Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme;

3) Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

12) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 58 parų arešto bausme;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2021 m. lapkričio 4 d. paleistas atlikus paskirtą bausmę;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 29 parų arešto bausme;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. sausio 31 d., apie 11.56 val., iš (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), paimdamas ant prekystalio buvusią odinę moterišką rankinę, kurios vertė 159 Eur, ir įsikišęs ją po striuke, išėjo iš parduotuvės neatsiskaitęs už minėtą rankinę, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas (duomenys neskelbtini) 159 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 11 d. apklaustas A. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 31 d., apie 11.30 val., jis atėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), ir ten užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs prekes, jis pasiėmė juodą odinę moterišką rankinę bei pamatęs, kad pardavėja už prekystalio tvarko dokumentus ir jo niekas nestebi, nusprendė rankinę užsikišti po striuke ir išeiti iš parduotuvės. Taip padaręs jis pasišalino iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir iškart nuėjo į (duomenys neskelbtini). Ten nepažįstamoms moterims pasiūlė nusipirkti minėtą rankinę, viena iš jų sutiko ir jis jai pardavė pavogtą rankinę. Gautus pinigus išleido nuėjęs į (duomenys neskelbtini) esantį barą. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, ir pažada per pusę metų, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d., grąžinti (duomenys neskelbtini) 159 Eur. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 40–42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (BBND) (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (BBND) (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Be A. T. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojos E. J. 2022 m. sausio 31 d. parodymais (b. l. 33–35), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), 2022 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiškimu (b. l. 10), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 1–5), 2022 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 17–21), 2022 m. vasario 8 d. apžiūros protokolu (b. l. 27–30), kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. T. 2022 m. sausio 31 d., apie 11.56 val., iš (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre (duomenys neskelbtini), paimdamas ant prekystalio buvusią odinę moterišką rankinę, kurios vertė 159 Eur, ir įsikišęs ją po striuke, išėjo iš parduotuvės neatsiskaitęs už minėtą rankinę, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas (duomenys neskelbtini) 159 Eur turtinę žalą.

Paskelbus A. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 99–101).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą (b. l. 14–15).

Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Padaryta turtinė žala neatlyginta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. T. – anksčiau daug kartų teistas, veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, daro sistemingai (b. l. 85–98), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smuklaus svetimo turto pagrobimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 50–84), (duomenys neskelbtini), nedirbantis (b. l. 49), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 48), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Tai, kad A. T. daug kartų teistas ir baustas už svetimo turto pagrobimą, įskaitant ir administracine tvarka, tačiau savo elgesio modelio nekeitė, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

(Duomenys neskelbtini), kuri Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus tyrėjos 2022 m. vasario 11 d. nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 16), pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti dėl 2022 m. sausio 31 d. įvykdytos vagystės patirtos 159 Eur turtinės žalos atlyginimą (b. l. 13,16).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. T. veiksmų, kurie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstama veika, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, įsipareigoja atlyginti žalą iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 14), t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. T. (duomenys neskelbtini) naudai priteisia 159 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, laikomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktinas saugoti byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš A. T. 159 (vieną šimtą penkiasdešimt devynis) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.