- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-487-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“
- Advokatai
- Kristina Čeredničenkaitė
Procesinių sprendimų klasifikatorius 26.6., 26.7.,44.2.4.2., 121. (S)
2008 m. birželio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ir atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. Č. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė konstatuoti, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje vedamajame korespondentės R. Č. straipsnyje „G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama“ panaudodamas jo, S. R. , atvaizdą šalia pateiktų tikrovės neatitinkančių ir jo garbę bei orumą žeminančių teiginių: „Girtas po avarijos užtiktas prokuroras kitą dieną pradėjo neigti vairavęs“, „Dėstydamas savo gelbėjimosi versiją Mažeikių prokuroras V. M. , matyt, ir pats mažai tikėjo, kad kas nors ja patikės“, „Pareigūnas buvo neblaivus“, pažeidė jo garbę ir orumą; konstatuoti, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ išspausdinęs jo nuotrauką pažeidė jo teisę į atvaizdą; įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo datos laikraščio „Lietuvos rytas“ pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias adekvačioje paskelbtam straipsniui „G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama“ vietoje išspausdinant tokio turinio paneigimą: PANEIGIMAS „Vilniaus m. 3 apylinkės teismas (nurodyti teismo sprendimo priėmimo datą) nustatė, kad dienraštis “Lietuvos rytas“ (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje vedamajame korespondentės R. Č. straipsnyje „G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama“, kurį iliustruojanti S. R. nuotrauka kartu su straipsnyje paskelbtais teiginiais: „Girtas po avarijos užtiktas prokuroras kitą dieną pradėjo neigti vairavęs“, „Dėstydamas savo gelbėjimosi versiją Mažeikių prokuroras V. M. , matyt, ir pats mažai tikėjo, kad kas nors ja patikės“, „Pareigūnas buvo neblaivus“, neturi nieko bendra su nuotraukoje pavaizduotu asmeniu.; priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 12000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo pažeidimą ir 13000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už teisės į atvaizdą pažeidimą, viso 25000 Lt; priteisti iš atsakovo po 500 Lt už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Nurodė, kad 2007-01-04 dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje vedamajame žurnalistės R. Č. straipsnyje „G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama“ šalia teiginių: „Girtas po avarijos užtiktas prokuroras kitą dieną pradėjo neigti vairavęs“, „Dėstydamas savo gelbėjimosi versiją Mažeikių prokuroras V. M. , matyt, ir pats mažai tikėjo, kad kas nors ja patikės“, „Pareigūnas buvo neblaivus“, buvo išspausdinta jo nuotrauka. Iš minėto straipsnio turinio akivaizdu, kad jo nuotrauka panaudota su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurie žemina jo garbę ir orumą. 2007-03-28 jis kreipėsi į atsakovą su prašymu išspausdinti garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimą, tačiau per dvi savaites atsakovas paneigimo nepaskelbė. Duomenų paskleidimo viešai faktą patvirtina minėto straipsnio ir prie šio straipsnio pridėtos jo nuotraukos išspausdinimas atsakovui priklausančioje visuomenės informavimo priemonėje. Iš prie straipsnio išspausdintos nuotraukos jis yra akivaizdžiai atpažįstamas, paskelbti faktai iliustruojami jo atvaizdu, todėl atsakovo paskleisti duomenys yra apie jį. Paskleisti duomenys žemina jo garbę ir orumą, diskredituoja jį kaip valstybės pareigūną ir kaip žmogų, kadangi visuomenėje yra formuojama neigiama nuomonė, kad jis, Mažeikių rajono policijos komisaro pavaduotojas, vairavo girtas, padarė avariją ir vengia atsakomybės. Po straipsnio paskelbimo jis turėjo įrodinėti, kad atsakovo paskleisti duomenys išspausdinti su jo atvaizdu yra ne apie jį. Tretysis asmuo R. Č. , pateikdama informaciją, ir atsakovas, ją publikuodamas, netinkamai atliko Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. įtvirtintą pareigą viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą, t.y. neteisėtai minėtame straipsnyje publikavo jo nuotrauką, kadangi jis, ieškovas, buvo nufotografuotas jam nežinant, jis savo valios dėl fotografavimo ir nuotraukos paskelbimo išreiškęs nebuvo, atvaizdas panaudotas pavaizduoti jį kaip atsakomybės vengiantį, girtaujantį, avarijas darantį valstybės pareigūną. Atsakovas savo veiksmais padarė 25000 Lt neturtinę žalą. Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytas neturtinės žalos dydžio sąlygas, būtina įvertinti tai, kad straipsnio turinys, teiginių turinys kartu su pirmajame puslapyje išspausdinta didelio formato jo nuotrauka akivaizdžiai yra įžeidžiantys ir pažeidžiantys garbę bei orumą; melagingos žinios buvo paskelbtos įtakingiausiame Lietuvos dienraštyje bei dienraščio tinklalapyje www.lrytas.lt; atsakovas paskleistų duomenų per dvi savaites nepaneigė; atsakovo turtinė padėtis yra labai gera. Po minėto straipsnio publikavimo jis patyrė didelį šoką, nervinę įtampą, negalėjo dirbti, tapo atpažįstamas gatvėje, turėjo įrodinėti artimiesiems ir pažįstamiems, kad atsakovo paskleista informacija yra ne apie jį, nuolat jaučia padidintą smerkiantį aplinkinių dėmesį, jis jaučiasi taip, tarsi iš tiesų būtų vairavęs girtas, padaręs avariją ir vengiantis atsakomybės.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. konstatavo, kad UAB “Lietuvos rytas” (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje korespondentės R. Č. straipsnyje “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama” panaudodamas S. R. atvaizdą šalia teiginių: “Girtas po avarijos užtiktas prokuroras kitą dieną pradėjo neigti vairavęs”, “Dėstydamas savo gelbėjimosi versiją Mažeikių prokuroras V. M. , matyt, ir pats mažai tikėjo, kad kas nors ja patikės”, “Pareigūnas buvo neblaivus”, pažeidė S. R. garbę ir orumą ir teisę į atvaizdą; įpareigojo atsakovą UAB “Lietuvos rytas” per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio “Lietuvos rytas” pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje paskelbti tokio turinio paneigimą: UAB “Lietuvos rytas” vykdydama teismo sprendimą informuoja, kad dienraštis (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje vedamajame straipsnyje išspausdino korespondentės R. Č. straipsnį “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama”, kurį iliustruojanti S. R. nuotrauka kartu su straipsnyje paskelbtais teiginiais neturi nieko bendro su nuotraukoje pavaizduotu asmeniu; priteisė iš atsakovo UAB “Lietuvos rytas” ieškovui S. R. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti už garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimus; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas išaiškino ieškovui teisę dėl baudos priteisimo už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną kreiptis į teismą tuo atveju, jei teismo sprendimas nebus vykdomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje vedamajame straipsnyje buvo išspausdintas žurnalistės R. Č. straipsnis “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama” su ieškovo nuotrauka, kaip neteisėtai besielgiančio asmens, kuris kaltinamas neblaivus padaręs avariją. Straipsnyje buvo tokie teiginiai: “Girtas po avarijos užtiktas prokuroras kitą dieną pradėjo neigti vairavęs”, “Dėstydamas savo gelbėjimosi versiją Mažeikių prokuroras V. M. , matyt, ir pats mažai tikėjo, kad kas nors ja patikės”, “Pareigūnas buvo neblaivus”. Šalia nuotraukos publikacijoje paskelbti teiginiai neturi nieko bendra su ieškovu. 2007-03-28 ieškovas registruotu laišku kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią ir garbę bei orumą žeminančią informaciją. (duomenys neskelbtini) atsakovas ketvirtajame dienraščio „Lietuvos rytas“ puslapyje išspausdino patikslinimą, kuriame nurodė, kad „Lietuvos ryto” (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje per klaidą išspausdinta S. R. nuotrauka neturi nieko bendra su R. Č. straipsniu “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama”. Teismas konstatavo, kad atsakovo paskelbtas patikslinimas nelaikytinas paneigimu, kadangi neatitinka CK 2.24 str., Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. nustatytų imperatyvių reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 pateikto išaiškinimo dėl paskleistos viešo informavimo priemonėse informacijos paneigimo