- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-250-197/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pran.), Elena Vainienė, Sigita Beliauskienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Romualdas Lincevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kaip organizatorius ir vykdytojas neteisėtai organizavo narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda, neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, o būtent: E. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2013 m. vasarą savanaudiškais tikslais subūrė organizuotą grupę, veikusią iki 2014 m. rugpjūčio 2 d., skirtą pastoviai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, t. y. gabenti ir laikyti labai didelius narkotinių medžiagų kiekius ar kitas draudžiamas medžiagas, taip pat gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2013 m. vasarą pasitelkė organizuotos grupės narį E. Ž., kartu su E. G. paskyrę pastarajam kurjerio, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir į Rusijos Federaciją per Estijos Respublikos teritoriją, gabentojo vaidmenį. Be to, organizuotos grupės nariai E. G. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, 2013 m. vasarą suderino E. G. vaidmenį lydėti kurjerį E. Ž. iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir išnuomotame name Ispanijoje jį apgyvendinti, taip pat rūpintis labai didelio narkotinių medžiagų kiekio paslėpimu specialiai įrengtose automobilių slėptuvėse ir perduoti gabenti kontrabandos būdu narkotines medžiagas automobiliu kurjeriui E. Ž., taip pat organizuotos grupės nariai E. G. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, E. Ž. suteikdavo automobilius, duodavo nurodymus E. Ž. dėl vykimo į užsienio valstybes, į Lietuvos Respubliką atgabento kontrabandinio narkotinių medžiagų krovinio palikimo vietos Kaune arba Girelės viensėdyje, Ramygalos seniūnijoje, Panevėžio rajone. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais organizuotos grupės nariai E. G., E. Ž. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, konspiravo nusikalstamą veiką tarpusavyje ryšius palaikydami naudodami mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, specialiai skirtus bendrauti narkotinių medžiagų gabenimo klausimais. Be to, narkotinių medžiagų kontrabandai gabenti E. Ž. buvo perduotas automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Estijos Respublikoje, kuriame buvo įmontuotas GPRS imtuvas „GPS Tracker“ su SIM kortele, skirtas stebėti ir sekti automobilį per atstumą, gauti informaciją apie tikslią automobilio buvimo vietą, ir kurio automobilio registracijos liudijime kaip automobilio naudotojas, pastarajam nedalyvaujant ir nežinant, buvo įrašytas E. Ž.. Be to, E. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasirūpindavo E. Ž. vizomis, skirtomis vykti į Rusijos Federaciją. Vykdant susitarimą dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, E. G., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 30 d. į Ispanijos Karalystę, Malagos provinciją, Esteponos miesto apylinkes, iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Estijos Respublikoje, kuriame buvo iš anksto įrengtos slėptuvės narkotikams gabenti ir „GPS Tracker“ sekimo imtuvas, atvyko kartu su organizuotos grupės nariu E. Ž.. E. G. palikdamas E. Ž. vieną išnuomotame bute Ispanijos Karalystėje ir nurodydamas laukti jo – E. G. – automobiliu „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko susitikti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir pasirūpinti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pakrovimu į automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko tuo pačiu laikotarpiu Ispanijos Karalystėje, Malagos provincijoje, Esteponos mieste, E. Ž. perdavė automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įrengtose slėptuvėse, esančiose po priekiniais automobilio sparnais, po atlošu už galinės sėdynės, po variklio gaubtu bei automobilio dugne buvo paslėpta 14 685,217 g narkotinės medžiagos – kanapių, supakuotų į 69 paketus, apvyniotus polietileninėmis plėvelėmis, po ko kartu su E. Ž. minėtu automobiliu šias narkotines medžiagas gabeno iki Barselonos miesto, Ispanijos Karalystėje. Vykdydamas E. G. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymą, E. G. į Lietuvos Respubliką grįžtant atskirai iš Barselonos miesto lėktuvu, E. Ž. vienas laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d., neturėdamas muitinės leidimo, tyčia minėtu automobiliu kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos Respubliką, Vokietijos Federaciją, Lenkijos Respubliką naktį iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. į 2014 m. rugpjūčio 2 d., bet ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 2 d. 1.07 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kalvarijų tarptautinį kontrolės punktą, esantį Marijampolės rajono savivaldybėje, automobiliu „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno minėtą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, kurį pagal E. G. ir asmens, kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas, nurodymus, duodamais telefonu, atvežė į Kauno miestą prie E. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir minėtame automobilyje šias medžiagas neteisėtai laikė, kol 2014 m. rugpjūčio 2 d. 2.15 val. prie šio automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), E. G. kartu su E. Ž. buvo sulaikyti, o automobilio „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 2 d. 3.45 val. kratos metu policijos pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė 69 paketus, apvyniotus polietileninėmis plėvelėmis, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 14 685,217 g. narkotinės medžiagos – kanapių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. G. 2014 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal nustatytą teisiamųjų posėdžių grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam E. G. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, t. y. kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas Romualdas Lincevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į konkrečias šios bylos aplinkybes, nepasisakė, kodėl taikant švelnesnes kardomąsias priemones negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai, taip pat nepasisakė dėl suėmimo taikymo kaltinamajam būtinumo šiuo momentu, kai yra praėję vieneri metai ir trys mėnesiai kaltinamąjį laikant suėmime. Atsižvelgiant į ilgą suėmimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti suėmimo termino pratęsimą. Gynėjo nuomone, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas nevertino ir neįsitikino, ar kaltinamajame akte padarytos išvados dėl E. G. kaltės pagrįstos surinktais duomenimis, ar surinkti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtu būdu. Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje šie duomenys nurodyti formaliai, nesigilinant į jų turinį.
