybės teise priklausančias plastikines mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo išduotos naudotojui- N. Č., kurias neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., bei tęsdama savo nusikalstamą veiką ir vykdama į O. K. individualios įmonės parduotuvę, esančią Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., 2010-11-18 apie 10.28 val., 10.31 val., 11.35 val. ir 2010-12-13 apie 10.33 val., 10.35 val. neteisėtai laikė prie savęs AB „Swedbank“ plastikinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai realizavo (panaudojo), pateikdama minėtoje parduotuvėje atsiskaitymui už įsigytas prekes; tęsdama savo nusikalstamą veiką toliau, tai yra iki 2011-02-21 savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė minėtas dvi plastikines mokėjimo korteles, kol jų savo iniciatyva nepateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams.

Šiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1d.

Be to, ji neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, o būtent:

Ji 2010-11-18 apie 10.28 val., 10.31 val., 11.35 val. ir 2010-12-13 apie 10.33 val., 10.35 val. Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., O. K. individualios įmonės parduotuvėje, panaudodama svetimą, tai yra AB „Swedbank“ nuosavybės teise priklausančią plastikinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota naudotojui- N. Č., tyčia, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, pateikdama minėtą kortelę parduotuvės darbuotojai atsiskaitymui už įsigytas prekes ir, įvedusi PIN kodą, atliko finansines operacijas, kurių metu iš N. Č. sąskaitos buvo nurašytos lėšos: 2010-11-18 apie 10.28 val. – 10 Lt., 2010-11-18 apie 10.31 val. – 100 Lt., 2010-11-18 apie 11.35 val. – 100 Lt., 2010-12-13 apie 10.33 val. – 20 Lt, 2010-12-13 apie 10.35 val. – 50 Lt.

Šiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 str. 1d.

Be to, ji apgaule savo naudai išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

Ji 2010-11-18 apie 10.28 val., 10.31 val., 11.35 val. ir 2010-12-13 apie 10.33 val., 10.35 val. Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., O. K. individualios įmonės parduotuvėje, turėdama tikslą savo naudai išvengti nedidelės vertės turtinės prievolės – atsiskaitymo už įsigytas prekes, apgaule, pasireiškusia tuo, kad ji panaudojo svetimą – „Swedbank“ nuosavybės teise priklausančią plastikinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri buvo išduota naudotojui N. Č., pateikdama minėtą kortelę parduotuvės darbuotojai atsiskaitymui už įsigytas prekes, įvesdama PIN kodą ir tokiu būdu atlikdama autentiškumo patvirtinimo procedūrą bei save pateikdama kaip kortelės savininkę, išvengė savo naudai nedidelės vertės (280 Lt) turtinės prievolės - atsiskaitymo už įsigytas prekes, nes minėta prievolė buvo perkelta N. Č. neteisėtai atlikus finansines operacijas, kurių metu iš N. Č. sąskaitos už įsigytas prekes buvo nurašytos lėšos: 2010-11-18 apie 10.28 val. – 10 Lt., 2010-11-18 apie 10.31 val. – 100 Lt., 2010-11-18 apie 11.35 val. – 100 Lt., 2010-12-13 apie 10.33 val. – 20 Lt, 2010-12-13 apie 10.35 val. – 50 Lt, bendrai 280 Lt sumai.

Šiais savo veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 3d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji M. F. kalta prisipažino visiškai bei patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010m. rudenį apsigyveno savo tėvo T. F. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini). 2010m. rudenį, tikslių datų neprisimena, Vilniaus mieste, Pilaitėje, tikslaus adreso neprisimena, prie penkių aukštų daugiabučio namo, surado ant žemės gulinčias dvi plastikines korteles, išduotas N. Č. vardu. Pagal turimas plastikines korteles, išduotas N. Č. vardu, gali paaiškinti, kad minėtų kortelių numeriai buvo(duomenys neskelbtini). Ant vienos kortelės, kurios numeris buvo (duomenys neskelbtini), išduotos N. Č. vardu, buvo užklijuotas lipdukas su keturženkliu skaičiumi (duomenys neskelbtini). Paėmusi kortelę suprato, kad minėtas keturženklis skaičius, nurodytas ant lipduko, galimai yra kortelės PIN kodas. Paėmė minėtas korteles, siekdama jas atiduoti į banką. Kadangi neturi asmens dokumento, todėl pamanė, kad banke iš jos minėtų kortelių nepriims ir dėl šių priežasčių negrąžino jų bankui, o pasiliko sau. Šiuo metu neprisimena, kokiame banke buvo išduotos minėtos kortelės. Kadangi pati turi savo vardu atidarytą sąskaitą banke „Swedbank“ ir naudojasi banko išduota kortele, todėl suprato, kad surastose N. Č. vardu išduotose kortelėse gali būti pinigų. Paaiškino, kad į jos „Swedbank“ banke esančią sąskaitą yra pervedama tiktai invalidumo išmoka, kurios dydis svyruoja nuo 200 Lt iki 300 Lt. Kadangi niekur nedirba ir nėra registruota darbo biržoje, todėl invalidumo išmoka yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Jos motina A. F. yra mirusi, o tėvas T. F. yra bedarbis ir taip pat neturi galimybių skirti jai piniginių lėšų pragyvenimui. 2010m. rudenį nuvyko pas savo draugę A. J., auginančią du mažamečius vaikus, tuo metu gyvenusią (duomenys neskelbtini) siekdama pastarąją su vaikais aplankyti. Nežino su kuo pastaroji gyveno bei kieno namuose, kadangi ji minėjo, jog žmonės tiesiog leido jai su vaikais tenai pagyventi. Minėtuose namuose, kuriuose apsigyveno A. J. su savo vaikais, ji pagyveno kelis mėnesius, maždaug iki žiemos, tačiau tikslių datų kiek gyveno pastarosios namuose, neprisimena. 2010m. rudens pabaigoje, tikslių datų neprisimena, gyvendama minėtuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kartu su A. J. ir jos vaikais, ji neturėjo pinigų pragyvenimui, kadangi kaip jau minėjo, jos invalidumo išmoka yra pakankamai maža ir tai yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Prisiminė, jog turi surastas dvi banko korteles, išduotas N. Č. vardu, todėl nusprendė jomis pasinaudoti. Banko kortele, kurios numeris yra(duomenys neskelbtini), išduota N. Č. vardu, niekada nesinaudojo, kadangi ant jos nebuvo jokio lipduko su nurodytu galimu PIN kodu. Kadangi ant banko kortelės, kurios numeris yra(duomenys neskelbtini), išduotos N. Č. vardu, buvo lipdukas su galimu PIN kodu, todėl nusprendė apsipirkti parduotuvėje ir pabandyti atsiskaitymui pateikti minėtą banko kortelę. 