Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų, 2015 m. vasario 26 d., 14.20 val. gyvenamojo namo statybos objekte, esančiame Vilniuje, Virbeliškių g. 5, kur bendrovė vykdo sienų mūrijimo darbus, leido dirbti mūrininkais K. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. G. (gim. (duomenys neskelbtini).), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų K. S. K.ir J. G. priėmimą į darbą. Šiais veiksmais V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tie žmonės atėjo, susikalbėjo, dieną prieš tai nespėjo įdarbinti ir taip gavosi, paskui įdarbino oficialiai. Vienas iš jų iki šiol dirbą, o kitas darbuotojas kaip dingo, taip ir dingo. Kažkokie nesėkmingi metai, visada viskas būdavo gerai, tiesiog pamiršdavo pranešti reikalingoms institucijoms. Irgi buvo panašus atvejis, nespėjau įdarbinti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatyme numatytų keturių požymių. Įstatymų leidėjas inter alia numato, jog nelegalus darbas konstatuojamas nustačius, jog yra 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat, kuomet darbuotojas dirba darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (ATPK 10 ir 11 straipsniai).

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. B., būdamas darbdaviu, leido K. S. K. bei J. G. dirbti nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dieną nepranešęs apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. V. B. kaltę, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3). Iš 2015 m. birželio 15 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, jog 2015 m. vasario 16 d. apie 14.20 val., VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai atliko planinį patikrinimą statybos objekte Vilniuje, Virbeliškių g. 5, kurio metu nustatyta, jog objekte dirbo mūrininkai prisistatę (duomenys neskelbtini) darbuotojais“ – tarp jų ir J. G. bei K. S. K.. Patikrinus šių asmenų duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad jų (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše nėra. Duomenų apie šių asmenų draudėjus Sodros duomenų bazėje nebuvo (b. l. 4-5). J. G. patikrinimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog statybos objekte dirba nuo 2015 m. vasario 26 d. mūrininku, t. y. pirmą dieną. Darbo sutartį pasirašys šiandien su (duomenys neskelbtini) direktoriumi T. pilnu etatu, mokant minimalų darbo užmokestį. Darbą surado pagal skelbimą, pradėjo dirbti 8 val. ryto (b. l. 7). K. S. K. taip pat pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir J. G. (b. l. 9). Tyrimo metu dėl leidimo minėtiems asmenims dirbti mūrininkų darbus administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį surašytas (duomenys neskelbtini) vadovui T. P., tačiau teisme nagrinėjant jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą paaiškėjo naujos aplinkybės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.1-5231-271/2015 posėdžio protokolų kopijų, liudytojais teisme apklausiami K. S. K. bei J. G. parodė, kad į statybos objektą adresu Vilniuje, Virbeliškių g. 5, atvažiavo kartu, darbą rado pagal skelbimą. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė asmuo vardu V.. T. P. pažįsta, tačiau su juo dėl darbo nekalbėjo. Dirbo mūrininkais galimai nuo 2015 m. vasario 26 d. Sutartį V. žadėjo atvežti į objektą. Atvykus darbo inspekcijai nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), nors iš tikro nežinojo, kurioje įmonėje dirbs, dokumentus dėl įdarbinimo perdavė būtent V., o ne T.. Darbo inspekcijai nurodė T., o ne V., nes susipainiojo (b. l. 11-14). Toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju apklaustas ir V. B., kuris pripažino, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra jo įmonė, kuri su T. P. įmone (duomenys neskelbtini) pasirašiusi rangos sutartį dėl statybos darbų jau minėtame objekte. Abu darbuotojai išties dirbo nelegaliai. J. G. nebedirba, o K. S. K. yra įdarbintas ir dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra V. B. (b. l. 18). Taigi, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog V. B. būdamas darbdaviu, leido K. S. K. bei J. G. dirbti nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dieną nepranešęs apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole V. B. veika kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2015 m. vasario 25 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs analogišką pažeidimą, pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Vis tik, pažymėtina, kad asmuo laikomas nebaustu administracine tvarka, kol jam nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nutarimas dėl pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. vasario 25 d. priimtas teismo nutarimas, kuriuo V. B. nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo tik 2015 m. kovo 18 d., todėl šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu, t. y. 2015 m. vasario 26 d., V. B. galiojančios nuobaudos dėl nelegalaus darbo organizavimo neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, V. B. veika perkvalifikuotina iš ATPK 41³ straipsnio 2 dalies į 41³ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas V. B. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, su vienu iš darbuotojų darbo sutartis sudaryta tik apsilankius Valstybinei darbo inspekcijos atstovams, kitas darbuotojas įmonėje taip ir nebuvo įdarbintas). Atsižvelgiama ir į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. B. jauno amžiaus, nors aptariamo pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų už panašaus pobūdžio pažeidimus neturėjo, kaip jau minėta, 2015 m. vasario 25 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs analogišką pažeidimą, be to jis už analogiška pažeidimą baustas ir 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu. Nors šios nuobaudos nesudaro pagrindo V. B. vaiką kvalifikuoti pagal griežtesnę atsakomybę numatančią ATPK straipsnio dalį, tačiau šių nuobaudų faktas jį iš esmės neigiamai charakterizuoja tiek iki veikos padarymo, tiek po jos padarymo, kadangi jis žinodamas apie prieš jį pradėtą analogišką procesą padarė naują veiką. V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisme jis gailėjimosi nerodė, teigė, kad nieko tokio nepadarė, mano, kad tai menkas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. B. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskyrus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios rūšies nuobaudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir už K. S. K. bei J. G. nelegalaus darbo organizavimą skirti po vieno tūkstančio penkių šimtų eurų (1500 Eur) dydžio baudą, galutinę administracinę nuobaudą nustatant trijų tūkstančių eurų (3000 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos asmuo sumokėti negali, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6401.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.