tvarkos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nuotraukos atspausdinimas prie straipsnio pirmajame vieno iš pagrindinių dienraščių puslapių ir jame išdėstyti teiginiai, kad ir apie kitą asmenį, aiškiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, sudaro įspūdį, kad ieškovas, būdamas girtas vairavo transporto priemonę, padarė avariją ir vengia atsakomybės, tokių teiginių išspausdinimas po ieškovo nuotrauka protingam ir moraliam asmeniui sukelia neigiamą nuomonę apie ieškovą, todėl ieškovas nuo pareigos įrodyti, kad žinia žemina jo garbę ir orumą, atleistinas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 41 str., kadangi konkrečioje situacijoje neatliko visų veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti informacijos tikrumą, t.y. neįsitikino skelbiamos informacijos teisingumu ir tikslumu. Nors atsakovas pripažino, kad publikuojant straipsnį įsivėlė techninė klaida ir kaltės forma nėra tyčia, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Teismas nustatė, kad ieškovo nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje, tačiau ieškovas sutikimo dėl jos išspausdinimo nedavė, todėl konstatavo, kad ieškovo nuotrauka išspausdinta be jo sutikimo, nesant teisėto visuomenės intereso. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytas žinių paskleidimo faktas, paskleistos žinios yra apie ieškovą, žinios žemina asmens garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytas žalos padarymo faktas, neteisėti atsakovo veiksmai, jo kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra, todėl padaryta žala ieškovui turi būti atlyginta. Kadangi CK 2.22 str., 2.24 str., 2.250 str. nėra nustatytas minimalus ar maksimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra Mažeikių rajono policijos komisaro pavaduotojas ir jam taikytini viešojo asmens kriterijai, svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu pripažino garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimą, o ne moralinės žalos atlyginimą, todėl padarė išvadą, kad ieškovo neturtinės žalos dydį sudaro 5000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą ir 5000 Lt už garbės ir orumo pažeidimą.
Šalies argumentai
Ieškovas S. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl baudos atsakovui skyrimo iš dalies panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą, kuriuo papildomai iš atsakovo būtų priteista 15000 Lt, t.y. 7000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas už garbės ir orumo pažeidimą ir 8000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas už teisės į atvaizdą pažeidimą, bei priteisti po 500 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismas, pripažindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik iš dalies, neatsižvelgė į visus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus pagal CK 6.250 str., nepasisakė dėl visų byloje esančių motyvų, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas straipsnį išspausdino kaip didžiausią sensaciją vedamajame laikraščio straipsnyje ir ši informacija buvo anonsuojama kitose visuomenės informavimo priemonėse. Teismo neproporcingai sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis ekonomiškai yra naudingas atsakovui, kuris siekia kuo geresnių dienraščio reitingų ir pelno bet kokia kaina. Šiuo atveju atsakovas, paskelbęs jo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei tikrovės neatitinkančius faktus, gavo pelną. Teismo pozicija dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo dėl to, kad jis yra viešas asmuo, yra nepagrįsta, nes atsakovas, vykdydamas savo pareigas, yra atsakingas už padarytus pažeidimus, o jis (ieškovas) nei kaip asmuo, nei kaip pareigūnas nėra susijęs su šiuo straipsniu. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo priteisti 500 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, t.y. netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 str. 7 d., kurioje nėra nurodyta, kad jis (ieškovas) negali kreiptis iš anksto dėl baudos nustatymo, preziumuojant, kad atsakovas teismo sprendimo nevykdys. Tokio reikalavimo patenkinimas užtikrintų efektyvų teismo sprendimo vykdymą, o atsakovui nevykdant teismo sprendimo būtų sutaupytas laikas ir lėšos.
