Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2-970-587/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2-970-587/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03391-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
O. D.
Trečiasis asmuo
„BTA Insurance Company“
Advokatai
Tautvydas Tomkaus, Povilas Jegorovas
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-970-587/2012proceso nr. 2-05-3-03391-2011-0Procesinio sprendimo kategorija44.1; 44.2.4.2;44.5.2.16;44.8; 116.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, atsakovui O. D., jo atstovui advokatui Povilui Jegorovui, nedalyvaujant trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui O. D., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 80000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. spalio 27 d. apie 20.00 val. Kaune, Baršausko g., vairuodamas transporto priemonę VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Gravrokų g. link Riomerio g., ties namu Nr. 80, atsakovas O. D. pažeidė KET 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją ieškovę I. R., ją partrenkė ir sužalojo. 2009-12-11 specialisto išvadoje Nr. G48/10(02) konstatuota, kad ieškovei dėl kraujosruvų po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės sienos, kairėje maksiliarinio sinuso priekinės sienos, dešinio žastikaulio kaklelio, dešinio blauzdikaulio, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2010 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1472-667/2010 buvo nuspręsta atsakovą O. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Dėl paminėtų daugybinių sužalojimų, kuriuos įtakojo atsakovo O. D. neteisėti veiksmai ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą, jai ėmė kartotis priepuoliai su sąmonės netekimais, 2010-07-16 buvo konsultuota KMUK neurologo, diagnozuota simptominė epilepsija, po patirtos galvos smegenų traumos avarijos metu, skirtas gydymas karbamazepinu 200 mg tris kartus per dieną. 4 mėnesius buvo taikyta lūžių imobilizacija. Šiuo metu ieškovė labai sunkiai vaikšto, jai reikalinga kito žmogaus pagalba, jai nustatytas darbingumo lygis ir išduota darbingumo lygio pažyma Nr. 0564072, kuri patvirtina, kad dėl po autoįvykio patirtų sužalojimų ji yra tik 40% darbinga. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji tapo neįgali, prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 80000,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas O. D. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti 5000,00 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau prašomos sumos negalėtų ieškovei išmokėti, kadangi jo materialinė padėtis yra sunki, neturi savo būsto, turi mažametį vaiką, šeimoje dirba tik žmona, kurios pajamos yra nedidelės. Dalį žalos – 3452,80 Lt atlygino draudimas.

Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu (b.l. 76), gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Byla nagrinėtina trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2010-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1472-667/2010 nustatyta, kad atsakovas O. D. 2009-10-27 apie 20 val. Kaune. Baršausko g., vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Gravrogkų g. link Riomerio g., ties namu Nr. 80 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją I. R., kurią partrenkė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Teismas minėtu nuosprendžiu pripažino atsakovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nuteisė jį laisvės atėmimu 1 metams, be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, pripažino nukentėjusiajai I. R. teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl jai padarytos žalos (prij. baudž. byla Nr. 1-1472-667/2010, b.l. 91-94).

CK 6.245 str. 4 d. nustato, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.248 str. įtvirtinto bendro delikto principo esmė yra ta, kad žalos faktas reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko, kad ieškovei padarytos žalos faktas, atsakovo kaltė bei jo neteisėti veiksmai, sąlygojantys žalos atsiradimą, byloje įrodyti. Taigi yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 str. 2 d. todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, kilusių pasekmių laipsnį, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kt. turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jeigu pasekmės susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Pagal CK 6.250 str. 2 d. dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – ar ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, ar netyčinė.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).

Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikytina vienu iš pagrindinių neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, dydžio nustatymo kriterijų, tačiau į ją atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004), tačiau teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Taigi, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį, tačiau pažymėtina ir tai, kad priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia teismui spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs asmuo darbingo amžiaus, gali įsidarbinti, įgyti turto) bei realios galimybės žalą atlyginti. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, todėl aplinkybė, jog šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, negali būti laikoma išskirtine ir pateisinančia aplinkybe sprendžiant neturtinės žalos dydžio, padarius nusikalstamą veiką, nustatymo klausimą, ir leisti minimalizuoti kaltinamojo pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Atsakovas turi galimybę, o tuo pačiu ir pareigą laisvai pasirinkti tokį darbą ar verslą, kuris sudarytų sąlygas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad jaunas ir darbingas asmuo dirbs ir gaus pajamas, atitinkančias amžių bei išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais negalima, kad galima tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam patirtą skriaudą.

2009-12-11 specialisto išvadoje Nr. G48/10(02) konstatuota, kad ieškovei dėl kraujosruvų po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio srityje, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės sienos, kairėje maksiliarinio sinuso priekinės sienos, dešinio žastikaulio kaklelio, dešinio blauzdikaulio, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžių, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (prij. baudž. byla Nr. 1-1472-667/2010, b.l. 18-19). Ieškovė dėl eismo įvykio neteko 60 procentų darbingumo (b.l. 8). Akivaizdu, kad nusikaltimo metu padaryti sužalojimai sukėlė ieškovei didelį fizinį skausmą, o tuo pačiu ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą (CK 6.250 str.). Ieškovė sunkiai vaikšto, jai reikalinga kito žmogaus pagalba, yra jautri, nervinga, kartojasi epilepsijos priepuoliai (b.l. 52-53). Taigi iš esmės ji tikrai patyrė neturtinę žalą.

Tačiau pažymėtina, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalos padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta ir į nukentėjusio asmens, prisidėjusio prie žalos, elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra specifinis nukentėjusio asmens kaltės reikšmingumo aspektu. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Dėl to, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje ieškovę apklausiant liudytoja, ji parodė, kad įvykio metu buvo išgėrusi du butelius šampano (prij. baudž. byla Nr. 1-1472-667/2010, b.l. 21-22), jos kraujyje rasta 2,13 promilės etilo alkoholio. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog įvykio metu ieškovei buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, galėjo turėti įtakos eismo įvykiui ir žalos atsiradimui, ieškovė sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti prie perėjos artėjantį ir (ar) į ją įvažiuojantį, nemažinantį greičio ir (ar) nestabdomą automobilį.

Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, aukščiau aptartas ir turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, į visos šalies nūdienos ekonominį pragyvenimo lygį, į tai, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, teismas atsižvelgia ir į atsakovo asmenines savybes bei įvertintina atsakovo sunki turtinė padėtis, kadangi nustatyta, kad atsakovas neturi turto (b.l. 92), nedirba (b.l. 84), bet yra darbingas ir gali uždirbti papildomų pajamų, turi nepilnametį sūnų M. D. (b.l. 80). Atsižvelgiant į tai, prašomas priteisti atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas. Teismas mano, kad priteisus iš kaltinamojo nukentėjusiajam prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėtų kaltinamojo padėtis ir netgi perspektyvoje preziumuojant O. D. turtinės padėties pagerėjimą, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus, aukščiau aptartas bylos aplinkybes, labiausiai šiuos principus atitinkanti suma, užtikrinanti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių bus pasiekta nukentėjusiajai dėl atsakovo padaryto nusikaltimo I. R. iš atsakovo O. D. priteisus 30000 Lt neturtinės žalos, todėl ši su ma priteistina ieškovei iš atsakovo (CK 6.250 str.). Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 900,00 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto nuo priteistos sumos ir 30,46 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.).

Ieškinį tenkinant iš dalies (37,5 proc.), proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalis).

Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 177, 178 str.).

Atsakovas nepateikė prašymo raštu dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d., CPK 177, 178 str.).

Teismas vadovaudamasis CPK 259 – 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 30000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei I. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 900,00 Lt (devynis šimtus Lt) žyminio mokesčio ir 30,46 Lt (trisdešimt Lt 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Žemaitienė