Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1754-565/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2S-1754-565/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26105-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
M. S., I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1754-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26105-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.4.5.20.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų M. S., I. B. personalinės įmonės, I. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjai M. S., I. B. personalinė įmonė ir I. B. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

2. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4539 darbo byloje Nr. APS-131-11827 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė išieškoti iš skolininko I. B. personalinės įmonės 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą kreditoriaus M. S. naudai. Šalys geranoriškai susitarė užbaigti kilusius ginčus taikiai bei abipusių nuolaidų būdu išdėstyti Sprendime nurodytą 15 000 Eur neturtinės žalos sumą Taikos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškindamas, kad pareiškėjas su prašymu gali kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį prašymai, kurie yra nagrinėjami supaprastino proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymą padavė M. S., kuris savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), taigi prašymas paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Pareiškėjas (kreditorius) M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas trijų pareiškėjų M. S., I. B. personalinės įmonės bei I. B. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, o taip pat šalių sudaryta Taikos sutartis. Prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodyta, kad prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo yra teikiamas pagal vienos iš Taikos sutarties šalių – I. B., gyvenamąją vietą (CPK 580 straipsnio 1 dalis);

5.2. CPK 30 straipsnio 12 dalis numato, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Taigi tuo atveju, kai Taikos sutartis yra pateikiama trijų pareiškėjų, pareiškimas dėl tokios taikos sutarties patvirtinimo gali būti paduodamas bet kurio iš pareiškėjų gyvenamosios vietos (registruotos buveinės) teismui. Šiuo atveju visi pareiškėjai susitarė, jog pareiškimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo bus teikiamas I. B. yvenamosios vietos apylinkės teismui.

Atsiliepimas

6. Pareiškėjai I. B. personalinė įmonė ir I. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti šalių pasirašytą 2019 m. rugsėjo 3 d. Taikos sutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. prašymą patvirtinti Taikos sutartį pasirašė bei teismui pateikė kreditorius, skolininkas bei savininkas. Kreditoriaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r., skolininko ūkinės – komercinės veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste ir savininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste;

6.2. šalių apsisprendimas pateikti Taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismui laikytinas šalių teisės pasirinkti vieną iš kelių teismų įgyvendinimu, todėl šiuo atveju taikytina ne tik CPK 580 straipsnio 1 dalis, bet ir CPK 30 straipsnio 12 dalis, kuri nustato, jog teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, arba CPK 32 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

10. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Priklausomai nuo taikos sutarties rūšies, skiriasi ir jos tvirtinimo civiliniame procese tvarka. Tuo atveju, kai yra kilęs teisminis ginčas, teisme yra iškelta civilinė byla, teismas dėl taikos sutarties patvirtinimo sprendžia CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir, ją patvirtinęs, bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Siekiant užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK 579 - 582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai M. S., I. B. personalinė įmonė ir I. B. 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarė taikos sutartį, kuria geranoriškai susitarė dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. priimto sprendimo Nr. DGKS-4539 darbo byloje Nr. APS-131-11827, kuriuo nuspręsta išieškoti iš skolininko I. B. personalinės įmonės 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą kreditoriaus M. S. naudai, išdėstymo Taikos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Pareiškėjų prašoma patvirtinti 2019 m. rugsėjo 3 d. sudaryta taikos sutartis pagal savo pobūdį priskirtina taikos sutarčiai, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo.

12. Pagal CPK 580 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę toks prašymas paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui ir nagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šiuo atveju pareiškimą patvirtinti taikos sutartį pasirašė trys pareiškėjai ir visų jų gyvenamosios (buveinės) vietos priskirtinos skirtingų apylinkių teismų veiklos teritorijoms: pareiškėjo M. S. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pareiškėjo I. B. personalinės įmonės registruotos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), pareiškėjo I. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškime patvirtinti Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta Taikos sutarties šalių valia taikiai išspręsti skolinių įsipareigojimų išdėstymo klausimą, Taikos sutartį pateikiant tvirtinti pagal vienos iš Taikos sutarties šalių – I. B., gyvenamąją vietą. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismui pareiškimą per EPP sistemą pateikė vienas iš pareiškėjų, kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), negali paneigti visų pareiškėjų aiškiai (pasirašytinai) išreikštos valios taikos sutartį pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal vieno iš pareiškėjų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), sudarant sąlygas besikreipiantiems dėl Taikos sutarties patvirtinimo asmenims be neproporcingų suvaržymų pasiekti jų pageidaujamą rezultatą, pareiškimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį gali būti paduotinas bet kurios iš Taikos sutartį pasirašiusių šalių (pareiškėjų) pagal vienos iš jų gyvenamąją vietą ar buveinę apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo patvirtinti taikos sutartį priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK 580 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, šis klausimas perduodamas spręsti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų M. S., I. B. personalinės įmonės, I. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė