- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-1229-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16298-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- V. U.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei V. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė Artea lizingas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. U. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. U. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė Artea lizingas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę sudaryti atsakovui galimybę ir netrukdyti patekti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), dalyvaujant atsakovo pasirinktam antstoliui iš anksto suderintą dieną ir laiką, siekiant pasiimti atsakovui priklausančius asmeninius daiktus. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad yra įpareigotas gyventi skyriumi, todėl, negalėdamas patekti į gyvenamąjį namą be ieškovės sutikimo, negali pasiimti savo asmeninių daiktų. Atsakovo asmeniniai daiktai liko ieškovės valdomame būste, o ieškovė, atsakovui prašant, jų negrąžina ir ignoruoja atsakovo prašymus. Be teismo nustatytos tvarkos ir antstolio dalyvavimo atsakovo teisė atgauti jam priklausančius asmeninius daiktus yra faktiškai neįgyvendinama.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė nesutinkanti su prašymu. Ieškovės teigimu, atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir reikšdamas nerealius reikalavimus, tiesiog siekia toliau eskaluoti konfliktą, o ne ginti savo tariamai pažeistas teises. Atsakovas jau išsivežė iš namų taures / stiklines, dokumentus, monitorių. Atsakovas prašo jam perduoti 5 vnt. chalatų, tačiau tokio skaičiaus chalatų atsakovas niekada neturėjo. Taip pat atsakovas prašo jam perduoti prosenelės sidabrinį šaukštą, tačiau tokio šaukto šeimos namuose ieškovė niekada nėra mačiusi. Atsakovas iš šeimos namų yra išsivežęs visus savo asmeninius daiktus, visą vertingą šeimos turtą, name nėra likusių atsakovo asmeninių daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nenurodo konkrečių asmeninių daiktų, kurių, jo teigimu, jam neleidžia pasiimti ieškovė, tik iš kartu su prašymu pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas yra kreipęsis į ieškovę su prašymu pasiimti 5 vnt. chalatų, muzikinį grotuvą, sidabrinį šaukštą, paveikslą su kalijomis, paveikslą su ramunėmis, taurių / stiklinių rinkinius (du komplektai po 8 taures), 6 taurių ir grafino rinkinį, monitorių, parkerius ir rašiklius, dokumentus, rūbus, batus, suvenyrus. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė jam neleidžia pasiimti ir negrąžina asmeninių daiktų, yra teisiškai nepagrįstos, kadangi ieškovės pateikti vaizdo įrašai ir ieškovės atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas po teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo buvo grįžęs į šalių gyvenamąjį namą, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas turėjo realią galimybę pasiimti savo asmeninius daiktus, juolab kad atsakovas pripažįsta šią aplinkybę, atsakovas 2026 m. vasario 23 d. taip pat turėjo galimybę patekti į gyvenamąjį namą ir lydimas policijos pareigūnų pasiėmė asmeninius daiktus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodo aplinkybių, jog dalyvaujant policijos pareigūnams, kurie, atsakovo teigimu, fiksavo visą procesą, jam nebūtų pavykę pasiimti kokių nors jam priklausančių asmeninių daiktų ar šių daiktų jis nebūtų radęs, nenurodo aplinkybių, jog jis daiktų nebūtų galėjęs pasiimti dėl to, kad jam neužteko laiko tą padaryti. Nurodytos aplinkybės teismui leido spręsti, kad atsakovas turėjo galimybę pasiimti jam priklausančius asmeninius daiktus. Teismas nurodė, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šalių gyvenamajame name yra likusių jo asmeninių daiktų, prašyme jų konkrečiai neidentifikavo, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas savo asmeninius daiktus yra pasiėmęs.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, pažymėjęs, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad antstolio dalyvavimas užtikrins tvarką, sumažins bet kokių kaltinimų ar provokacijų riziką. Teismas, nurodęs, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokius asmeninius daiktus atsakovas jau yra pasiėmęs iš gyvenamojo namo, kokie atsakovo asmeniniai daiktai name vis dar yra likę (jei tokių daiktų yra), sprendė, jog antstolio užfiksuotos aplinkybės gali sudaryti pagrindą kilti tarp šalių naujiems ginčams dėl tariamai dingusių daiktų ateityje. Nors atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad egzistuoja reali rizika, jog daiktai bus prarasti, paslėpti ar sugadinti, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovės realius veiksmus, kuriais ketinama sugadinti, paslėpti ir pan. atsakovo daiktus. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai pagrįstų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė akivaizdžiai geranoriškai neperduos rastų atsakovo nepasiimtų daiktų. Priešingai, kaip matyti iš atsakovo pateikto šalių susirašinėjimo, ieškovė nurodo informuosianti atsakovą apie tai, jei paaiškėtų, kad atsakovo asmeninių daiktų yra likę. Teismas papildomai pažymėjo, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais, todėl nėra grėsmės, kad jų nepritaikius kils galbūt atsakovui palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovo prašymas buvo nukreiptas ne į draudimo lankytis gyvenamajame name be ieškovės sutikimo panaikinimą ar nuolatinį patekimo leidimą, o į aiškiai apibrėžtą, kontroliuojamą veiksmą – pasiimti asmeninius daiktus dalyvaujant antstoliui, taip sumažinant konflikto riziką ir užtikrinant faktų fiksavimą.