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Jie pripažįsta, kad sąžiningai suklydo prie straipsnio paskelbdami ieškovo nuotrauką, tretysis asmuo savo iniciatyva siekė sušvelninti padarytos klaidos pasekmes, ieškovo atsiprašė, padovanojo knygų rinkinį, gavę ieškovo reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, jie dienraštyje išspausdino patikslinimą. Pagal susiklosčiusią praktiką, jeigu duomenys yra išspausdinami sąžiningai suklydus, jie išspausdina ne paneigimą, bet patikslinimą. Jų paskelbto patikslinimo turinys yra analogiškas teismo sprendime nurodyto paneigimo turiniui. Apie ieškovą jie nepaskelbė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, nes straipsnyje ir prieraše po ieškovo nuotrauka yra pateikiami tikri duomenys apie kitą konkretų asmenį – Mažeikių rajono prokurorą V. M. , todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskelbti teiginiai pažeidė S. R. garbę ir orumą bei teisę į atvaizdą. Teismas nenurodė pagal CK 2.24 str., kokie duomenys paskelbti apie ieškovą neatitinka tikrovės. Jie pripažįsta, kad ieškovo nuotrauka buvo išspausdinta be jo sutikimo, tačiau spręsdamas, ar yra pažeista ieškovo teisė į atvaizdą ar ne, teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl svarbiausias tokio asmens pažeistos teisės į atvaizdą gynimas yra ne moralinės žalos atlyginimas, bet paskelbimas apie visuomenės informavimo priemonėse padarytą klaidą. Teismas, prieštaraudamas minėtai išvadai, nepagrįstai priteisė ieškovui neturtinę žalą, kadangi ieškovas dėl jų padarytos klaidos neturėjo patirti dvasinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo, nes tie, kurie jį pažinojo, suprato, jog yra padaryta klaida, o tie kurie jo nepažinojo, bet pažinojo V. M. , irgi turėjo suvokti, kad padaryta klaida. Teismas visai nevertino trečiojo asmens R. Č. veiksmų, atliktų padarius techninę klaidą ir aplinkybės, kad ieškovas tuos veiksmus priėmė kaip pakankamą satisfakciją. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam padaryta 25000 Lt dydžio neturtinė žala.
Atsiliepimas
Ieškovas S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas dalyje dėl garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad straipsnio teiginiai in corpore su nuotrauka, o ne atskirai publikuoti teiginiai, yra pripažintini neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad paskleisti duomenys apie kitą asmenį atitinka tikrovę, nes teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad skaitant straipsnį susidaro įspūdis, jog publikuota informacija yra apie jį. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuotrauka, išspausdinta be sutikimo formaliai pažeidė jo teisę į atvaizdą, tačiau atsakovo argumentas, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti taikomi viešo asmens gynimo kriterijai yra nepagrįstas. Atsakovas painioja dviejų savarankiškų teisės deliktų gynimo būdus. CK 2.22 str. numato išimtis, kada asmens sutikimo nereikia, tačiau duotuoju atveju nei vieno iš įstatyme numatytų atvejų nebuvo.