2010m. rudenį, galimai 2010-11-18, kaip ir yra nurodyta pranešime apie įtarimą, Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., parduotuvėje, ji nusipirko maisto prekių, o atsiskaitymui pateikė svetimą banko kortelę, išduotą N. Č. vardu. Parduotuvės pardavėja nurodė įvesti banko kortelės PIN kodą. Ji, siekdama atsiskaityti už įsigytas prekes, suvedė iš atminties minėtos banko kortelės PIN kodą- (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, pirmą kartą parduotuvėje ji nusipirko nedaug prekių, nedidelei pinigų sumai, siekdama įsitikinti, jog ant banko kortelės lipduko buvo nurodytas tikrai kortelės PIN kodas. Kadangi jai pavyko atsiskaityti už prekes, todėl iškart nusprendė įsigyti maisto prekių didesnei pinigų sumai. Tą pačią dieną iškart nusipirko sau maisto prekių, o taip pat nupirko maisto prekių ir savo draugei A. J. bei jos vaikams. Už įsigytas prekes ji analogiškai sumokėjo N. Č. vardu išduota banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžusi namo, tą pačią dieną, nusprendė dar kartą nueiti į minėtą parduotuvę ir dar kartą apsipirkti. Tą pačią dieną ji vėl nuėjo į tą pačią parduotuvę ir nusipirko sau bei nupirko A. J. bei jos vaikams maisto prekių. Atsiskaitymui analogiškai pateikė minėtą svetimą banko kortelę, išduotą N. Č. vardu. Suprato, kad negali naudotis svetima banko kortele, tačiau ja pasinaudojo tik todėl, kad tuo metu neturėjo pinigų pragyvenimui. Vėliau, galimai 2010-12-13, kaip ir yra nurodyta pranešime apie įtarimą, ji vėl kelis kartus atsiskaitė toje pačioje parduotuvėje, esančioje Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., ta pačia N. Č. banko kortele. Neprisimena kokias kiekvienu atveju konkrečiai pirko prekes, kadangi N. Č. banko kortele atsiskaitinėjo ne vieną kartą. Paaiškino, kad 2010m. rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje, tikslių datų neprisimena, buvo nuėjusi į tą pačią parduotuvę, esančią Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., siekdama įsigyti prekių. Jos draugė A. J. buvo davusi savo vardu išduotą banko kortelę, maisto prekių įsigijimui, tačiau parduotuvėje pardavėja prekių nepardavė ir net nepriėmė A. J. banko kortelės. Neprisimena ir negali nurodyti dėl kokių priežasčių pardavėja neleido atsiskaityti A banko kortele. Po šio atvejo, kai parduotuvėje, esančioje Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., pardavėja nepriėmė atsiskaitymui už įsigytas prekes A. J. vardu išduotos banko kortelės, ji nebesilankė minėtoje parduotuvėje. Taip pat paaiškino, kad 2010m. žiemos pradžioje, tikslių datų neprisimena, ji išvažiavo su A. J. ir jos vaikais iš namų, esančių Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., į pastarosios tėvų namus, esančius Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. Tačiau vėliau A. J. su savo vaikais išsikraustė gyventi į Vilnių. Šiuo metu nepalaiko jokių santykių su A. J. ir nežino jos gyvenamosios vietos adreso bei kontaktinių telefono numerių. Parduotuvės, esančios Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., pardavėjai niekada nesiteiravo kam priklauso minėta banko kortelė, kuria ne vieną kartą atsiskaitinėjo už įsigytas prekes. N. Č. nepažįsta. Lipduką, ant kurio buvo nurodytas N. Č. banko kortelės PIN kodas, pametė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir nori atlyginti žalą - grąžinti nukentėjusiajai 280 litų per tris mėnesius. Minėtus pinigus galėtų grąžinti iš savo invalidumo išmokos, kurią gauna kiekvieną mėnesį. N. Č. vardu išduota banko kortele pasinaudojo tiktai dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties. Daugiau minėta svetima banko kortele nesinaudojo ir net nebandė naudotis. (b.l. 51-54, 68-71)