Gynėjo skunde nurodyta, kad jo ginamasis kaltinamas padaręs labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, tačiau BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėti, todėl pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes. Kaltinamasis iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jo giminės ir artimieji gyvena Lietuvoje. Teismas tik deklaratyviai pasisako, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jo ginamasis su gyvenamąja aplinka yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, turi sugyventinę, su kuria devynerius metus veda bendrą ūkį, augina jos sūnų, rūpinasi jo gerbūviu. Tad vien gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra pakankama aplinkybė, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Gynėjas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes iš anksto pasisakė, jog E. G. suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šie teiginiai yra formalūs, paremti nepagrįstomis prielaidomis, byla dar nepradėta nagrinėti. Neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą apie bausmės neišvengiamumą.
Gynėjo teigimu, pratęsiant terminą ilgiau kaip šešis mėnesius be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties. E. G. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, byloje kaltinami tik trys asmenys, joje nėra atliktinų kokių nors sudėtingų procesinių veiksmų.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o gynėjas – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo E. G. gynėjas skunde teigia, kad apygardos teismas neįsitikino, ar kaltinamajame akte padarytos išvados dėl E. G. kaltės pagrįstos surinktais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad tokie duomenys yra: paties E. G. ir kito kaltinamojo E. Ž., taip pat liudytojų parodymai, kratos, apžiūros protokolai, telefoninių pokalbių įrašų stenogramos, kita medžiaga. Gynėjas skunde teigia, kad apygardos teismas šiuos duomenis skundžiamoje nutartyje nurodė formaliai, nesigilindamas į jų turinį. Šie gynėjo teiginiai laikytini deklaratyviais, nes pateikti juos papildomai neargumentuojant. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.
Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. G. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gynėjas skunde teisingai nurodo, kad sprendžiant dėl šio pagrindo buvimo pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas į tai atsižvelgė, be to, papildomai atsižvelgė į tai, jog E. G. kaltinamas padaręs tyčinius labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (iki penkiolikos metų). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybės, pagrindžiančios manymą, kad E. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjo argumentai, kad jo ginamasis iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu su sugyventine vedė bendrą ūkį, augino jos sūnų, rūpinosi jo gerbūviu, nepaneigia apygardos teismo išvados, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pagal bylos duomenis E. G. turi ryšių užsienyje (deklaravo išvykimą į Kubą, dažnai vykdavo į Ispaniją, Prancūziją, dirbo Vokietijoje), be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, yra tarptautinio pobūdžio, tai liudija apie kaltinamojo sąsajas su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Be to, iki suėmimo E. G. nedirbo. Būtent į šias aplinkybes, nurodytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas atsižvelgė. Tad pripažintini nepagrįstais gynėjo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas vien nusikaltimų sunkumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaringi gynėjo skundo argumentai, kad apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad spręsdamas kaltinamajam paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimą apygardos teismas nepateikė jokių išvadų dėl E. G. kaltės. Šie gynėjo argumentai prieštarauja kitiems skundo argumentams, kad apygardos teismas nevertino ir neįsitikino, ar kaltinamajame akte padarytos išvados dėl E. G. kaltės pagrįstos surinktais duomenimis, ar surinkti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtu būdu.
Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentais, kad BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam terminui, be bendrųjų pagrindų, yra būtini ir specialūs suėmimo pratęsimo pagrindai, t. y. ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Dėl gynėjų argumentų, kad nagrinėjamu atveju byla nėra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties, teisėjų kolegija pažymi, jog byla jau yra perduota teismui ir nagrinėjama pagal numatytą teisiamųjų posėdžių grafiką. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo E. G. teises, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas E. G., pavojingumą visuomenėje, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti šiuos nusikaltimus yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nagrinėjamu atveju nepažeistas.
Nustačius suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai būtų pasiekti taikant E. G. jo gynėjo skunde nurodytas švelnesnes kardomąsias priemones. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis, kuria E. G. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją gynėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo E. G. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.