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas, t.y. viešas asmuo, todėl jis nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-130/2000 išaiškino, kad svarbiausiu viešo asmens gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o moralinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Ieškovo reikalavimas iš anksto nustatyti 500 Lt baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra nepagrįstas ir teisine prasme nekorektiškas, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas nevykdytų teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išnagrinėti, išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog atsakovas UAB „Lietuvos rytas“, panaudodamas ieškovo S. R. nuotrauką R. Č. straipsnyje “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama”, pažeidė ieškovo garbę ir orumą bei teisę į atvaizdą; įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti nurodyto turinio paneigimą bei priteisė iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieškovui S. R. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimus, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, t.y. netenkino ieškovo prašymų priteisti viso 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti 500 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje buvo išspausdintas žurnalistės R. Č. straipsnis “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama” ir prie šio straipsnio pridėta ieškovo S. R. nuotrauka. Straipsnyje pateikti tokie teiginiai: “Girtas po avarijos užtiktas prokuroras kitą dieną pradėjo neigti vairavęs”, “Dėstydamas savo gelbėjimosi versiją Mažeikių prokuroras V. M. , matyt, ir pats mažai tikėjo, kad kas nors ja patikės”, “Pareigūnas buvo neblaivus” (b.l. 7). Ieškovas S. R. yra Mažeikių rajono policijos komisaro pavaduotojas (b.l. 4), visiškai nesusijęs su straipsnyje aprašomu įvykiu. 2007-03-28 ieškovas registruotu laišku kreipėsi į UAB “Lietuvos rytas” prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančią bei asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją (b.l. 8-9). (duomenys neskelbtini) dienraščio “Lietuvos rytas” ketvirtajame puslapyje buvo išspausdintas patikslinimas, kuriame nurodyta, kad “Lietuvos ryto” (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje per klaidą išspausdinta S. R. nuotrauka neturi nieko bendra su R. Č. straipsniu “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama” (b.l. 55). Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2007-07-09 sprendimu Nr. SPR-19 nustatė, kad su minėtoje publikacijoje aprašomu įvykiu nesusijusio S. R. nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje tokiame kontekste, kuris sudaro pagrindą manyti S. R. vairavus neblaivų, sukėlus eismo įvykį ir po to melavus siekiant išvengti atsakomybės, ypač pirmajame puslapyje stambiu planu, žemina šio asmens garbę ir orumą bei pažeidžia jo teisę į atvaizdą; įspėjo dėl paskelbiant minėtą publikaciją viešosios informacijos rengėjo padarytų Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 4 p., 41 str. 2 d. 4 p. bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 38 str. pažeidimų (b.l. 32-34).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo S. R. ieškinį, pripažino, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą ir teisę atvaizdą (CK 2.22, 2.24 str.), ir vadovaudamasis CK 6.250 str. nustatė 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovas S. R. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir prašo priteisti dar 15000 Lt, t.y. 7000 Lt už garbės ir orumo pažeidimą ir 8000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą, 500 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad straipsnyje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, kad ieškovui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad ieškovo teisė į atvaizdą yra pažeista formaliai. Išnagrinėjus apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina ir saugo civilinė teisė (CK 1.114 str.). Garbė ir orumas pažeidžiami paskleidžiant apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją. Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: duomenų paskleidimo faktą, faktą, kad duomenys yra apie ieškovą, faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą, faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis 3K-3-113/2007 A. K. v UAB „Joneda“). CK 2.24 str. 2 d., 4 d., numatyti asmens garbės ir orumo ypatumai, kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti visiško tikslumo, galima reikalauti tik elgtis sąžiningai. Sąžiningas žurnalisto elgesys yra siejamas su žurnalisto etika, Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. išdėstytais pagrindiniais visuomenės informavimo principais, tame tarpe ir pateikti viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse tiksliai, teisingai ir nešališkai, bei 42 str. išdėstytomis žurnalisto pareigomis, tame tarpe teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias. Šios nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. (duomenys neskelbtini) pirmajame puslapyje išspausdintame žurnalistės R. Č. straipsnyje “G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama” tiesiogiai nenurodomi duomenys apie ieškovą R. R. , o buvo nurodomi duomenys apie Mažeikių prokurorą V. M. , tačiau atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šiame straipsnyje nurodyti duomenys nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, nėra pagrįsti, atsižvelgiant į tai straipsnis buvo iliustruotas ieškovo S. R. nuotrauka. Ieškovo S. R. didelio formato nuotrauka buvo išspausdinta pirmajame dienraščio „Lietuvos rytas“ puslapyje, t.y. geriausiai matomoje dienraščio vietoje, prie straipsnio „G. E. gelbėjimosi istorija – užkrečiama“, iš kurio pavadinimo nėra aišku, apie kokį asmenį rašoma straipsnyje, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dienraščio skaitytojai susiejo ieškovo nuotrauką su straipsnio turiniu ir straipsnyje išdėstyti teiginiai ir prie jo išspausdinta ieškovo nuotrauka vertintina kaip visuma. Straipsnyje pateikta neigiamo turinio informacija apibūdina veiksmus, t.y. vairavimą išgėrus ir atsakomybės vengimą, kurie prieštarauja visuomenės gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis 1998-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 1, atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti, kad paskleisti duomenys žemina jo garbę ir orumą pripažindamas, jog ieškovo nuotraukos atspausdinimas šalia teksto, kuriame asmuo, nors ir kita pavarde apibūdinamas konkrečiais neigiamą atspalvį turinčiais teiginiais, visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai ir moraliam asmeniui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Byloje nustatyta, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo publikuoti ieškovo nuotrauką, nes jis visiškai nebuvo susijęs straipsnyje pateikta informacija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pažeista ne tik ieškovo teisė į atvaizdą, bet ir teisė į garbę ir orumą. Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ ir tretysis asmuo R. Č. nurodė, kad ieškovo nuotrauka buvo išspausdinta suklydus, t.y. tretysis asmuo netyčia per apsirikimą prie straipsnio pridėjo ieškovo, o ne prokuroro V. M. nuotrauką, nes abu šie asmenys savo išvaizda panašūs, o nuotraukos kompiuteryje buvo mažo formato. Šios nurodomos aplinkybės neleidžia teismui pripažinti, jog nebuvo galimybės išvengti minėtų pažeidimų, įgyvendinant profesinę veiklą, ir kad dėl šių nurodomų aplinkybių atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo tvarka nustatyta CK 2.24 str. 2 d., Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. Įstatymas numato, kad tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidus per visuomenės informavimo priemonę, pastaroji paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. (duomenys neskelbtini) dienraščio “Lietuvos rytas” ketvirtajame puslapyje išspausdintas patikslinimas, neatitinka nurodytos paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo tvarkos, todėl pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo išspausdintas patikslinimas nėra paneigimas, nes jis Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 pagrindu privalėjo būti paskelbtas viename iš artimiausių leidinių pirmajame dienraščio puslapyje tokiu pat šrifto dydžiu kaip ir buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nes vėlesnis paneigimas neatleidžia informacijos rengėjo nuo atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis paskelbė patikslinimą, analogišką teismo sprendime nurodyto paneigimo turiniui, nepripažintinas pagrįstu.
Remiantis tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimais, byloje nustatyta, kad nebuvo gautas ieškovo sutikimas jį fotografuoti ir spausdinti jo nuotrauką. Atsakovas apeliaciniame skunde sutiko, kad buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą, tačiau teigia, jog toks pažeidimas gali būti konstatuotas tik formaliai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes pažeidimas nėra formalus. Ieškovas nei kaip pareigūnas, nei kaip privatus asmuo nėra susijęs su straipsnyje pateikta informacija apie įvykusius pažeidimus, todėl atsakovas neturėjo teisės prie straipsnio publikuoti ieškovo fotografiją. Nurodyta nuotrauka tiesiog buvo iliustruotas straipsnis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę ir orumą bei konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą (CK 2.22 str.).