Savo parodymus M. F. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama vietą, kurioje surado dvi elektronines mokėjimo korteles, išduotas N. Č. vardu, bei vietą - parduotuvę, kur neteisėtai pasinaudojo viena iš kortelių. (b.l. 61-63)

Nukentėjusioji N. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2007-12-13 su AB „Swedbank“ pasirašė sutartį dėl kreditinės mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo. Minėta kortele ji pasinaudojo tik kelis kartus ir maždaug 2008m. pradžioje ji nusiėmė iš kortelės visą kredito limitą grynaisiais pinigais. Daugiau nuo to laiko minėta kortele ji nesinaudojo, o visos operacijos buvo atliekamos automatiškai iš jos sąskaitos pervedant sutartą pinigų sumą palūkanų mokėjimui. Kortelę laikė savo namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Ant kortelės galimai galėjo būti priklijuotas lipdukas su užrašytu PIN kodu, tačiau to patvirtinti negali, nes nepamena. Galimai 2010m. vasaros pabaigoje ji įsidėjo kortelę į piniginę ir nešiojosi su savimi, tačiau tvirtai tuo nėra įsitikinusi, nes nepamena. 2010m. vasarą ji matė šią kortelę savo namuose. 2010-12-19 iš AB „Swedbank“ gavo pranešimą, kad susidarė 280 litų įsiskolinimas bankui už kreditinę kortelę. Tą pačią dieną ji užblokavo minėtą kortelę. Banke išsiaiškino, kad pasinaudojus jos kortele, 2010-11-18 ir 2010-12-13 penkis kartus buvo atsiskaityta O. K. įmonėje, esančioje Vilniaus r., Veriškių k., bendrai 280 lt sumai. Ji pati Vilniaus r., Veriškių k., nebuvo ir neatsiskaitinėjo. Galimai minėtą kortelę ji galėjo pamesti ir kažkas ja galėjo pasinaudoti. Vagystės faktų nei iš namų, nei iš rankinės ar piniginės ji nepastebėjo, kadangi daugiau nieko nedingo. Nežino, kas galėjo neteisėtai pasinaudoti jos kortele. Taip pat pastebėjo, jog galimai pametė ne tik AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini) bet ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurios numeris yra(duomenys neskelbtini). Apie pastarosios kortelės praradimą sužinojo tiktai iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus antrojo poskyrio tyrėjos. Minėta kortele, kurios numeris yra(duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir joje nebuvo piniginių lėšų, todėl žala dėl minėtos kortelės praradimo jai nebuvo padaryta. (b.l. 16-18, 20-22)

Liudytoja O. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1994m. dirba savo individualioje įmonėje. Jos individuali įmonė turi patalpas, esančias Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., kuriose ir vykdo savo veiklą. Jos įmonė prekiauja maisto prekėmis. Parduotuvėje pirkėjai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortelėmis. Tais atvejais, kai pirkėjas nusiperka parduotuvėje prekių, kurių bendra suma viršija 500 Lt, tada ji turėtų patikrinti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tais atvejais, kai į parduotuvę ateina apsipirkti pirkėjas ir atsiskaitymui pateikia mokėjimo kortelę, ji tiesiog sutikrina, kad atitiktų mokėjimo kortelėje nurodyto asmens lytis su pirkėjo lytimi, o daugiau jokių duomenų ji netikrina ir neprivalo tikrinti. Nei parduotuvė, nei aplink parduotuvę esanti teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Paaiškino, kad jos parduotuvėje atsiskaitant už įsigytas prekes mokėjimo kortelėmis, reikia įvesti PIN kodą arba pasirašyti ant kasos kvito, tokiu būdu patvirtinant nurodytą pinigų sumą. Iš viso yra atspausdinami du kasos kvitai, patvirtinantys atliktą apmokėjimą kortele. Vienas kvito egzempliorius yra paliekamas pirkėjui, o antras kvito egzempliorius yra paliekamas parduotuvėje, kadangi pagal galiojančius teisės aktus, ji privalo minėtus kasos kvitus saugoti vienerius metus. Prisimena, kad 2010m. rudenį, tikslių datų neprisimena, į jos parduotuvę, esančią Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r., atėjo jauna, maždaug 20 metų amžiaus mergina, apie 162 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, kurios plaukai buvo juodos spalvos. Minėta mergina buvo užsidėjusi tamsiai mėlynos ar juodos spalvos kepurę su raudonos spalvos skarele. Buvo apsivilkusi tamsios spalvos kelnėmis bei tamsios spalvos striuke. Įsiminė minėtą merginą dėl to, kad jos akys buvo žvairos, veidas kreivas, o be to minėta mergina buvo ne Veriškių kaimo gyventoja. Mergina šnekėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Jos parduotuvėje ši mergina lankėsi gal kokius keturis ar penkis kartus. Parduotuvėje pastaroji pirko maisto prekes, sauskelnes. Kadangi minėta mergina atsiskaitydama už prekes įvesdavo mokėjimo kortelės PIN kodą iš atminties, todėl jai nekilo jokių abejonių, kad kortelė gali būti ne minėtos merginos. Paskutinį kartą ši mergina atėjusi į parduotuvę atsinešė kitą mokėjimo kortelę, juodos spalvos. Tada ji pastarosios pasiteiravo, kieno tai kortelė, kadangi joje buvo nurodyti kiti duomenys. Ji prisiminė, jog ankstesnėje minėtos merginos mokėjimo kortelėje buvo nurodytas vardas „Neringa“. Tada mergina jai paaiškino, kad tai yra jos draugės A mokėjimo kortelė. Ji nežino nei minėtos merginos pavardės, nei jokių kontaktinių duomenų, tačiau pamena, jog minėta A kurį laiką gyveno Veriškių kaime. Taip pat ši mergina jai pasakė, jog prieš tai ji atsiskaitinėjo taip pat ne savo, o kitos draugės, mokėjimo kortele. Supratusi, jog minėtai merginai kortelė nepriklauso, nepardavė pastarajai prekių, t.y. neleido jai atsiskaityti už prekes. Daugiau minėtos merginos ji nematė. Taip pat paaiškino, kad kasos kvitai, kurie liko jos parduotuvėje, yra saugomi jos įmonėje. Vėliau, tikslių datų neprisimena, į jos įmonę paskambino iš AB „Swedbank“ ir paaiškino, kad parduotuvėje buvo atsiskaityta svetima kortele bei paprašė pateikti jiems jos įmonėje saugomus kasos kvitus, patvirtinančius atsiskaitymą mokėjimo kortele, išduota „N“ vardu. Vykdydama banko prašymą, nuskanavo minėtus kasos kvitus ir išsiuntė bankui. (b.l. 31-33)

