Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. O. žinodamas, jog privalo mokėti lėšas vaikų išlaikymui, pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 8 d. nutarimą, kuriuo nutarta išieškoti iš V. O. alimentus sūnaus J. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998-05-29 iki J. O. pilnametystės ir pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš V. O. jo nepilnamečio sūnaus K. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125,00 litus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2005-02-28 iki K. O. pilnametystės ir kuriuo pakeistas 1998-06-08 teismo nutarimu priteistas iš V. O. jo nepilnamečiui vaikui J. O. skirtas išlaikymo dydis ir priteista iš V. O. po 150,00 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis jo nepilnamečio vaiko J. O. išlaikymui nuo 2005-02-28 iki J. O. pilnametystės, vengė pareigos mokėti lėšas vaikams išlaikyti - J. O. nuo 1998-05-29 iki 2010-09-03 ir K. O. nuo 2005-02-28 iki 2012-02-03.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nurodytu kaltinime laikotarpiu neteikė vaikams išlaikymo, nes neturėjo iš ko, registravosi darbo biržoje. Pragyvena iš tėvų žemės ūkio, mamai padeda, tėvas miręs, brolis dar padeda ūkyje. Iš ūkio neturi daug pajamų, nes reikia pirkti trąšas, mokėti mokesčius. Pripažįsta, kad neteikė vaikams paramos ir kitokiu būdu, nesirūpino jų ugdymu. Iš dalies dėl to, kad vaikai gyveno kitoje šeimoje. Jis taip pat turi kitą šeimą, gyvena nesusituokęs, dukra yra 14 metų. Pajamų turėjo nedaug bet reikėjo ir savo šeimą išlaikyti. Šiuo metu J. ir K. yra pilnamečiai.

I. G. paaiškino, kad išlaikymą vaikams gavo gal du, tris kartus. Vėliau susitarė, kad tėvas gera valia mokės vaikams bet kai jis išlaikymo neteikė todėl ji kreipėsi į teismą ir išlaikymas vaikams buvo priteistas. Kai vieną kartą sūnų tėvas buvo pasiėmęs pas save ir vaikas susirgo buvo supykusi, sakė, kad daugiau vaiko neleis pas tėvą. Tačiau tėvas jokios iniciatyvos dėl bendravimo nerodė. Ji niekada nieko blogo apie tėvą vaikams nėra sakiusi ir vaikų prieš tėvą nenuteikinėjo. Jokios paramos tėvas vaikams neteikė.

2011-12-29 su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. O. vengimo išlaikyti savo vaikus – J. O., gimusį 1992-09-03 ir K. O., gimusį 1994-02-03, kreipėsi Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, kad pagal 2008-01-17 I. G. prašymą, 2008-01-25 dienos sprendimais dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-3861 ir Nr. 1.35-387, nuspręsta nuo 2008-01-17 nepilnamečiams vaikams mokėti kiekvieną mėnesį po 130 Lt ir 125 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Vaikų išlaikymo fondas pateikė duomenis apie mokėtas lėšas vaikų išlaikymui. ( b.l. 1-12 )

2012-12-29 raštu Vaikų išlaikymo fondo administracija nurodė, kad nereiškia civilinio ieškinio dėl išmokėtų sumų (b.l. 13).

1998 m. birželio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta išieškoti iš V. O. alimentus sūnaus J. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998-05-29 iki J. O. pilnametystės (b.l. 22,23).

2005 m. spalio 17 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš V. O. jo nepilnamečio sūnaus K. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125,00 litus kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2005-02-28 iki K. O. pilnametystės, priteistas 4500 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2003-02-28 iki 2005-02-28, pakeistas 1998-06-08 teismo nutarimu priteistas iš V. O. jo nepilnamečiui vaikui J. O. skirtas išlaikymo dydis ir priteista iš V. O. po 150,00 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis jo nepilnamečio vaiko J. O. išlaikymui nuo 2005-02-28 iki J. O. pilnametystės ( b.l. 24-27).

