Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-112-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
2A-112-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
O. L., J. L.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
F. L., S. L.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-112-345/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;30.6.;456.;24.4.;
(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienėssekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovėms O. L. ir J. L. ir jų atstovui Jonui Leikauskui,atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Čiuladaitei,tretiesiems asmenims F. L. ir S. L.,vertėjai Boženai Siniut

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. L. ir J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. liepos 02 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių O. L. ir J. L. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui, dėl įpareigojimo parduoti nekilnojamąjį turtą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės O. L. ir J. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovą parduoti ieškovams nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), LR BPĮ pagrindu, lengvatine tvarka. Ieškovės nurodo, kad bute gyvena jau 20 metų, tačiau jo privatizuoti negalėjo, nes su jomis gyvenusi močiutė F. L., kaip pagrindinė buto nuomininkė nedavė sutikimo privatizuoti butą, o jos tuo metu buvo nepilnametės ir negalėjo įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Šiuo metu dėl sunkios turtinės padėties buto išpirkti rinkos kainomis neturi galimybės.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovės žinojo apie vykstančią butų privatizavimo procedūrą ir sąmoningai atsisakė įgyti butą nuosavybėn. Ieškovės dar galiojant butų privatizavimo įstatymui neatliko jokių butui privatizuoti būtinų veiksmų, nesielgė apdairiai, rūpestingai, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, todėl subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys S. L. ir F. L. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko pilnai ir nurodė, jog pagrindinė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė F. L., gavusi buto orderį, buvo įsitikinusi, kad įsigijo nuosavybėn minėtą butą, todėl dėl buto privatizavimo niekur nesikreipė, o ieškovės iki jos mirties negalėjo savarankiškai pradėti buto privatizavimo procedūros. Tretieji asmenys prašė teismo ieškovių ieškinį tenkinti pilnutinai (b.l. 45-46). Teismo posėdžio metu tretieji asmenys prašė teismo ieškovių ieškinį tenkinti pilnutinai (b.l. 104-107).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Konstatavo, kad nei pagrindinė buto nuomininkė, nei ieškovės, nei kiti ginčo buto nuomininkai per nustatytą terminą nepadavė pareiškimo atitinkamai tarnybai dėl buto privatizavimo. Pasibaigus butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises. Be to, byloje yra teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d., sprendime nepasisakė, ar ieškovės butų privatizavimo metu turėjo teisę privatizuoti minėtą butą, nenurodė kam yra taikoma ieškinio senatis, nuo kada jinai skaičiuojama, ir kokia jo trukmė. Be to, ieškovės prašė atnaujinti ieškinio senatį, jeigu manytų, jog toks terminas yra praleistas. Teismas šio prašymo neišnagrinėjo ir sprendime dėl jo nepasisakė. Nurodo, jog terminą jos praleido dėl svarbių priežasčių, objektyviai negalėdamos pasinaudoti savo teise privatizuoti butą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantės nepateikė konkrečių įrodymų, kad LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu jos nustatytais terminais ir tvarka kreipėsi į atitinkamas institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Ieškovės neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, o nesant teisės negali būti ir jos pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 1986-12-29 F. L. buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 055396 apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). 2001-04-25 tarp F. L. ir UAB „Pašilaita“ buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis (b.l.30-31). (duomenys neskelbtini) mirus F. L. (b.l.32), 2005-09-07 Pašilaičių seniūno įsakymu Nr. A15-1454, pagrindine minėto buto nuomininke pripažinta ieškovė O. L. (b.l.33). Ieškovės 2007-12-06 kreipėsi į atsakovą dėl minėto buto privatizavimo (b.l.38), tačiau atsakovas 2008-01-08 raštu Nr. A51-383 (2.2-TR.) (b.l. 39) informavo ieškoves, jog socialinis būstas neprivatizuojamas. Ieškovės O. L. ir J. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti atsakovą joms parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, lengvatine tvarka.

Apeliantės nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d., nes sprendime nepasisakė, ar ieškovės butų privatizavimo metu turėjo teisę privatizuoti minėtą butą. Kolegija atmeta šiuos apeliančių argumentus.

Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą konstatavo, jog LR butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998-07-01 buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (butų pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat jų įsigijimo sąlygos. Butų privatizavimo įst. 1 str. 1 d. buvo numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo - pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992-12-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, o tai reiškia, kad minėtame įstatyme buvo nustatytos ne tik sąlygos, kurioms tik esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, bet ir terminas. 1993-04-01 įstatymu Nr. I–116 Butų privatizavimo įst. 1 str. buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31. Nei pagrindinė ginčo buto nuomininkė F. L., nei ieškovės, nei kiti ginčo buto nuomininkai (t. y. tretieji asmenys) pareiškimo dėl nuomojamo buto Butų privatizavimo įst.1 str. 1 d. per nustatytą terminą bei šio straipsnio 2 d. nustatyta tvarka ir terminu dėl jo privatizavimo atitinkamai tarnybai nepadavė. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu ir ieškovės neįrodė aplinkybės apie tai, jog jų močiutės F. L. valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkami išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., todėl ieškovės subjektyvios teisės privatizuoti ginčo butą ir neįgijo. Pažymėjo, jog ieškovė O. L. (duomenys neskelbtini) dienai buvo jau pilnametė, t. y., (duomenys neskelbtini) metų, todėl savo teisę dėl buto privatizavimo galėjo įgyvendinti jau pati iki LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos.

Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą išsamiai išdėstė galiojusias teisės aktų nuostatas, bei apeliantų teises privatizuoti minėtą butą, bei motyvus, kokiu pagrindu ieškinį atmeta. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d., nepasisakė sprendime, ar ieškovės butų privatizavimo metu turėjo teisę privatizuoti minėtą butą.

Kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, jog teismas sprendime nenurodė kam yra taikoma ieškinio senatis, nuo kada jinai skaičiuojama, ir kokia jos trukmė.

Pirmos instancijos teismas taikydamas ieškinio senatį rėmėsi LR CK 1.127 str., kuriame nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (1964 m. CK 83 str. str. 1 d., 2000 m. CK 1.124 str.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidimą (1964 m. CK 86 str., LR CK 1.127 str. 1 d.). Teismo sprendime konstatuota, jog ieškovės apie galimybę privatizuoti butą žinojo nuo privatizavos pradžios 1991 m., o (duomenys neskelbtini) suėjus pilnametystei, taip pat nerealizavo iki LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos 1998-07-01 savo teisės. Kadangi įstatyme yra aiškiai apibrėžta kam yra taikoma ieškinio senatis, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas nenurodė kam taiko ieškinio senatį. Tačiau kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas nenurodė nuo kada skaičiuoja ieškinio senatį ir kokia jo trukmė.

Pagal galiojusį 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Galiojančio LR CK 1.125 str. 1 d. nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, bet iki naujojo LR CK įsigaliojimo 2001-07-01, dar nepasibaigė. LR butų privatizavimo įstatymui galiojant iki 1998-07-01 O. L. buvo jau pilnametė, tačiau nei buto nuomininkė F. L., nei O. L., nei tretieji asmenys, dėl buto privatizavimo nesikreipė. Ieškovė O. L. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į galiojusio 1964 m. CK 83 str. 1 d., 3 metų ieškinio senaties baigėsi 2000-06-14, t.y., dar neįsigaliojus 2001 m. LR CK, todėl šioje byloje taikytinas 1964 m. CK 83 str. 1 d. numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nebegaliojant LR būtų privatizavimo įstatymui, negali būti pradėta būtų privatizavimo procedūra. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įst. 12 str. 1 d. 2 p., buvo numatyta galimybė tik pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti šiam įstatymui nustojus galioti. Kadangi nei ieškovė O. L., ( J. L. iki 1998-07-01 buvo nepilnametė ir negalėjo realizuoti šios teisės), nei tretieji asmenys nesikreipė į atitinkamas institucijas iki 1998-07-01 dėl minėto buto privatizacijos, atitinkamai neįgijo subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Kolegija sutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada, ir konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino galiojusio LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatas ir jį konkretizuojančius teisės aktus (Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, Seimo 1993-04-01 nutarimas Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos”, Vyriausybės 1993-04-20 potvarkis Nr. 290p “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos” vykdymo”), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. liepos 02 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 7,05 Lt (viso 14,10 Lt) valstybei pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Kačinskienė