1.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad „labiau tikėtina“, jog atsakovas daiktus jau pasiėmė, nes draudimas patekti į būstą riboja galimybę surinkti „tiesioginius“ įrodymus. Nors atsakovas 2026 m. vasario 20 d. ir 2026 m. vasario 23 d. turėjo galimybę patekti į būstą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turėjo realią galimybę identifikuoti ir surinkti visus daiktus, patikrinti visas patalpas, paimti visus dokumentus ir smulkius daiktus, padaryti tai be konflikto, kai ieškovė akcentuoja saugumo baimes ir pasitelkia policiją.
1.3. Antstolio dalyvavimas nėra pagrindas atsisakyti taikyti priemonę, priešingai, tai yra konflikto prevencijos ir faktų fiksavimo priemone?.
1.4. Teismo argumentas, kad byloje nėra pareikštų reikalavimų dėl asmeninių daiktų, neatitinka laikinųjų priemonių taikymo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Atsakovo prašymas pagal pobūdį yra CK 3.65 straipsnyje nustatyta priemone? – užtikrinti, kad ieškovė? netrukdytų atsakovui realizuoti teisės į jo asmeninius daiktus (įskaitant asmeninio naudojimo daiktus, dokumentus, profesinės veiklos priemones ir pan.).
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas turėjo galimybę nevaržomai susirinkti visus jam priklausančius asmeninius daiktus, jis iš šeimos namų išvežė ir šalims jungtinės nuosavybės teise priklausančius daiktus. Atsakovas nei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie name paliktus asmeninius daiktus, kurių jis nepasiėmė 2026 m. vasario 20 d. ir kurių ieškovė jam neleido pasiimti 2026 m. vasario 23 d., atvykus policijos pareigūnams.
2.2. Nesant duomenų apie tai, kokius asmeninius daiktus atsakovas jau yra pasiėmęs iš gyvenamojo namo, taip pat nesant duomenų, kokie atsakovo asmeniniai daiktai yra likę name, jei tokių daiktų yra, antstolis neturės faktinės galimybės fiksuoti atsakovo „dingusių“ asmeninių daiktų, todėl antstolio užfiksuotos aplinkybės gali sudaryti pagrindą kilti tarp šalių naujiems ginčams dėl tariamai dingusių daiktų ateityje. Atsakovas su antstoliu į šeimos namus turėjo atvykti 2026 m. vasario 20 d. ir fiksuoti, kokius daiktus paėmė, kad dabar galėtų reikšti pretenzijas dėl likusių asmeninių daiktų dingimo. Atsakovo prašymo tikslas – fiksuoti daiktų sąrašą, kurio šeimos būste jau nėra, o gal niekada ir nebuvo.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
13. Atsakovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas įpareigoti ieškovę sudaryti atsakovui galimybę ir netrukdyti patekti į gyvenamąjį namą, dalyvaujant atsakovo pasirinktam antstoliui iš anksto suderintą dieną ir laiką, siekiant pasiimti atsakovui priklausančius asmeninius daiktus. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovas turėjo realią galimybę pasiimti savo asmeninius daiktus, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šalių gyvenamajame name yra likusių jo asmeninių daiktų, prašyme jų konkrečiai neidentifikavo, antstolio užfiksuotos aplinkybės gali sudaryti pagrindą kilti tarp šalių naujiems ginčams dėl tariamai dingusių daiktų ateityje, nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės realius veiksmus, kuriais ketinama sugadinti, paslėpti ir pan. atsakovo daiktus, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais.
14. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovo prašymas nukreiptas į aiškiai apibrėžtą, kontroliuojamą veiksmą – pasiimti asmeninius daiktus dalyvaujant antstoliui, taip sumažinant konflikto riziką ir užtikrinant faktų fiksavimą, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas jau yra pasiėmęs asmeninius daiktus, nevertino specialaus CK 3.65 straipsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo šeimos bylose.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė būtinybės taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš gyvenamojo namo pasiėmė tam tikrus daiktus, niekur nėra užfiksuota, kokie daiktai buvo paimti, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas neįvardijo, kokie jo asmeniniai daiktai yra likę gyvenamajame name. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vien reikalavimas patekti į gyvenamąjį namą, konkrečiai nenurodant ir įrodymais nepagrindžiant tokio pateikimo priežasties, negali būti vertinimas kaip pagrįstas.
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, CK 3.65 straipsnis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau tam turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ginčo situacija dėl atsakovo naudojimosi asmeniniais daiktais yra pakankamai stabili ir nereikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos sureguliavimui, įvertinus tai, jog atsakovas turėjo net kelias galimybes pasiimti savo asmeninius daiktus, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nepagrindė, kokių konkrečių gyvenamajame name likusių daiktų neturėjimas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti papildomų ginčų tarp šalių, nesant byloje duomenų apie konkrečius atsakovo pasiimtus gyvenamajame name likusius daiktus, taip pat duomenų apie tokių daiktų egzistavimą. Atsakovui niekaip nepagrindus, kokius daiktus jam reikia pasiimti, kodėl būtent tų daiktų jam reikia, nenurodžius, kaip šių daiktų neturėjimas pažeidžia atsakovo teises, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsakovo interesams apsaugoti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė ketintų sunaikinti, paslėpti ar sugadinti konkretų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko reikėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokiam turtui išsaugoti.
19. Apeliacijos instancijos teismas pažymi, kad pagal atsakovo prašymo pobūdį ir esmę tai yra prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, tačiau tokio prašymo atsakovas neteikė, neįrodinėjo, kad nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, bus apsunkintas jo, kaip proceso dalyvio, įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas ir galimybė įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes siekia užfiksuoti antstolio pagalba, deklaratyviai teigdamas, jog siekia pasiimti atsakovui priklausančius asmeninius daiktus.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.