2012-01-24 rašte antstolė Elena Miliauskienė nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad V. O. būtų mokėjęs lėšas vaikams išlaikyti. Nuo išlaikymo priteisimo 1998-05-29 iki 2008 m. yra skolingas sūnaus J. išlaikymui 14650 Lt ir sūnaus K. išlaikymui 4375 Lt. ( b.l. 29 ).

Sodros duomenų bazės duomenimis V. O. dirbo individualioje įmonėje nuo 2002-03-12 iki 2002-12-30, dirbo bendrovėje nuo 2007-2-15 iki 2007-03-15, duomenų apie pajamas nėra ( b.l. 37). Registruojasi darbo biržoje (b.l. 38).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).

Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, jeigu asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, šios pareigos nevykdo dėl ligos, ar kitų svarbių pateisinamų priežasčių. Visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, jie privalo tai daryti. Jeigu asmuo vengia dirbti, simuliuoja ligą, bedarbystę arba dirba nelegaliai, arba apgaulės būdu apskritai vengia mokėti išlaikymą, arba iš dalies, t. y. galėdamas įvykdyti teismo sprendimą sąmoningai ilgą laiką arba sistemingai, jo nevykdo, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus. Įstatyme nėra apibrėžta, ką reiškia ilgą laiką. Tačiau konkrečiu atveju spręstina, kad kaltinamasis neteikia išlaikymo nuo 1998-05-29 ir 2005-02-28, ir vertintina, kad neteikia išlaikymo ilgą laiką.

Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui nes neturėjo pajamų. Be to turi savo šeimą, dukrą. Kai gaudavo pajamų savo šeimą išlaikydavo. Nukentėjusioji patvirtino, kad tėvas vaikams išlaikymo neteikė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai dėl susidariusio įsiskolinimo bei kiti rašytiniai įrodymai. Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neneigė kaltės, nors duomenų apie oficialiai gautas pajamas nėra, tačiau kaltinamasis nurodė, kad jis dirba tėvų ūkyje, gauna iš ūkio pajamas. Be to iš konkrečių duomenų matyti, kad vykdė individualią veiklą, buvo įsidarbinęs ( b.l. 37). Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaikymą, jo neteikė, nors turi tokią pareigą, nepriklausomai nuo to, kad gyveno atskirai. Tėvo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, teikti jiems visapusišką pagalbą, rūpintis jų auklėjimu, ugdymu ir kita išlieka iki vaikų pilnametystės, be to ir vėliau, konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, yra nedarbingas. Tokių aplinkybių jis nenurodė ir duomenų nepateikė. Iš visumos nustatytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis elgėsi neatsakingai, suvokdamas savo pareigą, vengė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti lėšas jų išlaikymui. Ištyrus ir įvertinus visumą įrodymų kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios-įstatyminės atstovės parodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, papildančias viena kitas, yra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo kaltė, kad jis konkrečiu laikotarpiu vengė pareigos išlaikyti vaikus pagal teismo sprendimus, privalėdamas mokėti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, įrodyta. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. V. O. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra vertinama, kaip nesunkus nusikaltimas. Taip pat į tai, kad nusikaltimu pažeidžiami vaikų interesai, teisė būti išlaikomam savo tėvų. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis V. O. VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas ( b.l. 40 ), administracine tvarka nebaustas, neteistas ( b.l. 35,36). Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismo nuomone baudos paskyrimas būtų per švelni be to neefektyvi bausmė, įvertinus tai, kad kaltinamasis turi išlaikymo įsiskolinimus ir jie nėra išieškoti. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant terminuotos laisvės atėmimo bausmės, skiriant švelnesnę bausmės rūšį. Atsižvelgiant į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant nedidelės trukmės terminą (BK 48 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.- 305 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

Įpareigoti jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos.

Panaikinti V. O. 2012-02-10 skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.