Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-567-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
2A-567-520/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
UAB „Eurovaistinė“, filialas Nr
Ieškovas
D. Š., D.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-567-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3.1; 15.3.2; 15.4; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,atsakovo atstovei R. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eurovaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui UAB „Eurovaistinė“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo UAB „Eurovaistinė“ 2009-02-04 įsakymą Nr. 75 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2009-09-07 įsakymą Nr. 441 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, 2009-09-15 įsakymus Nr. 448 ir Nr. 100-PA ir pripažinti, jog iš darbo 2009-09-15 ji atleista neteisėtai, priteisti jai iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-09-15 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad pagal 2008-07-22 neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su atsakovu UAB „Eurovaistinė“, ji buvo priimta dirbti vaistininke, nuo 2009-02-24 pas atsakovą dirbo farmacinės veiklos vadove. Ji atsisakė pasirašyti 2009-01-29 elektroniniu paštu atsiųstą pranešimą ir prašymą dėl pareiginio atlyginimo sumažinimo nuo 2009-02-01. Klaipėdos regiono vadovė parašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad atsakovo filialas Nr. 253, esantis Naglių g. 29, Neringoje, 2009-01-27 darbą pradėjo ne nuo 9 val., bet nuo 13 val., ir pasiūlė jai skirti baudą, ji su kolegėmis parašė bendrą pasiaiškinimą. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, raštu nepareikalavo iš jos ir kitos tos vaistinės darbuotojos pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo, todėl buvo pažeistas DK 240 str. 1 d. UAB „Eurovaistinė“ 2009-02-04 įsakymu paskyrė jai papeikimą už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą, tačiau ji nebuvo supažindinta pasirašytinai su farmacinės veiklos vadovo – pareigybės aprašymu. 2009-09-07 įsakymu Nr. 441 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ jai buvo skirtas papeikimas už tai, kad ji neatvyko į darbą 2009-08-24 – 2009-08-25, tačiau ji pravaikštų nepadarė, nes buvo susikeitusi su kita darbuotoja, pati dirbo 7 val., t. y. nebuvo jokio pagrindo jai skirti nuobaudą. 2009-09-03 atlikus patikrinimą atsakovo filiale Nr. 253, esančiame Naglių g. 29, Neringoje, buvo užfiksuotas pinigų likutis seife – 29560 Lt, ji parašė paaiškinimą, o darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, raštu nepareikalavo, kad ji pateiktų pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, todėl buvo pažeistas DK 240 str. 1 d. Be to, pagal inkasavimo grafiką per savaitę buvo viena inkasavimo diena – trečiadienis, papildomas atvykimas brangiai kainuoja, todėl ji nesikreipė į inkasatorius dėl papildomo atvykimo. Kiekvieną mėnesį ji pateikdavo atsakovui pinigų judėjimą atspindinčius dokumentus, tačiau atsakovas jokių priemonių nesiėmė. 2009-09-15 įsakymu atsakovas jai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir ji buvo atleista iš darbo. Tokia nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo, paskirta neatsižvelgus į DK 238 str. nustatytas sąlygas, DK 35 str. 1 d. Dėl to, kad atsakovas neteisėtais pagrindais, nesilaikydamas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, neteisėtai ją atleido iš darbo, dėl to, kad atsakovas kryptingai siekė atleisti ją iš darbo, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi, todėl atsakovas turi atlyginti neturtinę žalą.