Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-866-397/2015

2015 m. lapkričio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistojo R. L. gynėjai advokatei Rasia Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-09-11 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteistas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. L. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2015-06-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista solidariai iš kaltinamųjų R. L. ir V. D. nukentėjusiajam A. K. 193,91 eurų (vienas šimtas devyniasdešimt trys eurai ir 91 ct)) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas V. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad kartu su V. D. 2015-06-02 apie 15 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, apiplėšė nukentėjusį A. K., o būtent: R. L. neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo A. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“ su dėklu, 300 eurų vertės, o nukentėjusiam bandant atsiimti savo turtą, V. D. pareikalavo A. K. gultis ant žemės ir nejudėti, taip atimdamas galimybę priešintis, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. D. iš A. K. rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 635“, 173,91 eurų vertės, bei nuo kaklo nutraukė medžiaginę kuprinę, 6 eurų vertės, su joje buvusia mėlynos spalvos pinigine su užrašu „Utenos“, 2 eurų vertės, 20 eurų, taip pat pagrobė juodos spalvos kuprinę, 5 eurų vertės, bei plastikinį maišelį, su jame buvusia TV antena „DVB-T“, su stiprintuvu, 12 eurų vertės, „Nike“ juodos spalvos džemperiu, 15 eurų vertės, pilka pavasarine striuke, 22 eurų vertės, padarant nukentėjusiajam bendrą 555,91 eurų turtinę žalą, po ko, A. K. ėmus sekti jį apiplėšusius asmenis, V. D., siekdamas išlaikyti nusikalstamu būdu užvaldytą nukentėjusiojo A. K. turtą, demonstruodamas rankoje turėtą peilį ir sakydamas „tave papjausiu“, pagrasino jam fiziniu susidorojimu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. L. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis R. L. savo kaltės neteisėtai užvaldžius nukentėjusiajam A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumina 735“ neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 180 str., nesutinka dėl kito turto, kurį užvaldė V. D., pagrobimo, nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nors nuteistasis R. L. neigė, kad, pagrobiant nukentėjusiojo turtą, veikė bendrai su V. D., pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi byloje ištirtų įrodymų visetu, bendru situacijos vertinimu, ir tokią nuteistojo poziciją laikė tik gynybine versija, neatitinkančia nustatytosioms aplinkybėms. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. K. parodymų, iškarto po to, kai R. L. apgaulės būdu, teigdamas, jog nori patikrinti ar telefonas nevogtas, pagrobė nukentėjusiojo telefoną ir siekė pasišalinti, tuo pat metu nukentėjusiajam mėginant sekti iš paskos, reikalaujant grąžinti telefoną, kitas nuteistasis – V. D. nukentėjusiajam tokią galimybę atėmė, liepdamas gulti, ištiesti kojas, po ko R. L. telefoną netrukdomai ir užvaldė. Iš nukentėjusiojo parodymų bei ir kito nuteistojo – V. D. paaiškinimo seka, kad faktiškai tuo pačiu metu, kai A. K. buvo atimta galimybė priešintis, V. D., toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmė iš nukentėjusiojo kitą mobilaus ryšio telefoną, kuprinę su joje buvusiais pinigais ir kitais asmeniniais daiktais, o dar vėliau, siekiant išsaugoti pagrobtą turtą, pagrasino fiziniu susidorojimu (peiliu). Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino aplinkybių, kurios leistų teigti, kad po V. D. veiksmų, pasireiškusių atėmimu nukentėjusiajam galimybės priešintis, R. L. būtų nepritaręs tokiems V. D. veiksmas, atsisakęs toliau tęsti pradėtą nusikaltimą - užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Visiškai nepagrįstas nuteistojo R. L. aiškinimas, kad jam apie V. D. veiksmus prieš nukentėjusįjį – privertimą gultis, grasinimą peiliu, nieko nebuvo žinoma, nes kaip matyti iš bylos aplinkybių visas nusikaltimas vyko momentiškai, po R. L. nusikalstamų veiksmų iš karto sekė V. D. nusikalstami veiksmai, palaužiant nukentėjusiojo valią ir galimybę priešintis. Nukentėjusysis duodamas parodymus patvirtino, kad jam visiškai aiškiai buvo suvokiama, kad abu nuteistieji veikė bendrai, nes R. L. tik pradėjus eiti nuo nusikaltimo vietos, iš karto sekė V. D. veiksmai, kuriais ir buvo užkirstas jam kelias pamėginti atgauti pagrobtąjį turtą. Tad tokios aplinkybės, tarsi asmeniui nieko nežinančiam apie pradėtą nusikaltimą, R. L. negalėjo būti nežinomomis ar nesuprantamomis.

Šios nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. L. pradėtas nusikaltimas – svetimo turto vagystė, prie jo darymo prisidėjus bendrininkui V. D., transformavosi į plėšimą, ir jau toliau buvo daromas abiejų nuteistųjų bendrai, nukentėjusiajam priklausiusio turto pagrobimas buvo abiejų nuteistųjų bendrų veiksmų rezultatas. Šie nuteistojo V. L. padarytieji nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 180 str. 1 d.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. L., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pasekmes. Teismas įvertino, kad R. L. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą dėl parinktos bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad R. L., būdamas ankščiau ne kartą teistas, neabejotinai žinojo apie gresiančią bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto, todėl, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, laikyti bausmę aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti, jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2015-09-11 nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam R. L., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šiuo atveju pažyma gauta apeliacinės instancijos procese. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.