- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-2434-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-301167-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- T. U.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 286,90 Lt draudimo išmoką, 127,19 Lt įstatyminių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas su atsakovu 2011-02-19 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (kasko, draudimo liudijimo Nr. 851-0356963), pagal kurią apdraudė kreditoriui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 5 d. Santariškių g. 67, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje palikęs minėtą automobilį, ieškovas rado jį apvogtą ir apgadintą. 2012 m. sausio 10 d. atsakovas pateikė atsakymą, jog sutinka apmokėti tik dalį automobilio remonto išlaidų ir ieškovo pasirinktai remonto įmonei UAB „VipAuto“ sumokėjo tik 7 846,88 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi byloje paskirta ekspertizė.
2014 m. liepos 7 d. parengiamojo posėdžio metu buvo patenkintas ieškovo prašymas ir nutarta į teismo posėdį kviesti ekspertizę atlikusį ekspertą A. L..
2014 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautas eksperto A. L. prašymas iš anksto įnešti užstatą eksperto darbui apmokėti, jeigu šalys pateiktų prašymą iškviesti ekspertą į teismo posėdį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovas T. U. įpareigotas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti 880 Lt sumą, skirtą eksperto darbui apmokėti. Teismas vadovavosi LR CPK 90 str. 1 d., numatančia, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas T. U. pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti; ekspertų iškvietimo išlaidas sumokėti iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui bei grąžinti ieškovo sumokėtą 76 Lt žyminį mokestį. Nurodo, jog nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, tačiau remianti LR CPK 100 str. 1 d. nuostatomis, dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atkreipia dėmesį į tai, jog LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai- bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. LR CPK 88 str. 1 d. 1 p. numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 p. 2 d. numatyta, kad „Jeigu teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę arba šalis yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui“. Apelianto manymu, jis yra fizinis asmuo, siekdamas tenkinti asmeninius- namų ūkio poreikius, su atsakovu verslo subjektu draudimo įmone 2011-02-19 sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Taigi, ieškovas pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog pagal „Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo“ 7 punktą į bylą iškviesto eksperto kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą eksperto darbdavio ar jo įgalioto asmens. Nepateikus tokios pažymos, kompensacija nemokama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria teismas įpareigojo ieškovą iki 2014-09-30 įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą 880 Lt sumą, skirtą eksperto darbui apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 329, 338 str.).
CPK 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. 2011-12-23 LR teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisingumo ministro 2002-12-06 įsakymo Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1R-310 13 punkte nustatyta, kad jeigu teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę arba šalis yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi byloje paskirta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) variklio gaubto ir priekinio bamperio rinkos vertės ekspertizė, o 2014 m. kovo 21 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. 2014 m. liepos 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė patenkinti ieškovo prašymą ir į teismo posėdį iškviesti teismo ekspertizę atlikusį ekspertą A. L.. 2014 m. rugpjūčio 8 d. teisme buvo gautas eksperto A. L. prašymas iš anksto įnešti užstatą eksperto darbui apmokėti, jeigu šalys pateiktų prašymą iškviesti ekspertą į teismo posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovas buvo įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 880 Lt dydžio sumą, skirtą eksperto darbui apmokėti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikęs skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties vadovaujasi LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. reglamentuojančiu, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai- bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių; nurodo, jog šiuo atveju ieškovas pripažintinas vartotoju, todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 p. 2 d., kurioje numatyta, kad „Jeigu teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę arba šalis yra atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, tai šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui“.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pažymi, jog kaip šiuo atveju teisingai nurodė apeliantas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 79 str.). LR CPK 83 str.1 d. 1 p., kuriuo vadovaujasi apeliantas, teigdamas, jog jis šioje byloje pripažintinas vartotoju, reglamentuoja atleidimą būtent nuo žyminio mokesčio, kuris mokėtinas už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl iki sutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose ir kt. (LR CPK 80 str.), tačiau ne nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str.). Iš to seka, jog galimai apeliantas supainiojo šias abi sąvokas, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą apie jo atžvilgiu taikytinas teisės normas. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovas nuo pat bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl šiuo konkrečiu atveju jam taipogi negali būti taikomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuojantis teismo pareigą tuo atveju, kai šalis atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų, kadangi iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ko pasėkoje vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ieškovas nėra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai, kurie šiuo atveju nepripažintini vartojimo teisiniais santykiais. Minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad vadovaujantis CPK 90 straipsniu, teisingumo ministro įsakymu „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ieškovas šiuo atveju nelaikytinas vartotoju, jam nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ko pasėkoje darytina išvada, jog jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ekspertizės išlaidos šioje byloje turi būti apmokėtos ieškovo, o ne iš valstybės biudžeto lėšų.
Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog nutartis, kuria ieškovas įpareigotas įmokėti pinigines lėšas, neskundžiama, kadangi remiantis LR CPK 100 str. 1 d., dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo pozicijai šiuo klausimu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė apie negalimumą skųsti šios nutarties, tačiau apeliantui pateikus pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą, šis skundas buvo teismo priimtas ir persiųstas aukštesnės instancijos teismui. Iš to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pripažino savo suklydimą šiuo klausimu, o įstatymo ieškovui suteikta apeliacijos teisė nebuvo pažeista, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako.
Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo grąžinti jam sumokėta 76 Lt dydžio žyminį mokestį, tačiau šis klausimas nepriskirtinas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai ir turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo. Išsprendus šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, būtų iš esmės pažeista ieškovo apeliacijos teisė.
Konstatavus, jog šiuo atveju apeliantas nėra pripažintinas vartotoju, jam nėra suteikta antrinė teisinė pagalba, ko pasėkoje jis neatleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nėra reikšmingi bei nesudaro teisinio pagrindo, panaikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.