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. atsakovo UAB „Eurovaistinė“ 2009-09-07 įsakymu Nr. 441 ir 2009-09-15 įsakymu Nr. 448 paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimą ir atleidimą iš darbo pagal DK 236 str. 3 d. 1 p. panaikino kaip nepagrįstas, atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti 2009-02-04 įsakymu Nr. 75 paskirtą drausminę nuobaudą, pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, o darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė iš atsakovo UAB „Eurovaistinė“ ieškovei D. Š. 4083 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinę pašalpą, 36754,20 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2010-06-15 – po 193,55 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 40838 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad ieškovė D. Š. pagal 2008-07-22 neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su atsakovu UAB „Eurovaistinė“, buvo priimta dirbti vaistininke, nuo 2009-02-24 dirbo farmacinės veiklos vadove. Teismas nustatė, kad 2009-01-27 iki 13 val. vaistinė nedirbo dėl darbo grafike padarytos klaidos, dėl to atsakovas patyrė 700 Lt nuostolį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovas ieškovei pagrįstai už tai paskyrė nuobaudą – papeikimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nesulaukęs ieškovės pasiaiškinimo dėl ko ieškovė į darbą neatvyko 2009-08-24 – 2009-08-25, atsakovas paskyrė nuobaudą, pripažino, kad taikant drausminę nuobaudą buvo šiurkščiai pažeista įstatymo nustatyta tvarka ir vien dėl to ši nuobauda yra naikintina. Teismas nustatė, jog atsakovo 2009-01-16 įsakymu buvo nustatyta, jog grynųjų pinigų suma vaistinės seife turi neviršyti 20000 Lt, tačiau nenustatyta, kas ir ką turi daryti, ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta, ką ji turi daryti tokiais atvejais, nebuvo įpareigota kviesti papildomai inkasatorių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog inkasavimo diena buvo nustatyta viena (trečiadienis), teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė ieškovės kaltės – neteisėtų veiksmų arba neveikimo, todėl jai nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Kadangi ieškovė neprašė jos grąžinti į darbą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas pripažino, kad nepagrįstai ieškovei skirtos drausminės nuobaudos, atleidimas iš darbo neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, profesinės reputacijos pablogėjimą, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Eurovaistinė“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, priteisti iš ieškovės D. Š. jam 4083,80 Lt. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog 2009-09-07 įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda buvo paskirta šiurkščiai pažeidus įstatymo nustatytą tvarką, vadovavosi vien formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Pagal teisės doktriną, teismų praktiką, vien tik formalus darbuotojo nubaudimo tvarkos pažeidimas savaime nedaro drausminės nuobaudos negaliojančia. Teismas neanalizavo kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių, nesiaiškino, ar drausminė nuobauda paskirta teisėtai. Jis pateikė įrodymus, kad ieškovė 2009-08-24 - 2009-08-25 neatvyko į darbą, pagal DK 147 str. 3 d. darbuotojai privalo dirbti darbo grafike nustatytu laiku, darbo grafike nustatyto laiko keitimas galimas tik abipusiu darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Tačiau ieškovė nesikreipė į jį dėl darbo laiko pakeitimo, todėl jis pagrįstai manė, kad ieškovė privalėjo dirbti numatytomis dienomis, o neradęs ieškovės darbo vietoje, pagrįstai jai skyrė drausminę nuobaudą. Be to, šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Egzistavo ir objektyvios, ir subjektyvios ieškovės darbo drausmės pažeidimo sąlygos, numatytos DK 234 str. Skiriant tarnybinę nuobaudą taip pat yra atsižvelgiama į pažeidimo kartotinumą, t. y. tai, jog ieškovei 2009-02-04 įsakymu teisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda. Teismas visiškai nesiaiškino, ar darbo drausmės pažeidimas egzistavo objektyviai, ar paskirtos drausminės nuobaudos rūšis yra pagrįsta. Teismas padarė nepagrįstą išvadą ir neteisingai panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą dėl to, kad jis neįrodė ieškovės kaltės dėl 2009-09-15 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos, klaidingai aiškino ir taikė DK 234 str., sutapatino du skirtingus drausminės atsakomybės elementus (objektyvųjį ir subjektyvųjį). Iš sprendimo yra neaišku, kurio iš drausminės atsakomybės sudedamųjų elementų jis neįrodė. Ieškovė ėjo farmacijos veiklos vadovės pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo informuota apie 2009-01-16 įsakymą „Dėl grynųjų pinigų inkasavimo vaistinėse“, neturėjo pareigos organizuoti vaistinės darbo taip, kad kiekvieną vaistinės darbo