Be to, kaltinamosios M. F. kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta:

Dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2011-01-31 nukentėjusioji N. Č. savanoriškai pateikė 2007-12-13 kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp jos ir AB „Swedbank“ atstovo, pagal kurią jį ir gavo naudojimuisi Swedbank“ nuosavybės teise priklausančią plastikinę mokėjimo kortelę(duomenys neskelbtini), nuorašą. (b.l. 23-24)AB „Swedbank“ pateiktu N. Č. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame nurodyta, kad 2010-11-18 apie 10.28 val., 10.31 val., 11.35 val. ir 2010-12-13 apie 10.33 val., 10.35 val. Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., O. K. individualios įmonės parduotuvėje, panaudojant AB „Swedbank“ nuosavybės teise priklausančią plastikinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota naudotojui- N. Č., buvo inicijuotos ir atliktos finansinės operacijos, kurių metu iš N. Č. sąskaitos buvo nurašytos lėšos: 2010-11-18 apie 10.28 val. – 10 Lt., 2010-11-18 apie 10.31 val. – 100 Lt., 2010-11-18 apie 11.35 val. – 100 Lt., 2010-12-13 apie 10.33 val. – 20 Lt, 2010-12-13 apie 10.35 val. – 50 Lt. (b.l. 27-30)Daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2011-02-21 įtariamoji M. F. sava noru pateikė dvi mokėjimo korteles Nr., (duomenys neskelbtini) kurios buvo išduotos naudotojai- N. Č.. (b.l. 34)Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2011-03-01 dvi mokėjimo kortelės Nr., (duomenys neskelbtini) kurios buvo išduotos naudotojai- N. Č. buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos. Po apžiūros minėtos kortelės gražintos AB „Swedbank“. (b.l. 35-41)

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji M. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str.3 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai M. F. atsižvelgta į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, kad yra jos atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji anksčiau neteista, niekur nedirba, yra invalidė, neturi galimybės sumokėti piniginės bausmės, todėl kaltinamajai M. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, ir tai atitiks bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo bei bausmės vykdymas atidėtinas ( Lietuvos Respublikos BK 75 str.)

Nukentėjusiosios N. Č. 280 Lt civilinį tenkinti visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

M. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., ir ją nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str. subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais M. F. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš M. F. 280 Lt nukentėjusiajai N. Č. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.