- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- 2-2576/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vingis“
- Ieškovas
- I. J., N. B., L. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vingis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2275-109/2010 pagal ieškovių I. J., N. B. ir L. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Birštono vingis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės I. J., N. B. ir L. T. 2011 m. balandžio 5 d. su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamos atsakovui UAB „Birštono vingis“ iškelti bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“.
Ieškovės nurodė, kad jos dirbo pas atsakovą pagal sudarytas darbo sutartis. Nutraukus darbo sutartis, joms nebuvo išmokėtas priskaičiuotas joms priklausantis darbo užmokestis ir atsakovas liko skolingas: ieškovei N. B. – 1 993,10 Lt, L. T. – 1 521,98 Lt ir I. J. – 2 472,73 Lt darbo užmokesčio. Ieškovės pažymėjo, jog atsakovas turi rimtų finansinių sunkumų, jis šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais, todėl, ieškovių nuomone, atsakovas yra nemokus.
Atsiliepimas
Atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Birštono Vingis“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“.
Teismas nurodė, jog atsakovo administracijos vadovas R. K. buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis, reikšmingus bankroto bylos iškėlimui ar atsisakymui ją iškelti, tačiau reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti. Vadovaudamasis byloje esančiais dokumentais, teismas nustatė, kad atsakovas ieškovėms yra skolingas 5 987,81 Lt, jo mokestinė nepriemoka Kauno apskrities VMI yra 15 086,07 Lt, įsiskolinimas VSDFV Prienų skyriui – 236,64 Lt, o 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinio atsakovas registro tvarkytojui nebuvo pateikęs. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nuomos teisėmis valdo žemės sklypą, statinius Birštono mieste, B. Sruogos g. 6, kuriems yra įregistruota hipoteka, statinius Birštono m., Prienų g. 21, kurie yra areštuoti, o vienintelei atsakovo vardu įregistruotai transporto priemonei taip pat yra taikytas areštas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir nebegali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsakovui iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Birštono vingis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. Atskiruoju skundu nurodo, jog šiai dienai nėra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, remdamasis šiais argumentais:
1. Teismo išvada dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįsta. Teismas nenustatė atsakovo turto vertės ir jo santykio su pradelstais įsipareigojimais. Teismo nutartyje nurodyta informacija apie atsakovo turtą ir įsipareigojimus negali sudaryti pagrindo iškelti bankroto bylą.
2. Teigia, jog įmonės finansinė padėtis gera. 2011 m. rugsėjo 6 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai buvo 133 905 Lt, tuo tarpu iš vien įmonės ilgalaikio turto vertė yra 647 787,77 Lt, o kapitalo dydis pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis – 652 120 Lt. Todėl įmonės pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir atsakovas neatitinka nemokumo kriterijaus.
2. Darbuotojai šiai dienai atsakovui neturi pretenzijų, jis yra tinkamai įvykdęs savo prievoles darbuotojams, su jais atsiskaitęs.
3. Atsakovas nėra jokia forma pranešęs viešai, ieškovėms ar kitiems asmenims apie negalėjimą ar neketinimą vykdyti savo įsipareigojimų.
4. Įmonės kreditoriai yra suinteresuoti, kad bankroto procesas neįvyktų, nes atsakovui tęsiant ūkinę-komercinę veiklą bus tinkamai įvykdyti įsipareigojimai. Iškėlus bankroto bylą bus pažeistas viešas interesas ir teisingumo principas, kadangi tokiu būdu būtų sužlugdyta normaliai veikianti įmonė.
Atsakovas taip pat prašo priimti pateiktus įrodymus – ilgalaikio turto sąrašą, kreditorių sąrašą ir 2010 m. balansą. Nurodo, jog tokie duomenys buvo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo dienos, todėl nebuvo galimybės pateikti juos anksčiau.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovės I. J., N. B. ir L. T. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį. Teigia, jog atskirojo skundo trūkumai buvo pašalinti praleidus teismo nustatytą terminą, todėl skundas turi būti grąžintas atsakovui. Apeliantas, nepriimdamas siunčiamų dokumentų, vilkina procesą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pabrėžia, jog atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovėmis. Iš 2010 m. lapkričio 31 d. balanso duomenų matyti, jog 2010 m. įmonės nuostoliai sudarė 562 533 Lt, 2009 m. – 468 422 Lt. Todėl akivaizdu, kad įmonės finansinė padėtis kasmet blogėja. Pateikto ilgalaikio turto sąrašas neatitinka 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų. Vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų iškelti bankroto bylą yra vėlavimas išmokėti darbuotojui atlyginimą bei įmonės nemokumas, o iš atsakovo pateikto balanso duomenų matyti, jog įmonė yra nemoki. Prašo nepriimti atsakovo pateiktų įrodymų – įmonės ilgalaikio turto, kreditorių sąrašo ir balanso, kadangi tokie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties nutartis naikintina.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai iškėlė atsakovui UAB „Birštono vingis“ bankroto bylą remdamasis vienu iš nurodytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumu.
Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kaip savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, pažymėtina, kad ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisės normos seka, kad įmonės nemokumas yra nustatomas, išanalizavus įmonės finansinius duomenis bankroto bylos iškėlimo dienai, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, vadovo pareiga ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareiškimo ir jo priedų įteikimo dienos pateikti minėtame straipsnyje išvardintus dokumentus, atspindinčius atsakovo finansinius duomenis, tarp jų – įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir t. t.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovių I. J., N. B. ir L. T. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Birštono vingis“, 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi pareikalavo UAB „Birštono vingis“ administracijos vadovą R. K. pateikti teismui nurodytus dokumentus (27 b.l.). Ši nutartis 2011 m. balandžio 30 d. buvo įteikta atsakovo administracijos vadovui, kuris 2011 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą pratęsti terminą dokumentų pateikimui (98, 106 b. l.). Teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi šio prašymo netenkino (107 b. l.). Minėtų duomenų atsakovas teismui nepateikė, t.y. atsakovo UAB „Birštono vingis“ vadovas neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti šiame straipsnyje išvardintus dokumentus, atspindinčius atsakovo finansinius duomenis. Pažymėtina, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.). Todėl atsakovas turėjo pareigą ir savo iniciatyva teismui teikti įmonės finansinius dokumentus, turinčius reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti.
Tačiau pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pat privalo būti aktyvus, kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nors ir įpareigojo atsakovo įmonės vadovą pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis, tačiau nesiėmė visų procesinių galimybių (pakartotinis įpareigojimas, baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą skyrimas, papildomų duomenų pareikalavimas) išreikalauti visų nurodytoje ĮBĮ nuostatoje numatytų dokumentų bei duomenų, susijusių su atsakovo finansine būkle. Taigi, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų galimų įstatyme numatytų veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį.
Išvadą, jog UAB „Birštono vingis“ yra nemokus, pirmosios instancijos teismas teismas padarė, vadovaudamasis duomenimis apie atsakovo įsiskolinimą ieškovėms, VMI ir VSDFV ir tokią išvadą padarė byloje nesant įmonės finansinių duomenų, nenustačius pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašytos turto vertės santykio. Tuo tarpu pagal formuojamą teismų praktiką, tai, kad teismas, nustatydamas atsakovo nemokumo aplinkybę, ex officio nesurenka reikiamų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį ir įmonės nemokumą sieja su neesminę reikšmę turinčiais įrodymais, tačiau ne su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma ir turimu įmonės turtu, vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo finansiniais duomenimis, taip pat nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turimu turtu, o šie kriterijai yra lemiami, konstatuojant įmonės nemokumą (ĮBĮ 9 str. 1 d., 5 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentą – balansą už 2010 metus, kuriuo atsakovas grindė savo teiginį apie įmonės mokumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo finansinė atskaitomybė už 2010 m. Juridinių asmenų registrui buvo pateikta tik 2011 m. birželio 20 d. Vadinasi, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kas atitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintą vieną iš naujų įrodymų priėmimo pagrindų apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija atsakovo naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš pateikto atsakovo balanso taip pat iš Juridinių asmenų registro duomenų (www.registrucentras.lt) matyti, kad į atsakovo įmonės balansą įrašyto ilgalaikio turto vertė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 249 877 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 100 302 Lt. Nustatytos aplinkybės leidžia kilti pagrįstoms prielaidoms, jog atsakovas 2010 metais buvo mokus, tačiau, kaip ir minėta, įmonės nemokumas yra nustatomas tik išanalizavus įmonės finansinius duomenis bankroto bylos iškėlimo dienai, o apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas tokių duomenų, negali išspręsti šio klausimo iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pateikė ilgalaikio turto sąrašą 2011 m. rugsėjo 6 dienai, pagal kurį tokio turto vertė yra 647 787,77 Lt ir ji iesmės skiriasi nuo 2010 m. balanse nurodytų duomenų. Todėl tik išsamiai išnagrinėjus visus reikšmingus bylai atsakovo finansinę padėti atspindinčius duomenis, galima nustatyti realią atsakovo turimo turto vertę. Atitinkamai Kauno apygardos teismas, 2011 m. gegužės 16 d. spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, pagal byloje esančius duomenis negalėjo objektyviai vadovautis atsakovo pateiktu balansu už 2010 m., kai tuo tarpu atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys gali turėti esminės įtakos šio klausimo išsprendimui (144-147 b. l.). Taip pat pažymima, jog iš atsakovo atskirojo skundo ir ieškovių atsiliepimo į minėta skundą, aišku, kad šalys akivaizdžiai nesutaria dėl darbo užmokesčio sumokėjimo fakto. Todėl šią aplinkybę, visų pirma, turi aiškintis pirmosios instancijos teismas.
Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovo nemokumo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino įmonės tikrosios finansinės padėties ir nenustatė jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio, turimo turto vertės, o apeliacinės instancijos teisme pagal esamus įrodymus negalima iš esmės išspręsti šio klausimo, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 10 str. 8 d., CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Birštono vingis“ iškėlimo Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.