dieną, pasibaigus darbo laikui, grynųjų pinigų suma neviršytų 20000 Lt, kadangi ieškovė buvo tiesiogiai atsakinga už vaistinės veiklą, kontroliavo materialines vertybes vaistinėje. Ieškovė pati patvirtino, kad teiravosi inkasavimo tarnybos viršininko dėl papildomo atvykimo, tačiau savavališkai nusprendė inkasavimo tarnybos nekviesti ir nepaklusti darbdavio generalinės direktorės įsakymui. Teismas privalėjo vadovautis tokiu ieškovės paaiškinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, konstatuoti, jog ieškovė netinkamai vykdė savo darbo pareigas, šie veiksmai yra neteisėti, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė apie bendrovėje galiojančią tvarką nežinojo. Jis, vertindamas ieškovės netinkamai atliekamas darbo pareigas, laikė, jog ieškovė neatsakingai vykdo tiesiogines savo pareigas, todėl laikytina, kad ieškovės kaltė pasireiškė neatsargumu. Skirdamas nuobaudą jis įvertino, kad šis ieškovės darbo pažeidimas yra ne pirmas, kad ieškovė nedėjo pastangų, neatsakingai žiūrėjo į tiesiogines pareigas, todėl jis prarado pasitikėjimą ieškove, kaip materialiai atsakinga darbuotoja. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi nėra jo neteisėtų veiksmų, kaltės – drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos teisėtai ir pagrįstai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala. Vykdydamas sprendimo dalį dėl skubaus vykdymo 2010-06-29 jis pervedė į ieškovės asmeninę sąskaitą – 4083,80 Lt, panaikinus sprendimą, ši suma priteistina jam iš ieškovės.

Atsiliepimas

Ieškovė D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visus bylos įrodymus teisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, teismų praktiką. 2009-09-07 įsakymu Nr. 441 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ jai buvo skirtas papeikimas už tai, kad ji neatvyko į darbą 2009-08-24 – 2009-08-25, tačiau ji pravaikštų nepadarė, nes buvo susikeitusi su kita darbuotoja, pati dirbo 7 val., pravaikštos nepažymėtos. Teismas teisingai nustatė, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta šiurkščiai pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, ir vien dėl to šią nuobaudą panaikino. 2009-09-03 atlikus patikrinimą atsakovo filiale Nr. 253, esančiame Naglių g. 29, Neringoje, buvo užfiksuotas pinigų likutis seife – 29560 Lt, ji parašė paaiškinimą, o darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, raštu nepareikalavo, kad ji pateiktų pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, todėl buvo pažeistas DK 240 str. 1 d. Pagal inkasavimo grafiką per savaitę buvo viena inkasavimo diena – trečiadienis, kiekvieną mėnesį ji pateikdavo atsakovui pinigų judėjimą atspindinčius dokumentus, tačiau atsakovas jokių priemonių nesiėmė. 2009-09-15 įsakymu atsakovas jai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Tokia nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo, paskirta neatsižvelgus į DK 238 str. nustatytas sąlygas, DK 35 str. 1 d. Pagal 2009-05-11 Inkasavimo paslaugų teikimo sutartį, atsakovas turėjo paskirti atsakingą asmenį, kuris ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikia užsakymą centro viršininkui, sutartyje nėra nurodytas atsakingas asmuo, kuris turėjo matyti vaistinių filialų gaunamus duomenis apie piniginių lėšų mokėjimą, ji nebuvo informuota, koks tai yra asmuo. Visi atsakovo veiksmai buvo nukreipti siekiant ją atleisti iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovas UAB „Eurovaistinė“ be teisėto pagrindo ir pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką ieškovei D. Š. 2009-09-07 paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą už ieškovės neatvykimą į darbą 2009-08-24 - 2009-08-25, 2009-09-15 paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nutraukė su ieškove sudarytą neterminuotą darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos), pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisė neturtinės žalos atlyginimą (CPK 176-185, 263, 265, 410-418 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. Š. ir atsakovas UAB „Eurovaistinė“ 2008-07-22 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti vaistininke atsakovo filiale, esančiame Naglių g. 29a, Neringoje, 2009-02-24 darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovė nuo 2009-02-24 pradėjo dirbti farmacinės veiklos vadove (b. l. 17-19). Byloje buvo pateiktas farmacinės veiklos vadovo pareigybės aprašymas, kuriame nėra jokių duomenų, kad su šiuo aprašymu buvo supažindinta ieškovė (b. l. 48-50). Taip pat byloje buvo pateikta Personalo skyriaus atmintinė vaistinėms, kurioje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė su ja buvo supažindinta (b. l. 51-58). Atsakovo generalinės direktorės 2009-02-04 įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kurią ieškovė ieškiniu ginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ši drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra apskųsta apeliaciniais skundais, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos pagal CPK 320 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja aplinkybių, susijusių su šios nuobaudos paskyrimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovo generalinės direktorės 2009-09-07 įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, remiantis Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorės N. V. raštu (b. l. 40). Iš byloje pateikto N. V. rašto, surašyto 2009-09-07, matyti, kad jis buvo surašytas dėl to, jog ieškovė pateiktų pasiaiškinimą iki 2009-09-08 12 val. dėl neatvykimo į darbą 2009 m. rugpjūčio 24-25 dienomis (b. l. 39). 2009-09-15 atsakovo generalinės direktorės įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., remiantis apskaitos vadovės N. P. tarnybiniu pranešimu dėl ieškovės neatsakingumo atliekant tiesiogines savo pareigas ir skirtas dvi drausmines nuobaudas 2009-02-04 ir 2009-09-07 įsakymais (b. l. 14). Iš N. P. tarnybinio pranešimo, surašyto 2009-09-07, matyti, kad 2009-09-03 buvo atliekamas patikrinimas filiale, kuriame dirbo ieškovė, ir buvo fiksuotas grynųjų pinigų likutis seife – 29560 Lt, patikrinimo metu buvo konstatuota, kad filialas sistemingai pažeidinėjo 2009-01-16 įsakymą Nr. 56 „Dėl grynųjų pinigų inkasavimo vaistinėse“ (b. l. 42). Šiuo tarnybiniu pranešimu buvo rekomenduojama filialo vedėjai skirti drausminę nuobaudą. Byloje buvo pateiktas ieškovės 2009-09-03 rašytas pasiaiškinimas vyr. finansininkei D. Ž. (b. l. 41). Šiame pasiaiškinime ieškovė buvo nurodžiusi, kad pinigų suma viršijo 20000 Lt, nes gautame inkasavimo grafike buvo nurodyta tik viena diena per savaitę (trečiadienis), pasiteiravus inkasavimo tarnybos viršininko gegužės mėn. dėl papildomo atvykimo, buvo atsakyta, kad atvykimas labai daug kainuos.

Ieškovė D. Š. šioje byloje ieškiniu prašė panaikinti 2009-09-07 įsakymu jai paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažinti 2009-09-15 darbo sutarties nutraukimą DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu neteisėtu, nes ji pravaikštų 2009 m. rugpjūčio 24-25 dienomis nepadarė, t. y. už ją dirbo kita darbuotoja, nes ji su kita darbuotoja buvo susikeitusi, pagal inkasavimo grafiką per savaitę buvo tik viena inkasavimo diena - trečiadienis, papildomas atvykimas brangiai kainuoja, atsakovui buvo žinomas pinigų judėjimas, t. y. buvo žinoma situacija, kad pinigų likdavo daugiau nei 20000 Lt, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių. Taip pat ieškovė ginčijo drausmines nuobaudas: papeikimą ir atleidimą iš darbo tuo pagrindu, kad jai drausminės nuobaudos paskirtos nesilaikant DK 240 str. 1 d. nuostatų, t. y. nepareikalavus iš jos pasiaiškinimo, drausminė nuobauda atleidimas iš darbo neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo, paskirta neatsižvelgiant į DK 238 str. reikalavimus. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji ginčijo drausminių nuobaudų pagrįstumą ir teisėtumą, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jai drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iš darbo paskirtos be teisėto pagrindo ir nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, yra pagrįstos ir įrodytos. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepripažintinos pagrįstomis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas 2009-09-07 atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo, panaikintas 2009-09-15 atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo, pripažintas neteisėtu darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., nepanaikintina.

DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Darbuotojo pasiaiškinimai, duoti asmenims, kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą (DK 240 str. 1 d.), tokie pasiaiškinimai gali būti vertinami tik kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 197 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad skiriant 2009-09-07 ir 2009-09-15 drausmines nuobaudas ieškovei atsakovas laikėsi DK 240 str. 1 d. privalomo reikalavimo. Kaip jau buvo minėta, 2009-09-07 buvo nurodyta ieškovei pateikti pasiaiškinimą iki 2009-09-08 12 val., tačiau ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta nesulaukus nurodyme nurodyto laiko, t. y. 2009-09-07, ne tik ignoruojant privalomas DK 240 str. 1 d. nuostatas, bet ir atsakovo darbuotojų nurodymus. Skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal N. P. 2009-09-07 tarnybinį pranešimą, taip pat nebuvo nurodyta ieškovei pasiaiškinti dėl šiame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, dėl kurių siūloma ieškovei skirti drausminę nuobaudą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kas nurodė 2009-09-03 rašyti pasiaiškinimą ieškovei, ar vyr. finansininkė yra asmuo, turintis įgalinimus skirti drausmines nuobaudas, todėl ieškovės 2009-09-03 rašytas pasiaiškinimas vyr. finansininkei negali būti prilyginamas darbuotojo pasiaiškinimui darbdaviui, rengiančiam drausminės atsakomybės bylą. Dėl šių nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovei drausminės nuobaudos paskirtos pažeidžiant DK 240 str. 1 d. nuostatas, t. y. nesilaikant drausminėms nuobaudoms skirti nustatytos privalomos tvarkos.

Ieškovei D. Š. 2009-09-07 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji 2009 m. rugpjūčio 24-25 dienomis neatvyko į darbą, t. y. padarė pravaikštas. Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2009 m. rugpjūčio 24-25 dienomis nedirbo, už ją dirbo kita darbuotoja, nes ji buvo susikeitusi su kita darbuotoja. Ieškovė nurodė, kad jai buvo žadėtos atostogos nuo rugpjūčio 24 d. , tačiau rugpjūčio 21 d. pasakė jai, kad nebus kam dirbti ir jos neišleis atostogų, o jai buvo reikalingos dvi laisvos dienos, kad galėtų dalyvauti seminare, už kurį jau buvo sumokėjusi pinigus (b. l. 164). Iš atsakovo pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovė buvo prašiusi suteikti jai dvi laisvas dienas prieš atostogas, 2009-08-19 rašte ieškovei nurodoma, kad regiono vadovė uždraudė ieškovei pasiimti dvi laisvas dienas prieš atostogas, 2009-08-25 rašte ieškovei nurodoma, kad personalo vadybininkė A. Š. buvo informuota apie tai, kad ieškovei rugpjūčio 24 ir 25 buvo laisvos dienos (b. l. 132,135). Atsakovas nepateikė visos susirašinėjimo su ieškove medžiagos, nes nėra pateikti ieškovės rašyti raštai personalo vadybininkei, iš kurių matytųsi dėl ko konkrečiai buvo tartasi, dėl kokių priežasčių ieškovei nebuvo suteiktos atostogos, dėl kurių buvo susitarta, dėl kokių priežasčių ieškovė nedirbo rugpjūčio 24 ir 25 dienomis. Iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos dalies matyti, kad atsakovui žinoma, jog ieškovei yra reikalingos dvi laisvos dienos ir kad ji susikeitė su kita darbuotoja, kad rugpjūčio 24 ir 25 dienomis ieškovės nebuvimas darbe buvo traktuojamas kaip laisvos dienos, o ne kaip darbo drausmės pažeidimas. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo, kad ieškovė 24 ir 25 dienomis dirbo po 7 val. (b. l. 141). Tai leidžia daryti išvadą, kad rugpjūčio 24 ir 25 dienomis atsakovas ieškovės nebuvimo darbe nevertino kaip darbo drausmės pažeidimo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pasirašė personalo vadybininkė A. Š. ir generalinė direktorė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė be svarbių priežasčių nebuvo darbe rugpjūčio 24 ir 25 dienomis, susikeitė su kita darbuotoja. Kaip jau buvo minėta, drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta 2009-09-07, nesulaukus ieškovės pasiaiškinimo ir neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su ieškovės nebuvimu darbe, aplinkybių, dėl kurių ieškovei nebuvo suteiktos atostogos nuo rugpjūčio 24 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ieškovei skirtą drausminę nuobaudą dėl ieškovės nebuvo darbe 2009 m. rugpjūčio 24 ir 25 dienomis.

Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 str. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose. Darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbovietėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis (DK 99 str. 4 d.). Darbuotojui, pažeidusiam darbo drausmę, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Šios atsakomybės tikslas yra tiek darbo drausmės pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę. Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė – tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2009-09-03 (ketvirtadienį) patikrinimo metu seife buvo rasta 29560 Lt, kad ieškovei buvo žinoma, jog seife esanti grynųjų pinigų suma neturi viršyti 20000 Lt ir kad pinigai iš filialo, kuriame dirbo ieškovė, paimami tik vieną kartą per savaitę (trečiadienį). Dėl šių aplinkybių yra formalus pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeista darbovietėje nustatyta tvarka dėl grynųjų pinigų laikymo seife, darbo drausmės pažeidimo subjektas yra ieškovė, kuri buvo atsakinga už pinigų laikymą seife, tačiau šios neleidžia daryti išvados, kad ieškovei turėjo būti taikoma drausminė atsakomybė, nes pagal bylos įrodymus nėra objektyviosios darbo drausmės pažeidimo pusės – tai ieškovės neteisėto elgesio (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimo arba netinkamo atlikimo), subjektyviosios pusės - kaltės, kuri pasireikštų tyčia ar neatsargumu. Ieškovės pareigybės aprašyme, su kuria ji nebuvo supažindinta, nurodyta, kad ieškovė užtikrina tinkamą pinigų inkasaciją, laikosi visų departamentų/skyrių nurodymų, susijusių su vaistinės veikla (b. l. 48). Byloje buvo pateiktas tik atsakovo generalinės direktorės 2009-01-16 įsakymas, kuriame buvo nurodyta organizuoti darbą su inkasavimo tarnyba UAB „G4S Lietuva“ taip, kad kiekvieną darbo dieną, pasibaigus jos darbo laikui, grynųjų pinigų suma vaistinėse seife neviršytų 20000 Lt. (b. l. 99), tačiau įsakyme nėra nurodyta, kas ir kokiu konkrečiu būdu turi organizuoti darbą su inkasavimo tarnyba. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovei atsakovas davė konkrečius nurodymus dėl darbo su inkasavimo tarnyba, kad ieškovė turėjo pareigą savarankiškai tartis su inkasavimo tarnyba dėl pinigų paėmimo ne Inkasavimo paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1 nurodytu laiku. Byloje buvo pateikta 2009-05-11 Inkasavimo sutartis, pagal kurią vykdoma inkasacija, iš kurios matyti, kad inkasavimo paslaugas teikia ne 2009-01-16 įsakyme nurodyta įmonė, o UAB „EUROCASHI“. Šioje sutartyje nurodyta, kad UAB „EUROCASHI“ įsipareigoja atvykti į sutarties priede Nr. 1 ar Užsakyme nurodytą buvimo vietą nurodytu laiku, tačiau nėra jokių nuorodų apie tai, kad filialo vadovas turėjo teisę pildyti sutartyje nurodytą Užsakymą. Pagal bylos duomenis atsakovui buvo žinoma situacija, kad buvo daug atvejų, kai seife grynųjų pinigų būdavo daugiau nei 20000 Lt, nes atsakovui buvo perduodami duomenys apie pinigų surinkimą, tačiau atsakovas, žinodamas šią situaciją, ją toleravo. Dėl to darytina išvada, kad nors ir formaliai buvo pažeidžiama darbovietėje nustatyta tvarka, tačiau atitinkamas esamą padėtį žinančio atsakovo elgesys, trunkantis ilgą laiką, paveikė darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtą elgesį ir kaltę. Pažymėtina, kad ieškovė farmacinės veiklos vadove (filialo vadove) dirbo nuo 2009-02-24, o iš 2009-09-07 N. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad pridedamoje ataskaitoje „Kasa už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 7 d.“ buvo nurodyta, kad filialas sistemingai pažeidinėjo 2009-01-16 įsakymą, o tai leidžia daryti išvadą, kad ir iki ieškovė pradėjo dirbti filialo vadove seife būdavo daugiau pinigų nei 20000 Lt ir jie buvo laikomi iki nustatytos inkasavimo dienos. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie 2009-01-16 siųstą elektroninį laišką į ieškovės filialą apie grynųjų pinigų inkasavimą, tačiau 2009-01-16 ieškovė nebuvo filialo vadove ir atsakingas asmuo už inkasaciją. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė turėjo pareigą organizuoti vaistinės darbą taip, kad kiekvieną vaistinės darbo dieną, pasibaigus darbo laikui, grynųjų pinigų suma neviršytų 20000 Lt, nes ieškovė buvo tiesiogiai atsakinga už vaistinės veiklą, kontroliavo materialines vertybes vaistinėje, kad ieškovė nusprendė inkasavimo tarnybos nekviesti ir nepaklusti darbdavio generalinės direktorės įsakymui. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų apie ieškovei duotus nurodymus kviesti inkasatorius. Taip pat atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė buvo supažindinta su instrukcijomis, metodikomis ar pan., kuriose būtų nurodyta, kaip ieškovei vykdyti vaistų prekybą, kad pasibaigus darbo laikui, grynųjų pinigų suma neviršytų 20000 Lt, t. y. ar per dieną surinkus 20000 Lt toliau vaistų ir kitų medicinos priemonių nepardavinėti ar imtis kitokių tai priemonių.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovei nepagrįstai ir neteisėtai buvo paskirtos minėtos drausminės nuobaudos, kad tai ieškovei neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, profesinės reputacijos pablogėjimą, vadovaudamasis DK 250 str., 6.250 str. 1 d., iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra ginčijama ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, neleidžia daryti išvados, kad ši sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 str. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei be teisėto pagrindo buvo paskirtos drausminės nuobaudos, iš jų atleidimas iš darbo be įspėjimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Akivaizdu, kad tai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, profesinės reputacijos pablogėjimą. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė 2009-09-07 atsakovui buvo pateikusi prašymą dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu, išmokant 1,5 atlyginimo dydžio išeitinę pašalpą, atostoginius ir B. C. laimėtą premiją (b. l. 59). Ieškovė prašyme buvo nurodžiusi, kad darbe jaučia įtampą ir psichologinį spaudimą. Atsakovas šio prašymo nesvarstė, o 2009-09-07 nesulaukęs savo nustatyto termino ieškovei pateikti pasiaiškinimo paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą bei pradėjo kitą drausmės bylą pagal N. P. 2009-09-07 tarnybinį pranešimą dėl 2009-09-03 nustatyto pinigų likučio seife. Šios aplinkybės taip pat tvirtina, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų išgyvenimų susirgo, sutriko jos sveikata, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Akivaizdu, kad jei ieškovė dėl patirtų išgyvenimų būtų susirgusi, tai jai būtų priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o šiuo atveju ieškovės reikalavimas tenkintas tik iš dalies, t. y. tenkinta 1/5 reikalavimo dalis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai. Dėl to netenkintinas ir atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl jo ieškovei sumokėto 4083,80 Lt darbo užmokesčio priteisimo.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB “Eurovaistinė” 12,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Liuda UckienėAlvydas Barkauskas