Pagal CK 2.22 str. 3 d., CK 2.24 str. 5 d. fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, jei visuomenės informavimo priemonė paskelbė neatitinkančius tikrovės duomenis, kurie pažemino ieškovo garbę ir orumą, turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš CK 2.22 str. 3 d., 2. 24 str. 5 d. nuostatų. Neturtinės žalos atlyginimas sprendžiamas pagal CK 6.250 str. nurodytus kriterijus, kurių baigtinio sąrašo įstatymas nenustato, ir į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydį nustato teismas remdamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir siekdamas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens neigiamus išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti į asmens dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeidimą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat žinias paskleidus per visuomenės informavimo priemones - į žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai pagal CK 6.250 str. 2 d. turi būti taikomi kaip kriterijų visuma, t.y. negali būti sureikšminamas nei vienas iš kriterijų paimtas atskirai, nei grupė kriterijų palankesnių didesniam atlyginamos žalos dydžio nustatymui.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog minėtame straipsnyje paskleisti duomenys kartu su jo atvaizdu diskredituoja jį kaip valstybės pareigūną, t.y. Mažeikių rajono policijos komisaro pavaduotoją, ir kaip žmogų, sukuria nepatikimo žmogaus, valstybės pareigūno įspūdį, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra viešas asmuo. Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat yra svarbi ta aplinkybė, kad ieškovas nei kaip žmogus, nei kaip valstybės pareigūnas, nei jo vadovaujama įstaiga su straipsnyje aprašyta istorija nėra susiję. Tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, atsakovui nesuteikia teisės jo atvaizdą naudoti be teisėto pagrindo.
Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo prašymas priteisti nepriteistą ieškinyje nurodytos neturtinės žalos atlyginimo dalį, t.y. 15000 Lt. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti, kad yra ginamos asmeninio pobūdžio vertybės, tiesiogiai nesusijusios su gyvybiškai svarbiausiais fizinio asmens gėriais (sveikata, gyvybe). Neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turėtų sistemingas tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, rodantis kryptingą siekimą sumenkinti asmenį, tuo tarpu atsakovas pripažino kaltę, išspausdino patikslinimą, atsiprašė. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ieškovui padaryta didesnė nei 10000 Lt neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus ir priteisdamas 10000 Lt, t.y. 5000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą ir 5000 Lt už garbės ir orumo pažeidimą, neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų materialinės teisės normų ir susiformavusios teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Ieškovas S. R. , vadovaudamasis CK 2.24 str. 7 d., prašo priteisti 500 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, nes tokia bauda įpareigotų atsakovą tikslingai ir efektingai vykdyti teismo sprendimą, o jis išvengtų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Šis ieškovo reikalavimas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad yra netikslinga ir neprotinga šiuo metu nustatyti baudos dydį, nežinant, ar atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, o byloje tokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas vengs vykdyti sprendimą, nėra. CK 2.24 str. 7 d. yra numatytas specialus gynimo būdas, taikomas tais atvejais, kai nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Nustatant baudos dydį, kai yra nevykdomas sprendimas, turėtų būti įvertintos aplinkybės, dėl kurių atsakovas nustatytu terminu neįvykdė sprendimo, nes gali susidaryti tam tikra situacija, kai atsakovas uždels įvykdyti teismo sprendimą dėl svarbių priežasčių. Ieškovui nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl baudos išieškojimouž kiekvieną praleistą teismo sprendimo vykdymo dieną atsakovui priteisimo, jei atsakovas nevykdys teismo įpareigojimo.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų netenkintini ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas S. R. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 500 Lt advokatei už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Įvertinus tai, kad ieškovo ir atsakovo pateikti apeliaciniai skundai netenkinti, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, t.y. ieškovui iš atsakovo priteistinos advokatės atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų, už kurias ieškovas prašo priteisti, apimtį ir pobūdį, į teismo posėdžio trukmę, į bylos apimtį ir jos pobūdį, į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovui priteistina 300 Lt advokatės atstovavimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. R. iš atsakovo UAB “Lietuvos rytas” 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.